- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-229-579/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- S. G., S. S.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencinį ryšį), išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 metams;
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir G. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš G. P. priteista 4 114,80 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (4114,80 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. P. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (500 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio reikalavimo dalis atmeta.
Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. P. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio reikalavimo dalis atmeta.
Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. P. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas ties VšĮ „Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė“ Vilniuje, Kauno g. 7, kilus žodiniam konfliktui su priekinėje keleivio vietoje sėdinčia sugyventine A. K., tyčia ranka sudavė pastarajai ne mažiau nei septynis smūgius į kairį skruostą, kairį smilkinį ir viršugalvį, tokiais neteisėtais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai A. K. padarė kraujosruvas veide ir kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės A. K., sveikatą. Šiais savo veiksmais G. P. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
2. G. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 16.10 val. namo kieme (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, S. S. reikalaujant, kad išeitų iš jos namų, tyčia pastarajai kumščiu sudavė keturis smūgius į veido, smilkinio, krūtinės ir pilvo sritis, tuo nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą; tęsdamas konfliktą kieme G. P. S. S. ranka sudavė 4 smūgius į kairįjį pilvo šoną, tuo nukentėjusiajam S. S. sukėlė fizinį skausmą; S. G. pasakius žodžius G. P.: „ką tu čia veiki, dink iš namų“, šis, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankoje laikydamas iš S. S. atimtą lazdą, ja vieną kartą S. G. sudavė per kojas, pastarajai suklupus, kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, t. y. akį, burną, kaktą, ir spyrė vieną kartą į pilvo sritį, sugriebęs už drabužių, tempė S. G. pro vartus iš kiemo, tuo nukentėjusiajai S. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė veido sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvas blauzdose, keliuose ir kairės alkūnės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. P. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per nurodytą terminą atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 2 metams, įpareigojant per nurodytą terminą atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą.
3.1. G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra charakterizuojamas teigiamai, išlaiko du vaikus, jo tėvai yra senyvo amžiaus, padeda jiems buitiniuose klausimuose. Neatlikdamas laisvės atėmimo bausmės galės greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Apelianto teigimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamai ilga, per tą laikotarpį nukentėjusieji negautų žalos atlyginimo, tikėtina žalos atlyginimo negautų ir po bausmės atlikimo, o būdamas laisvėje, jis turi daugiau galimybių gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą. Be to, nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu prašė neskirti G. P. realios laisvės atėmimo bausmės ir nurodė, kad galimybė jai savarankiškai gauti pajamų pragyvenimui yra sumažėjusi, todėl jai yra labai svarbus žalos atlyginimo klausimas.
3.2. Nuteistasis pažymi, kad jo izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam 3 metų laikotarpiui itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Paskiriant bausmę, turi būti teikiama pirmenybė bausmės prevencinei ir socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Skunde pažymima, kad taikyti BK 62 straipsnio nuostatų nėra galimybės, kadangi nenustatytos visos būtinos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos, tačiau bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrintas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas užtikrintų optimalesnį nukentėjusiųjų interesų įgyvendinimą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. P. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiųjų S. G. ir S. S. atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybės ir pobūdis, G. P. kaltė padarius jam pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo S. S., S. S. bei nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo S. G., įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (jeigu ji padaryta), taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti G. P. teisinę padėtį, ir iš naujo vertinama, ar jis gali būti laikomas recidyvistu.
9. G. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais (3 t., b. l. 93–106). Nepabaigus vykdyti paskirtos laisvės apribojimo bausmės, praėjus beveik 5 mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios, jis padarė naują nusikaltimą, o po mėnesio – dar vieną, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors nuteistasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius kitokio pobūdžio nusikaltimą, negu padaryti nagrinėjamoje byloje, visgi, vertinant apelianto asmenybę, turi būti įvertinama ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje G. P. pavartotas smurtas prieš asmenis, jų sveikatą, ne tik nebuvo vienkartinis, bet ir nebuvo atsitiktinis: G. P. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d., su vėlesniais pakeitimais, nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams (3 t., b. l. 93–94). Taip pat 2021 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas apeliantui susitaikius su nukentėjusiuoju (3 t., b. l. 96). Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį G. P. asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, taigi pagrindas laikyti jį recidyvistu išlieka.
