- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-77-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00481-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pareiškėjas
- T. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos T. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos T. L. skundas netenkintas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyriausiojo tyrėjo A. R. 2014 m. spalio 16 d. nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014 m. spalio 8 d. T. L. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą prašydama iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. ir R. R. dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, padarymo.
2014 m. spalio 16 d. nutarimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyriausiasis tyrėjas A. R. atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį.
2014 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas T. L. skundas dėl administracinės bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja T. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyriausiojo tyrėjo A. R. 2014 m. spalio 16 d. nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), iškelti A. ir R. R. administracinę bylą pagal ATPK 188 straipsnį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir ATPK nuostatas.
Pasak pareiškėjos, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „T. L. neprivatizavus „žalios juostos“, kuri yra valstybės nuosavybė, ne tik, kad nevykdė nustatytų vyriausybės ir sodo bendrijos reikalavimų, bet pažeidė ir Lietuvos Respublikos sodų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuris nurodo, kad „aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos, tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą“, 2 punktą, kuris nurodo, kad „žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos“, bei 3 punktą „krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos“. A. R. privatizavus valstybės žemės sklypą T. L. turėjo kuo greičiau išrauti vaiskrūmius, vaismedžius, kurie ribojasi su A. R. privatizuotu žemės sklypu ar yra jo žemės sklype. Kadangi ji nevykdė nustatytų reikalavimų, todėl A. R., gavęs leidimą, pats iškirto vaiskrūmius, todėl turėdamas visas teises nepažeidė T. L. teisių ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje“.
Pareiškėjos teigimu, byloje nustatyta, kad tarp jos ir A. ir R. R. sklypų nuo pat pradžios buvo apie 3 m pločio ir 19 m ilgio žalia veja. Visiems sodininkams vienu įsakymu buvo išskirta žemė. Savo ½ dalį A. ir R. R. privatizavo. Ji jai skirtos dalies neprivatizavo, nes vyksta teisminiai ginčai dėl teisės pirkti iš valstybės didesnio ploto žemės sklypą. Šie teisminiai ginčai patvirtina jos norą išsipirkti žemę, kai įsiteisės (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimas. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos raštas (14, 15 b. 1.) patvirtina, kad jai pačiai reikia spręsti, kada įgyvendinti teisę pirkti suprojektuotą žemės sklypą. A. R., privatizuodamas jam skirtą žalios juostos dalį žinojo, kad jau daug metų toje vietoje auga vaiskrūmių gyvatvorė, nepareiškė pretenzijų dėl jos, kai matavo žemę. Jis žinojo, kad ne ji gyvatvorę sodino, kad ji jai atiteko kartu su įgytu sklypu. Sunaikintą gyvatvorę laiko savo turtu, jai padarytą žalą vertina 869 Eur (3000 Lt).
Pareiškėja mano, kad teismo išvada, jog A. R. privatizavus valstybės žemės sklypą, T. L. turėjo kuo greičiau išrauti vaiskrūmius, vaismedžius, kurie ribojasi su A. R. privatizuotu žemės sklypu ar yra jo žemės sklype; kad A. R., gavęs leidimą ir pats iškirtęs vaiskrūmius, turėdamas visas teises, nepažeidė T. L. teisių ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, prieštarauja ne tik įstatymams, bendrijos sprendimams, kuriuos paminės, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudaro prielaidą kitiems sodininkams daryti savavališkus veiksmus, žaloti kaimynų turtą ir likti nenubaustiems.
CK 4.42 straipsnis reglamentuoja ginčus dėl medžių, krūmų ir kitų augalų dalių bei vaisių. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininkę ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą laiką nesulaukęs jų pašalinimo. Šio įstatymo reikalavimo, pasak pareiškėjos A. ir R. R. nesilaikė.
