- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-120-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22885-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Civilinis ieškovas
- D. B., O. B., G. B., Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Irma Bekerė, Jurijus Malininas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.3.6Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam mirus, išskyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 3 str. 1 d. 7 p.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., O. B., G. B. atstovui advokatui Jurijui Malininui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., O. B., G. B. ir jų atstovo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla kaltinamojo J. Ž., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu nutraukta, mirus kaltinamajam.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., O. B., G. B., civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniai ir patikslinti ieškiniai J. Ž. bei civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ palikti nenagrinėti.
Išspręstas daiktinių įrodymų klausimas: automobiliai R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Telšių AVPK Mažeikių r. PK, grąžinti teisėtiems savininkams (jų teisių perėmėjams).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 15.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį taksi automobilį Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 119 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinį eismą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. B., dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio M. C., valst Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio O. B. sveikata padarant jam nubrozdinimus smakro srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, kairio stipinkaulio, dešinio šlaunikaulio, kairės kojos I, IV ir V padikaulių, kairės pėdos vidinio pleištakaulio lūžius bei nesunkiai sutrikdyta vairuotojo D. B. sveikata padarant jam kairio stipinkaulio distalinio galo lūžį, nubrozdinimus nosies ir kairio klubakaulio sparno srityje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
2. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. B., O. B., G. B. ir jų atstovas advokatas J. Malininas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą 2022 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl bylos nutraukimo panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nėra pakankamo pagrindo minėtą nutartį naikinti, tai nutartį pakeisti, pripažinus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., G. B. ir O. B. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių byloje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai ir neteisėtai paliko nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nenagrinėtais. Nutraukdamas bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas turi remtis ne tik tuo faktu, kad mirė kaltinamasis, bet turi išsamiai išsiaiškinti ar nėra suinteresuotų asmenų, siekiančių mirusiojo reabilitacijos. Teismas šio klausimo visiškai neišsiaiškino ir neištyrė.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis J. Ž. ir jo gynėja advokatė L. Ž. nepripažino kaltinamojo J. Ž. kaltės ir siekė J. Ž. visiškos reabilitacijos, todėl pagrįstai tikėtina, kad ir kaltinamojo artimieji bei teisių perėmėjai buvo ir yra tokios pat nuomonės. Teismas turėjo nuodugniai ir išsamiai išsiaiškinti ir ištirti mirusiojo artimųjų ir teisių perėmėjų poziciją ir tik tuomet priimti sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą tikslu reabilituoti kaltinamąjį, ar bylą nutraukti. Spręsdamas tą klausimą, teismas apsiribojo nepagrįstais jokiais įrodymais prokuroro ir civilinio atsakovo samprotavimais ir nuomone bei spėliojimais, kad mirusiojo kaltinamojo artimieji nepageidauja tęsti procesą reabilitacijos tikslais. Buvusios kaltinamojo J. Ž. gynėjos advokatės L. Ž. pasisakymas, kad artimieji nenori tęsti bylos nagrinėjimą reabilitacijos tikslais yra teisiškai nereikšmingas, kadangi jos įgaliojimai ginti ir atstovauti kaltinamojo interesus pasibaigė mirus kaltinamajam. Jokių atstovavimo ar teisinių paslaugų sutarties arba orderių atstovauti mirusiojo artimuosius advokatė L. Ž. nepateikė, todėl kalbėti jų vardu ji neturėjo jokio teisėto pagrindo. Į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo prašymą kviesti į posėdį mirusiojo sutuoktinę tam, kad objektyviai išsiaiškinti minėtą klausimą teismas neatsižvelgė.
2.3. Teigia, kad teismas pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai palikdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius nenagrinėtais. Situacija byloje yra tokia, kad civilinius ieškinius yra pagrindas tenkinti. Ginčas teisme vyko pagrinde dėl ieškinių sumų dydžio, todėl teismas, nutraukdamas bylą, turėjo pripažinti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turi teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių sumų dydžio byloje perduoti nagrinėti civiline proceso tvarka. Bet teismas taip nepadarė, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teises.