10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes. Šioje normos dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
11. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021).
12. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-187-976/2023, 2K-262-511/2024).
13. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės terminus (o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – ir rūšį), įvertino G. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnį teistumą, jo elgesį ir gyvenimo būdą, jog jis baustas už administracinius nusižengimus, nukentėjusiosios A. K. poziciją, kad ji neturi G. P. pretenzijų, prašė nutraukti baudžiamąją bylą, nereiškė civilinio ieškinio, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (nustatytas dalinis darbingumas), nevedęs, turintis du vaikus, vaiko motinos ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 13–14, 17–19), turi psichikos sveikatos sutrikimų (jam diagnozuota: mišrus asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) (3 t., b. l. 80–88). Kaip matyti, dauguma apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių (nurodytos 3.1., 3.2. pastraipose), pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Ir nors šios aplinkybės, nuteistojo manymu, yra pakankamos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, švelninti G. P. paskirtas bausmes, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmes, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė nuteistajam tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados nekeičia ir BK bendrosios dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti pakeitimai, galiojantys nuo 2025 m. vasario 1 d.
14. G. P. nusikalto ne pirmą kartą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme. Neatlikęs paskirtos bausmės, 2023 m. rugpjūčio 22 d., jis įvykdė naują nusikaltimą – sunkiai sužalojo savo šeimos nario (sugyventinės A. K.) sveikatą. Dar daugiau, po mėnesio, 2023 m. rugsėjo 22 d., vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl A. K. sužalojimo, G. P. įvykdo naują nusikalstamą veiką, pavartodamas fizinį smurtą jau trijų asmenų atžvilgiu. Taigi 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės tikslų nepasiekė – neturėjo jokio poveikio laikytis įstatymų, nesulaikė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip jau minėta, nuteistasis G. P. ir anksčiau (9 pastraipa) yra vartojęs smurtą kitų asmenų atžvilgiu, netgi atėmęs gyvybę vienam iš jų. Tokie pasikartojantys nuteistojo smurtiniai veiksmai rodo G. P. polinkį konfliktines situacijas spręsti smurto pagalba bei patvirtina didelį jo asmenybės pavojingumą. Vykdydamas šias dvi nusikalstamas veikas G. P. smurtą pavartojo net 4 (keturių) asmenų atžvilgiu, veikos nebuvo padarytos atitiktinai, o atspindėjo nuteistojo gyvenimo būdą, kas neleidžia spręsti ir apie tokių veikų mažesnį pavojingumą.
15. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos atstovės pažymą, kurioje nurodoma, jog G. P. prižiūri savo tėvus, kurie sunkiai vaikšto, aprūpina juos maisto produktais, kiekvieną dieną juos lanko (4 t., b. l. 84–86). Pažymėtina, jog G. P. tėvus prižiūrėjo (kaip ir išlaikė vaikus) ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau šios aplinkybės nesustabdė apelianto nuo smurtinių veiksmų, kurie tęsėsi net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, atlikimo. Todėl nėra pagrindo manyti, kas šios aplinkybės būtų nuteistąjį stabdantys veiksniai nuo neteisėtų poelgių ir ateityje. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Tai, kad nukentėjusioji A. K. atleido nuteistajam G. P. ir prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, skundžiamame nuosprendyje jau buvo įvertinta ir, atsižvelgiant į tai, kitų aplinkybių kontekste, už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirta artima laisvės atėmimo minimumui bausmė. Todėl daroma išvada, kad G. P. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Juolab nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nėra aiškiai per griežta ir laisvės atėmimo bausmė, paskirta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuri, nors ir yra griežčiausia iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, buvo nustatyta, įvertinant anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad šiuo atveju, skirtingai negu nukentėjusioji A. K., nukentėjusieji prašė G. P. apeliacinį skundą atmesti, jiems padaryta žala nėra atlyginta. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje bei apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam G. P. paskyrė teisingas bausmes bei teisingą galutinę subendrintą bausmę. Paskirtos bausmės proporcingos ir adekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.