Pareiškėjos nuomone, teismas minėta norma taip pat nesivadovavo, o išvardijo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus. Nutartyje minėti sodo bendrijos susirinkimų sprendimai negali prieštarauti minėtam įstatymui. Be to šiuose sprendimuose bendrija nutarė, kaip elgtis su kito savininko teritorijoje esančiais želdiniais ir daiktais. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-28 ataskaitiniame susirinkimo protokole įrašyta: „A. D. pateikė klausimą apsvarstyti dėl žalių vejų naudojimosi. Sodininkai pageidauja žalias vejas naudoti asmeniniams reikalams, bet ir prižiūrėti, ravėti. Žalioje vejoje negalima statyti statinių su pamatais. Žalios vejos kur naudojasi 2 kaimynai siūlomos naudoti per pusę tarpusavyje susitarus. Sodinant želdinius, tvoras ar statinius būtina suderinti su bendrija. Šis pasiūlymas susirinkime priimtas dauguma“ (9–11 b. 1.). Ankstesnei savininkei nei bendrija, nei A. ir R. R. pretenzijų dėl pasodintų želdinių nuo 2007 iki 2012 m., o nuo 2012 metų ir jai nei žodžiu, nei raštu nereiškė.
Be to, pasak pareiškėjos A. ir R. R. iki šiol tvoros nepastatė, tai patvirtina, kad jos gyvatvorė netrukdė jiems statyti tvoros. Po šio sprendimo 2-osios gatvės porinių sklypų savininkai žaliojoje juostoje pasodino augalus. Prideda sodo plano fragmentą. Jos I pažymėtame sklype raudona spalva yra jai suprojektuotas žemės sklypas, iš kurio A. ir R. R. išrovė vaiskrūmius. III pažymėtame A. V. priklausančiame sklype pažymėtas sklypo kampas, kuris 4 metrais ribojasi su A ir R. R. sklypu. Plane matosi, kad per visą A. V. sklypo plotį auga aukščiausios eglės ir ąžuolas, pats kampas užkrautas senais pagaliais, bet tai A. ir R. R. netrukdo. Per visą IV pažymėtą A. B. sklypą auga krūmų ir medžių gyvatvorė, kurie yra sunaikintos gyvatvorės tęsinys. Pažymėtas IV sklypo kampas, kuris 4 m ribojasi su A. ir R. R. II sklypu, bet pastarajam taip pat netrukdo. Prideda keturias spalvotas nuotraukas, padarytas iš karto, kai pastebėjo pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, visose nuotraukose matosi sklypus ribojanti ta pati balta virvė. A. ir R. R. teritorijoje matosi neliestas gazonas, o jai skirtoje teritorijoje neliko sodinių šaknų, o žemė iš jos teritorijos nustumdyta į jo teritoriją per 1 metrą. Nuotraukos taip pat patvirtina, kad jos želdiniai augo jai skirtoje žemėje 1 metro atstumu nuo sklypų ribos, taigi nepažeidė A. ir R. R. teisių, todėl jos želdinių naikinti nereikėjo. Nuotraukose Nr. 1 ir 2 matosi A. B. sklypo kampas, jos gyvatvorės tęsinys. Nuotraukose Nr. 3 ir 4 matosi A. V. 8 metrų aukščio tankus miškas, kampas, kuris ribojasi su A. ir R. R. sklypu. Mano, kad tai, jog per visą 2-osios gatvės porinių sklypų pakraštį auga krūmai, vaiskrūmiai ir medžiai, dar kartą patvirtina, kad visi savininkai teisėtai, nepažeisdami bendrijos sprendimų, juos susodino. Įstatymai ir bendrijos sprendimai yra privalomi visiems sodininkams be išimčių. Tai, kad kaimynui A. B. A. ir R. R. želdinių neišrovė, patvirtina dar kartą, kad jie pasielgė neteisėtai išraudami tik jos vaiskrūmius.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2009-04-19 ataskaitiniame susirinkime bendrija nusprendė: „15) Dėl žalios vejos, kad gali naudotis savo interesams, tik nestatyti statinių su pamatais, tverti tik tinklo tvoras ir prižiūrėti žalias vejas. Reikalui esant dėl vamzdžių suvirinimo darbų turi būti sudarytos sąlygos prieiti suvirinti vamzdžius“ (12, 13 b. 1.). 2014 metais sodo bendrijoje buvo iškabintas skelbimas: „2014-03-23 ataskaitiniame susirinkime buvome įpareigoję iki 2014 m. gegužės 1 d. iš žaliųjų kaimyno juostų išsikelti savo daiktus, pastatus, krūmus ir kt. Neįvykdžius pakartotino prašymo, iki š. m. birželio 15 d. bus kreiptasi į valstybines įstaigas dėl pagalbos, o išlaidos bus išskaičiuojamos iš pažeidėjo“ (8, 16 b. l.). Tvirtina, kad A. ir R. R. privatizuotoje žemėje jos daiktų ir želdinių nebuvo.
