- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-26792-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės Angel Trans
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Advokatai
- Michail Bron
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės Angel Trans ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Uždarąja akcine bendrove „Hegelmann Transporte“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 36 898,73 Eur nuostolių atlyginimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudarytas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr.710-932-561602. Paaiškino, jog vykdydama savo veiklą gavo užsakymą nuvežti krovinį iš Prancūzijos į Vokietiją. Vežimo metu - 2018 m. spalio 16 d. įvyko krovinio vagystė iš jai priklausančios transporto priemonės, valstybinis (duomenys neskelbtini). Krovinio vagystė įvyko jos vairuotojui sustojus poilsiui automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie vagystę pranešė draudikui, tačiau 2019 m. vasario 4 d. gavo atsakovės sprendimą dėl 2018 m. spalio 17 d. įvykio Nr.561602-0932_1-00i, kuriuo įvykis pripažintas nedraudiminiu. Tokį savo sprendimą draudikas grindė aplinkybe, jog neva krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus nesaugomoje, draudimo sutarties reikalavimų neatitinkančioje aikštelėje. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu dar kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau gavo atsakymą, jog sprendimas kiečiams nebus. Dėl minėto buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, jos ieškovė nesilaikė draudimo sutartyje numatytų sąlygų, todėl įvykis ir buvo pripažintas nedraudiminiu. Pažymėjo, jog ieškovė pateiktame ieškinyje pripažįsta, jog jos vairuotojas vilkiką nakčiai paliko nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, nors mažiau nei 50 km atstumu buvo saugoma ir saugi aikštelė. Paaiškino, jog pagal draudimo sutarties sąlygas vairuotojas privalo pasirinkti poilsio vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų, rūpintis automobilio ir jo vežamo krovinio apsauga, o draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kai draudėjas nevykdo taisyklėse nurodytų įpareigojimų. Kartu pažymėjo, jog nesutinka su prašoma priteisti suma, nes pastaroji paskaičiuota neatsižvelgus į draudimo sutartyje numatytą išskaitą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė papildomus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Nurodė, jog nesutinka su prašoma priteisti suma ne tik dėl draudimo sutartyje numatytos išskaitos, bet ir dėl to, jog vežėjo atsakomybė turėtų būti ribojama, t. y. administravimo metu buvo nustatyta, kad trūkstamo krovinio svoris yra apie 752 kg, todėl vežėjo atsakomybės ribos yra 752 x 8,33 x 1,209740 = 7 578,00 Eur. Be to atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad ieškovė atsiskaitė su krovinio savininku, todėl mano, kad ieškovė neįgijo reikalavimo teisės.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilnai. Nurodė, jog pripažįsta, kad 50 km atstumu nuo aikštelės, kurioje buvo įvykdyta vagystė, buvo 2 saugomos aikštelės, tačiau mano, jog tai niekaip neįtakoja atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką, nes vairuotojas sustojo pailsėti aikštelėje šalia policijos posto, kaip to reikalauja draudimo sutarties sąlygos. Pažymėjo, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl visi neaiškumai turi būti vertinami ieškovės naudai, o nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje nėra nurodyta nei kokiu atstumu turi būti policijos postas nei kam jis turi būti skirtas. Atkreipė dėmesį, jog draudimo sutarties objektas: žalos, atsiradusios dėl vežimų, atliktų pagal CMR konvenciją, todėl mano, jog ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog draudimo sutarties suma – 300 000 Eur, todėl mano, jog atsakovė nepagrįstai prašo riboti žalą CMR konvencijos nuostatomis ir skaičiuoti ją dauginant svorį iš SDR vienetų, nes tokiu atveju draudimo suma niekada nebūtų pasiekta, t. y. sąlyga dėl 300 000 Eur draudimo išmokos niekada negalėtų būti įgyvendinta, atitinkamai tokios draudimo sutarties sąlygos yra visiškai nesąžiningos ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime ir parengiamajame teismo posėdyje išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Pažymėjo, jog 50 km spinduliu buvo bent dvi 24 valandas saugomos aikštelės, tačiau ieškovės vairuotojas jų nepasirinko ir tai pripažįsta ieškovė, todėl ieškovės elgesys turi būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju policijos postas yra kitoje greitkelio pusėje, todėl policijos pareigūnai nei galėtų pamatyti nusikalstamą įvykį, nei tinkamai – greitai į jį sureaguoti. Atkreipė dėmesį, jog draudimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog žala išmokama pagal CMR konvencijos sąlygas ir ne daugiau kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Kadangi ieškovė nėra krovinio savininkė ir žala atsirado ne jai, o ji tokios neatlygino, tai byloje neturi reikalavimo teisės.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog nepalaiko nei vienos iš šalių, mano, jog ginčui spręsti turi būti taikomos išimtinai draudimo santykius reglamentuojančios teisės nuostatos, nes ginčas pagal CMR konvenciją šalis tikėtina dar laukia. Šiai dienai jo atstovaujamoji yra gavusi iš kito vežėjo pretenziją, tačiau į ją neatsakė, tik ją persiuntė ieškovei ir laukia kas bus toliau. Ar kuris nors iš vežėjų atlygino krovinio savininkui žalą, nežino, todėl šiai dienai neturi jokių pretenzijų ieškovei, o ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės draudikui. Kartu pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką draudimo bendrovės pozicija dėl saugomos aikštelės negali būti suabsoliutinta, reikia atsižvelgti į subjektyvų vairuotojo suvokimą.