Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir T. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, T. S., kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams ir transporto priemonės motociklo ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. S. priteista 1048,04 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt aštuoni eurus, 04 ct).

Proceso išlaidomis nuspręsta pripažinti motociklo ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo išlaidas ir iš T. S. priteista 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 ct) proceso išlaidų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, vairavo kelių transporto priemonę – VĮ ,,Regitra“ neįregistruotą motociklą ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,53 promilių girtumas, vairuodamas motociklą ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kelio vingyje nesuvaldė ir nugriuvo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo keleiviui nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešimto krūtinės slankstelio įspaustiniu lūžimu.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje jo veika kvalifikuota tinkamai. Alytaus apylinkės teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavo, kad T. S. veiksmai ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini, kadangi tai perteklinis veiksmas. Todėl T. S. nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 281 straipsnio 2 dalį. Skirdamas T. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, visiškai prisipažino ir gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Įvertinęs aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas nuteistojo T. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jo neteisėtus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jo padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, sutaptį. Taigi pagrindinis šioje byloje spręstinas klausias – ar nuteistojo T. S. veiksmai vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio (kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (konkrečiai 2,53 prom.)) papildomai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Byloje nustatyta, kad T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,53 promilės girtumas), vairavo kelių transporto priemonę – VĮ „Regitra“ neįregistruotą motociklą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kelio vingyje nesuvaldė motociklo ir nugriuvo; dėl šio įvykio nukentėjo kartu motociklu važiavęs M. T. – dėl patirtų sužalojimų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį būtų perteklinis.

8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad priešinga nei argumentuojama apeliaciniam skunde, apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas kvalifikuodamas T. S. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį bei tinkamai vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šio teismo išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nepaneigia ir skirtingai nei teigiame skunde, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

10. Tuo tarpu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai kaltininkui nustatomas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi tas pats požymis – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, yra įtrauktas į abiejų nusikalstamų veikų sudėtis.

12. Nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šie požymiai yra realizuojami, kai kaltininkas kelių transporto priemonę vairuoja viena iš alternatyvių BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų būsenų. Tokie veiksmai laikytini šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o būtent Kelių eismo taisyklių 14 punkto. Taigi, kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią neblaivumo laipsnio ribą, todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko neblaivumas – konstatuotinas ir tuomet, kai jam nustatomas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281¹ straipsnio 2 dalyje (kai kaltininkui nustatomas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis. Kadangi esminiai veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 2 dalyje, požymiai – vairavimas esant neblaiviam – sutampa, šių veikų sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą patį nusikaltimą (non bis inidem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ką pagrįstai nurodė ir skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

13. Prokuroras, apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui, prašydamas T. S. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį ir jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 2 dalį kaip idealiąją šių nusikalstamų veiksmų sudėtį remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018, be kita ko, ir žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose suformuotomis taisyklėmis analogiško pobūdžio bylose. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. kovo 28 d. 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose yra pasisakęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, nepriekaištingai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus reikšmės turinčius veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį; ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius, įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą ir kt. Nagrinėjamu atveju, prokuroro apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018 suformuotos taisyklės dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties pagal atitinkamas BK 281 straipsnio dalis kvalifikavimo buvo pakeistos. Atkreipiamas dėmesys, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo paskelbta 2018 m. gruodžio 11 d., o po jos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019 buvo sukurtas naujas precedentas, pagal kurį BK 281 straipsnio atskirose dalyse (nagrinėjamu atveju BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje) numatytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą patį nusikaltimą. Todėl skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-291-697/2019 ir po jos sekusiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotomis teisinėmis taisyklėmis. Pasisakant dėl kitų apeliaciniame teisme cituojamų procesinių sprendimų pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-898/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-380/2018 buvo priimtos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-485/2018 buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltininkas buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nors būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio) sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Analogiška situacija buvo ir kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-238/2018) buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilės girtumas) vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu su juo važiavęs keleivis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat skundė prokuroras, tačiau ne dėl tuo metu galiojusios BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo, o dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, vadovautis prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais procesiniais sprendimais, neturi pagrindo jomis remtis dėl to, kad jos nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, o be to, priimtos iki naujo precedento sukūrimo.

14. Prokuroro apeliaciniame skunde aptariami pavienės nusikalstamos veikos ir idealiosios nusikalstamos veikos sutapties skirtumai, akcentuojami esminiai idealiosios sutapties požymiai – tai, kad kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, t. y. kai nusikalstami veiksmai buvo padaryti taip, kad jų negalima aprėpti viena norma ir reikia taikyti dvi. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos prokuroro skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios nurodomos prokuroro apeliaciniame skunde – T. S. nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelti skirtingi padariniai (nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jais nebuvo pažeisti skirtingi įstatymo saugomi objektai (vertybės). Tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 281¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos padarymo atveju kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą, todėl šiuo aspektu argumentai dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties egzistavimo yra nepagrįsti.

15. Kaip vienas iš argumentų, kodėl apelianto nuomone, nuteistojo neteisėti veiksmai turėtų būti papildomai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį, nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė motociklo, kurį vairavo T. S., konfiskavimą, nors ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tik tyčinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais, o T. S. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Kasacinės instancijos teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), kas pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją atitinka BK 281¹ straipsnio 2 dalį, nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos priemonė atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018, 2AT‑42-628/2018). Bylos duomenimis, T. S., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, t. y. motociklą, padarė kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nuteistasis, jam inkriminuojamus veiksmus atliko panaudodamas motociklą, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – nustatyti tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra pagrįstas. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

17. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes T. S. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (2,53 promilės), atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius ir atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį nekvalifikuojama. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.