2014 m. rugpjūčio 18 d. A. R. parašė skundą Žemėtvarkos tarnybai (12, 13 b. 1.). Kitą dieną atvyko vyr. specialistas V. J. ir nufotografavo esamą padėtį. Iš nuotraukų matyti, kad A. ir R. R. teritorija sužymėta ištempta tarp kuolų balta virve, kad jo teritorijoje nebuvo jos daiktų, sodinių. O sveikas gazonas reiškia, kad iš savo teritorijos jam neteko šalinti jos augalijos (5, 6 b. 1.). Rugsėjo 9 d. buvo surašytas patikrinimo aktas (7 b. 1.). Pažeidimų nebuvo nustatyta. Mano, kad A. R., rašydamas minėtą skundą, ją apšmeižė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji sodo žemės sklypą įsigijo 2012 metais su ten augusiais vaiskrūmiais. Jie buvo pasodinti 2007 m. Kaimynai A. ir R. R. jai niekada nei žodžiu, nei raštu nepareiškė pretenzijų dėl augančių vaiskrūmių. Be to, išrauti krūmai augo jai paskirtame privatizuoti sklype. Taigi, ji nepažeidė jokių įstatymų, bendrijos sprendimų. Pirmiau cituoti įstatymas ir sprendimai nesuteikė A. R. ir jo sutuoktinei teisės sunaikinti jos želdinių, iš jos žemės sklypo perkelti žemės į jų sklypą. Sodininkų bendrija nedavė leidimo ar įpareigojimo išrauti jos vaiskrūmių. Nacionalinė žemės tarnyba nedavė leidimo jiems naikinti jai skirtoje žemėje 2012 metais atitekusios vaiskrūmių gyvatvorės (11 b. 1.). Mano, kad tik užtikrinta savo nebaudžiamumu pareigūnų šeima galėjo laikyti tokį raštą palaiminimu ar leidimu naikinti svetimą turtą.
Pareiškėja nurodo, kad teismas nutartyje pademonstravo savo nenorą klausytis ir girdėti, bylos nagrinėjimo metu ją įvardijo pažeidėja. Teismo posėdyje ji nurodė, kad A. ir R. R. šeima su sodo pirmininke J. K. jai kerštauja, nes juos padavė į teismą, kad nuo 2012 metų prasidėjo jų konfliktai dėl privatizacijos, o 2013 metais kreipėsi su skundais į (duomenys neskelbtini) miesto merą. Šiuo metu teisme nagrinėjama jau antra civilinė byla. Iš nutarties teksto suprato, kad teismas neatkreipė dėmesio į jos pateiktą medžiagą, raštu išdėstytą poziciją. Mano, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys ir prie šio skundo pridėti dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininkas nurodo, kad 2014-03-23 sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo pareiškėja T. L., buvo svarstyta dėl naujų ribų (žaliųjų juostų). Buvo nutarta, kad iki 2014-05-01 iš privatizuotų žaliųjų kaimynų juostų išsikelti savo daiktus, krūmus ir kt. Šis terminas buvo pratęstas iki 2014-06-15, apie tai bendrijos nariai buvo informuoti iškabinant informaciją skelbimų lentoje. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius gretimo žemės sklypo savininkei T. L. jokių sutikimų nėra išdavęs dėl laisvos valstybinės žemės naudojimo (nuomos, leidimo naudotis) žemės ūkio veiklai, dėl tvoros tvėrimo, A. R. kreipėsi į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę J. K., kuri raštu jį informavo, kad valstybinėje žemėje neteisėtai pasodinti vaiskrūmiai bei medžiai tikrai trukdo tverti tvorą, nes krūmai yra ant A. R. sklypo ribos, kai kurie yra net jo privačiame sklype, o tai pažeidžia sodininkų įstatymą, kuris reglamentuoja atstumą nuo medžio iki sklypo ribos. Atsižvelgdama į visas susidariusias aplinkybes davė leidimą išsikasti krūmus. Nenustačius A. ir R. R. veikoje, iškertant vaiskrūmius ir vaismedžius, požymių, būtinų konstatuoti administracinį teisės pažeidimą, numatyto ATPK 188 straipsnyje, priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisena.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. R. prašo netenkinti T. L. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.