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas ieškovės vairuotojas D. S. paaiškino, jog vežant krovinį matė, jog laikas ėjo į pabaigą, pakeliui buvo keli abejonių keliantys parkingai, tačiau tikslingai važiavo būtent į pasirinktą aikštelę netoli sienos, su parduotuve ir policija kitoje kelio pusėje. Nuėjęs miegoti pabudo ir išgirdo kažkokį triukšmą, atidengęs užuolaidėlę pamatė kaip bėga keturi asmenys, nešini dėžėmis, todėl pradėjo signalizuoti, norėdamas atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, vėliau pradėjo bėgti iš paskos, tačiau pamatė nuvažiuojantį mikroautobusą. Paaiškėjo, jog iškrovė 12 paliečių, nežino kodėl, tačiau niekaip negalėjo pabusti. Žino, jog kartais į kabiną prileidžiama dujų, kad vairuotojas neatsibustų, kaip buvo šiuo atveju nežino, tačiau galva buvo labai sunki, sunku buvo atsikelti. Atsakydamas į klausimus liudytojas paaiškino, jog vežimo maršrutą nustato vadybininkai, o kurioje aikštelėje sustoti sprendžia jis pats, aikšteles pasirenka pagal navigacijos programėlę. Nurodė, jog dėl sustojimo mokamose aikštelėse turi gauti iš anksto sutikimą iš viršininko. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo plombuojamas, tad susisiekė su viršininku ir jam apie tai pranešė, o pastarasis sakė rinktis apšviestą aikštelę su kameromis. Pasirinkta aikštelė buvo su kameromis, gerai apšviesta, su parduotuve, kuri dirba iki tam tikros valandos, gal 11 val. vakaro.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. tarp šalių – ieškovės UAB Angel Trans ir atsakovės ERGO Insurance SE buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, draudimo liudijimo Nr. 710-932-561602 (el. b. t. I, l. 58-67). Draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovo turtiniai interesai, susiję su ieškovės, kaip vežėjo, civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis. Draudimo sutarčiai galiojo Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr. 013 (b. l. 68-76), be to, draudimo sutarties sudėtine dalimi taip pat įtraukti 5 priedai prie draudimo liudijimo, jų tarpe Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, numatyti draudimo poliso antrame priede (el. b. t. I, l. 61-63); Atsakomybė už patikėtą turtą (5 priedas, el. b. t. I, l. 66) ir kt. (el. b. t. I, l. 58-67).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu – UAB „Hegelmann Transporte“ sulygo dėl krovinio pervežimo iš Prancūzijos į Vokietiją. Iš į bylą pateikto CMR važtaraščio matyti, jog krovinio gavėjas – Vokietijos bendrovė Zalando SE, siuntėjas – NBR, vežėjas - UAB „Hegelmann Transporte“, kitas ir faktinis vežėjas – UAB Angel Trans (ieškovė). Iš šalių ir liudytojo paaiškinimų bei įrašo CMR važtaraštyje (pozicija 24, el. b. t. I, l. 43) nustatyta, jog dalis vežamo krovinio buvo pavogta. Vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui aikštelėje Vokietijoje. Atsakovė automobilio vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo įvykį pripažinti nedraudiminiu, draudimo išmokos skaičiavimo bei ieškovės reikalavimo teisės turėjimo byloje.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis išplaukianti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, t. y. joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistas teises ir interesus (ieškinio reikalavimus) grindžia su atsakove sudarytos Draudimo sutarties nevykdymu - draudimo išmokos jai nemokėjimu. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 41 straipsnio 2 dalis numato, jog negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos, kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui, ir visos kitos panašios sąlygos, taip pat sąlygos, kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ši teisės norma turėtų būti aiškinama taip, kad negaliojančiomis pripažįstamos tik tos krovinio draudimo sąlygos, pagal kurias vežėjas krovinio draudimo sutartyje įgyja naudos gavėjo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392/2012).
Šalių sudarytoje draudimo sutartyje naudos gavėjas nenurodytas, tačiau iš draudimo objekto matyti, jog naudos gavėju yra asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką dėl krovinių vežėjo automobiliais atsakomybės pagal 1956 metų CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Tokia draudimo sutartis kvalifikuotina kaip sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą vykdyti sutartį ne kitos šalies, o trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kreditoriumi reikalauti įvykdyti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392/2012). Sutarties sudarytos trečiojo asmens naudai atveju, draudimo išmoka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo išmoka išmokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnis).
Kaip nustatyta byloje, šiai dienai dėl krovinio vagystės patirti nuostoliai krovinio siuntėjui nei ieškovės nei trečiojo asmens UAB „Hegelmann Transporte“ nebuvo atlyginti. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šiai dienai jokių pretenzijų ieškovei neturi, o ieškovės atstovas teismui patvirtino, kad dėl krovinio vagystės realiai jokių nuostolių nėra patyręs, ieškinys pareikštas dėl galimų nuostolių ateityje. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog šiai dienai ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmokos išmokėjimą, nes nėra Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies juridinių faktų sudėties, todėl ieškinys atmestinas CPK 5 straipsnio pagrindu.
Atmetus ieškinį teismas nepasisako dėl ginčo įvykio pripažinimo nedraudiminiu pagrįstumo, nes pagal naujausią kasacinio teismo praktiką reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Taip pat nepasisakytina dėl kitų atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų (dėl išmokos ribojimo ir mažinimo sulygta išskaitos suma), nes jie nagrinėjamu atveju jokių teisinių materialinių pasekmių šalims nesukels, nagrinėjamai byla išnagrinėti neturi jokios teisinės reikšmės.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,60 Eur priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB Angel Trans, juridinio asmens kodas 304822366, valstybės naudai 3,60 Eur (tris eurus ir 60 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.