Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 (trejus) metus vairuoti transporto priemones.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 4.50 val., Kalvarijos sav., Senosios Radiškės k., Punsko gatvėje, prie namo Nr. 14, būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilės girtumas), vairuodamas automobilį ,,Audi TT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų vietoje žuvo automobilio ,,Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis N. P..Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, teismui konstatavus, kad pats baudžiamasis procesas jau turėjo ypatingos reikšmės kaltinamajam, kuris suprato savo padarytos nusikalstamos veikos, sukėlusios labai skaudžias pasekmes, prasmę ir leidžia teismui spręsti, kad asmens nubaudimas jau įvykdytas, todėl teisingumas gali būti pasiektas ir nepaskiriant bausmės ir taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Striauša prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti – pripažinti L. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino L. P. asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikalstama veika padaryta itin šiurkščiai pažeidus transporto eismo saugumo taisykles. Kaltinamasis gimtadienio šventėje vartojo alkoholį, už automobilio vairo sėdo nakties metu, neblaivus automobilį vairavo gyvenvietėje, būtinumo važiuoti jam nebuvo. L. P. suprato, jog yra apsvaigęs, tačiau sąmoningai pasirinko vairuoti automobilį. Padaryto nusikaltimo pobūdis – lengvabūdiškas pasitikėjimas savo jėgomis neblaiviam vairuojant automobilį, neduoda pagrindo išvadai, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo būsena galėjo įtakoti nesaugaus greičio, t. y. rizikingesnio elgesio modelio, pasirinkimą, o tai laikytina ypač neatsakingu elgesiu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis tampa neįgyvendinama. Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino kaltinamojo asmenybę, tačiau nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtį. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po eismo įvykio, 2017 m. birželio 3 d., kaltininko kraujyje buvo 1,67 promilės alkoholio, o tokia alkoholio koncentracija atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Teismas neįvertino, kad KET pažeidimas apsvaigus nuo alkoholio yra laikomas šiurkščiu ir sąmoningu pažeidimu ir nepaisė suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, kai sukėlus eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be bausmės paskyrimo. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė ir paties žuvusiojo N. P. rizikingą elgesį, nes jis važiavo automobilyje neblaivus, be to nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės negali turėti lemiamos reikšmės taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas.Įvertinus šias bylos aplinkybes darytina išvada, kad vien tik baudžiamasis procesas ir galimybė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas, jei per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis L. P. padarys naują nusikalstamą veiką, šiuo atveju nėra pakankama poveikio priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra pažeistas viešasis interesas, jog už pavojingą nusikalstamą veiką asmuo turi būti tinkamai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės neatsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, rodančias kaltinamojo didelį neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams, pernelyg sureikšmino kaltinamojo, jo tėvų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas aplinkybę, jog kaltinamasis neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo jaunas žmogus, dėl ko kaltinamasis yra itin pavojingas visuomenei bei turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, įvertino tik skirdamas L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, o ne spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų kaltinamajam taikymo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde neginčijama L. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde prašoma Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti – pripažinti L. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam bausmę, kadangi nagrinėjamuoju atveju atleidus L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis būtų neįgyvendinta.BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo išsiaiškinti, ar objektyviai egzistuoja visi minėtame straipsnyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, t. y. ar asmuo prisipažino kaltu, ar savo noru atlygino ar pašalino fiziniam bei juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, ar susitaikė su nukentėjusiuoju, taip pat ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismai laikosi nuomonės, jog, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, ypatingai būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę, dėl kokių priežasčių kilo eismo įvykis, ar jis buvo padarytas dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kokie kilo padariniai, kokia yra nukentėjusiųjų nuomonė kaltinamojo atžvilgiu, ar pagrįstai galima manyti, kad asmuo ateityje nenusikals.Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos sąlygos tam, kad L. P. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais pagal BK 38 straipsnį. L. P. viso proceso metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiaisiais, taip pat, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas įvertino L. P. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, dėl savo elgesio labai išgyvena, su nukentėjusiaisiais palaiko artimus bei glaudžius ryšius, be to, nukentėjusieji taip pat prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad L. P. būdamas neblaivus padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Vis tik teisėjų kolegijos nuomone, šie prokuroro argumentai patvirtina tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtį, tačiau negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti šią veiką padariusių asmenų atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, kadangi BK 38 straipsnio nuostatos gali būti taikomos padarius bet kurį neatsargų nusikaltimą. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, paties žuvusiojo N. P. rizikingas elgesys ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas savaime nesudaro atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, tačiau šios aplinkybės vertintinos kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Apeliantas taip pat nurodo, kad padaryto nusikaltimo pobūdis – lengvabūdiškas pasitikėjimas savo jėgomis neblaiviam vairuojant automobilį, neduoda pagrindo išvadai, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo nuomone, kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, lengvabūdiškai pasitiki savo jėgomis, tačiau tai taip pat nereiškia, kad tokio asmens atžvilgiu negali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Kaip jau minėta, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, svarbiausia įvertinti visų būtinų sąlygų egzistavimą, kaltinamojo asmenybę, dėl kokių priežasčių kilo eismo įvykis, ar jis buvo padarytas dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kokie kilo padariniai, kokia yra nukentėjusiųjų nuomonė kaltinamojo atžvilgiu. Šiuo atveju BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, taip pat visos nustatytos aplinkybės, tarp jų ir kaltinamojo asmenybė, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo rizikingas elgesys, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kt. leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti atleidžiant L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas L. P. pritaikytas tinkamai ir jis pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą atmesti.