Nurodo, kad ji nesutinka su T. L. skundu ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2004 m. lapkričio 15 d. priėmus nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, kurių 3.1.2. punkte numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys gali įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Todėl jų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) visuotinis sodininkų susirinkimas 2012 m. balandžio 22 d., vadovaudamasis minėtomis taisyklėmis bei Žemės įstatymo normomis nutarė leisti sodo bendrijos nariams išsipirkti visus iš valstybės žalius plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. Visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta, kad žemę, kur ribojasi dviejų kaimynų sklypai, pasidalyti draugiškai susitarus arba po lygiai. 2014-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ji ir jos sutuoktinis A. R., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės įsigijo žemės sklypą ir 2014-03-07 įregistravo Valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale. Jos sodo sklypas vakarinėje sodo dalyje netiesiogiai ribojasi su T. L. sklypu, nes sklypus skiria likusi valstybinės žemės dalis (apie 1,7 m pločio ir 19 m ilgio). T. L. savo skunde teigia, kad ji žemės sklypą įsigijo 2012 m. su ten augančiais vaiskrūmiais. Vaiskrūmių, augančių valstybinėje žemėje, ji neįsigijo ir negalėjo įsigyti, nes žaliosios juostos įsiterpusios tarp sodo sklypų priklausė valstybei. Serbentus, aronijos krūmą, slyvos medį valstybinėje žemėje prieš 15 metų savavališkai pasodino T. L. sutuoktinis, nes sklypą, kuris dabar priklauso T. L., prieš 20 metų buvo įsigijusi V. L. motina J. L.. Tuomet net sodo bendrija dar nebuvo priėmusi jokių nutarimų naudotis valstybine žeme. 2007-07-28 ir 2009-04-19 ataskaitiniuose sodo bendrijos narių susirinkimuose buvo keltas klausimas dėl valstybinės žemės priežiūros, taip pat ir naudojimosi ja, tik su sąlygomis, kad negalima statyti pastatų su pamatais, norint tverti tvorą ar sodinti želdinius būtina buvo suderinti su bendrija. Sodininkų susitarimu pusę valstybinės žalios juostos, kurią šiuo metu yra išsipirkę iš valstybės, prižiūrėjo ir jie, t. y. pjaudavo žolę, grėbdavo lapus, tačiau jokių augalų ar medžių joje nesodino. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauto rašto matyti, kad nei T. L. sutuoktinis, nei pati T. L. niekada nesikreipė į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl laisvos valstybinės žemės naudojimosi. Nesikreipė T. L. ir į bendriją dėl medžių ir krūmų sodinimo. Pasak R. R., ji ne kartą prašė L., kad jie patrauktų krūmus, slyvos medį, nes jis neatitiko atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos. Bet į jų pastabas jie nereaguodavo. Anksčiau sakydavo, kad, kai reikės, tada ir iškas, bet vėliau jiems prašant iškasti krūmus ir vaismedžius, pareiškė, kad jeigu jiems priekaištaus, dar daugiau medžių pasodins žalioje juostoje. Įsigijus įsiterpusios valstybinės žemė sklypo dalį, kuris šiuo metu ribojasi su neišpirktu valstybinės žemės sklypu, iškilo problema: negali savo nuosavo sklypo aptverti tvora. Tam trukdė valstybinėje žemėje savavališkai pasodinti serbentų krūmai bei išsikerojusios jų šaknys. Dalis krūmų buvo ant R. R. priklausančios žemės sklypo ribos, kai kurie buvo jos nuosavoje valdoje. Slyvos medis yra tik 20 cm nutolęs nuo jos sklypo ribos. 2014-03-26 sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame ataskaitiniame sodininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir pati T. L., buvo priimtas nutarimas iki 2014 m. gegužės 1 d. atlaisvinti visus savavališkai užimtus įsiterpusios valstybinės žemės plotus, t. y. iškasti savavališkai pasodintus krūmus bei medžius, patraukti tvoras ir kitus neteisėtai pastatytus pastatus. Šis terminas buvo pratęstas iki 2014 m. birželio 15 d. Visi skelbimai buvo įdėti susipažinti sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų lentose. 2014 m. pavasarį, įteisinus valstybinės žemės pirkimo dokumentus, A. R. pažymėjo jų sodo sklypo ribas, įkaldamas į žemę kuoliukus ir pratiesdamas tarp kuoliukų virves. Akivaizdžiai matėsi, kad krūmai tikrai trukdo apsitverti tvorą aplink sklypą. Perspėjo L. žodžiu ne kartą, kad išsikastų serbentus, esančius ant jų sklypo ribos, ir patrauktų kitus krūmus bei medžius pagal sodininkų įstatyme numatytus atstumus. Tačiau jie į tokius prašymus nereagavo, grasino paduoti į teismą, jei jie pajudins jų sodintus krūmus. T. L. nekreipė dėmesio ir į bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimus ir reikalavimus. Todėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame nurodė, kad negali apsitverti savo nuosavo sklypo tvora, nes tam trukdo savavališkai valstybinėje žemėje pasodinti T. L. vaiskrūmiai. 2014 m. rugsėjo 11 d. gavo atsakymą, „kad T. L. niekada nesikreipė į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl laisvos valstybinės žemės naudojimo (nuomos ar leidimo naudotis) žemės ūkio veiklai, (duomenys neskelbtini) skyrius jokių sutikimų nėra davęs ir Jūsų iš valstybės įsigytame žemės sklype jokių teisėtai pasodintų augalų ar kitiems asmenims priklausančių kilnojamų daiktų, neturėtų būti. Atsižvelgiant į tai, Jūs esate žemės sklypo savininkas, savo sklypo ribose galite tverti tvorą, naudoti žemės sklypą pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Dėl sodininkų bendrijos bendrai naudojamos teritorijos priežiūros siūlome kreiptis į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę“. Dėl tvoros tvėrimo kreipėsi į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę J. K., kuri 2014-09-24 raštu informavo, kad valstybinėje žemėje neteisėtai pasodinti vaiskrūmiai bei medžiai tikrai trukdo tverti tvorą, nes krūmai yra ant A. R. sklypo ribos, kai kurie net privačiame sklype. Tai pažeidžia sodininkų įstatymą, kuris reglamentuoja, kad nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti: krūmai ne arčiau kaip 1 m, o medžiai iki 3 m aukščio – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo kaimyno ribos. Išnagrinėjusi visas aplinkybes sodo pirmininkė davė leidimą iškasti krūmus. Jie gavę leidimą patys iškasė tik serbentus, kurie buvo ant jų sklypo ribos, bet liko dar valstybinėje žemėje neteisėtai, nesilaikant atstumų pasodintos ir išsikerojusios gervuogės, aronijos krūmas ir slyvos medis. T. L. teigia, kad išraudami vaiskrūmius, jie pažeidė bendrijos sprendimus. R. R. mano, kad tai T. L. pažeidė bendrijos nutarimus, nevykdydama 2014-03-23 visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarimo „patraukti iš žalių kaimyno juostų savo daiktus ir krūmus ir kt.“ ir nesilaikė skirtų terminų, pažeidė sodininkų įstatymą. Pažymi, kad ne kartą žodžiu prašė, kad T. L. patrauktų serbentus, laukė, kol ji nusiims serbentų derlių, manė, kad jie patys savo valia vykdys sodininkų nutarimą. Praėjus visiems duotiems terminams patiems išsikasti serbentus, jie spalio pradžioje juos iškasė.
Pasak R. R., skunde T. L. mini sodininką A. B., su kuriuo taip pat ribojasi jos (R. R.) asmenis sklypas. Mano, kad T. L. nežino, jog A. B. tvora, kuria jis apsitvėrė savo sklypą dar iki privatizacijos proceso, į jos (R. R.) asmeninį sklypą yra įlindusi apie 20 cm. Todėl T. L. netiksliai pateikia teismui savo parodymus dėl sklypo ribų. A. B. tai žino, bet šios problemos jie kol kas nesprendžia.
Pažymi, kad jie senus išsikerojusius serbentų krūmus, trukdančius apsitverti tvorą, iškasė veikdami teisiškai, t. y. gavę leidimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad krūmai buvo iškasti kerštaujant.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų ir padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas ir teisiškai motyvuotas išvadas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavaldžiavimą, t. y. už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų visumos matyti, kad A. R. valstybei priklausančioje žemėje buvusius T. L. priklausiusią gyvatvorę išnaikino tik išsiaiškinęs visas aplinkybes, kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę, t. y. kad teisės naudotis valstybei priklausančia žaliąja juosta T. L. nėra įgijusi, tos žemės nėra privatizavusi, ji nesilaikė 2014 m. kovo 23 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio-ataskaitinio susirinkimo nutarimo iki 2014 m. gegužės 1 d. iš žaliųjų juostų iškelti savo daiktus, krūmus ir kt. 2014 m. gegužės 28 d. sodų bendrijos sprendimu terminas pratęstas iki 2014 m. birželio 15 d. 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė A. R. informavo, kad žaliojoje juostoje esantys vaiskrūmiai ir medžiai yra ant A. R. sklypo ribos, o kai kurie jų ir jo sklypo teritorijoje, kad krūmai buvo pasodinti be leidimo, žaliosios juostos dalies T. L. neprivatizavo, ir, remdamasi visuma aplinkybių, davė leidimą iškasti krūmus. Dėl šių priežasčių visumos nėra pagrindo teigti, kad A. R. veikė savavališkai, t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, todėl policijos pareigūno ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad A. R. veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių, yra pagrįstos.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad A. R. ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 4.42 straipsniu yra nepagrįstas, nes A. R. kreipėsi į kaimyninio sklypo savininkę – valstybę, taip pat į žemės sklypo valdytoją – sodininkų bendriją dėl jo teisių pažeidimo žaliojoje juostoje augant vaiskrūmiams ir medžiams, kurie trukdo jam tverti tvorą, ir gavo leidimą šiuos vaiskrūmius ir medžius pašalinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalioji juosta, esanti tarp A. ir R. R. ir T. L. priklausančių žemės sklypų, šiuo metu priklauso valstybei, ir nors šio sklypo privatizavimo teisė priklauso T. L., ji dar nėra šio sklypo savininkė.
Vien tai, kad A. ir R. R. iki šiol neužsitvėrė tvoros, kad jie negina kitų sklypų savininkų galimai pažeidžiamų jų teisių nesudaro pagrindo daryti išvados, kad taip jie pažeidė teisės normų reikalavimus.
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos T. L. atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.