Atsiliepimas
3. Mirusiojo kaltinamojo J. Ž. gynėja advokatė L. Ž. atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3.1. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai savo nepagrįstu ir tikrovės neatitinkančiu bei įstatymo reikalavimus pažeidžiančiu apeliaciniu skundu nori suklaidinti teismą, pažeminti ir apkalbėti ne tik pirmosios instancijos teismą, bet ir ją advokatę L. Ž.. Pirmiausiai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ginant J. Ž., jis nepripažino savo kaltės, t. y., kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir tai yra jo teisė, o ji - advokatė turėjo palaikyti savo ginamojo poziciją. Prieš pateikiant prašymą kaltinamajam J. Ž. nutraukti baudžiamąją bylą, buvo ne kartą bendrauta su mirusiojo artimaisiais ir jiems buvo išaiškinti mirusiojo J. Ž. reabilituojantys pagrindai, bei buvo suderinta su J. Ž. artimaisiais ši pozicija iki 2022 m. sausio 12 d., kai Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nuotoliniu būdu turėjo įvykti viešas teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje. Šiuo klausimu teismo posėdyje 2022 m. sausio 12 d. aiškiai pasisakė, kad J. Ž. artimieji po jo mirties, jokios jo reabilitacijos ar baudžiamosios bylos tolesnio nagrinėjimo kategoriškai nepageidauja, todėl pakartotinai prašė teismo baudžiamąją bylą nutraukti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtinus. Jos prašymą ir išsakytus teiginius teismo posėdyje palaikė prokuroras Ž. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” atstovas. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., O. B., G. B. atstovas advokatas J. Malininas 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu pats teigė, kad sutinkantis su valstybinio kaltintojo-prokuroro išsakyta pozicija. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” atstovas G. T. teisiamajame posėdyje taip pat prašė nutraukti procesą, o pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtinus, kadangi kaltinamasis J. Ž. mirė. Paaiškino, kad nukentėjusieji gali kreiptis į AB „Lietuvos draudimas” dėl žalos atlyginimo ir bendrovė spręs ginčą dėl civilinės atsakomybės taikymo, o jei nebus surastas sutarimas ir bus ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ar dėl žalos apimties, išmokų dydžio, tai tik tuomet bus galima kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
3.2. Prie atsiliepimo pridėtas mirusiojo kaltinamojo J. Ž. sutuoktinės S. Ž. 2022 m. vasario 4 d. pareiškimas, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teisėtą 2022 m. sausio 12 d. nutartį.
3.2.1. Nurodo, kad tiek susirgus sutuoktiniui, tiek ir jam mirus pastoviai bendravo su vyrą ginančia advokate L. Ž. ir ją informuodavo apie vyro sveikatos būklę. Mirus sutuoktiniui advokatei pateikė mirties liudijimą. Po to, advokatė informavo, kad mirus sutuoktiniui, nuotoliniu būdu, 2022 m. sausio 12 d. vyks teismo posėdis, paaiškino, kad mirus sutuoktiniui, baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Klausė, ar nenori tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimo siekiant reabilituoti sutuoktinį, nes jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme, ir iki pat savo mirties, nepripažino savo kaltės, vis teigė, kad yra nekaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, advokatei atsakė, kad kategoriškai nesutinka, kad būtų tęsiama baudžiamoji byla dėl sutuoktinio reabilitacijos, tegul jis jau pagaliau ilsisi ramybėje, nes jo ankstyva mirtis ir taip labai sukrėtė ir iki šiol negali atsigauti. Apie sutuoktinio mirtį ir jo laidotuvių datą pranešė vieninteliam sūnui iš pirmos santuokos J. Ž., kuris šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau sūnus savo tėvo laidotuvėse nedalyvavo ir pranešė mobiliuoju telefonu, kad negavo kelionei bilieto, todėl neturi jokios galimybės atvykti tėvo laidojimo dieną į Lietuvą. J. Ž. sūnui taip pat pasakė, ar nori, kad po tėvo mirties, jo tėvas būtų reabilituotas ir būtų tęsiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, tačiau sūnus J. Ž. atsakė, kad jo mirusio tėvo atžvilgiu nepageidauja jokios jo reabilitacijos ir jo tėvą reikia palikti ramybėje. Be to, advokatė L. Ž. ją supažindino su 2022 m. sausio 12 d. priimta nutartimi su kuria sutinka, kadangi nutartis yra teisėta.
4. Civilinis atsakovas „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti 2022 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Nurodo, kad šiuo atveju niekas mirusiojo J. Ž. reabilituoti neprašo (tokio prašymo tiesiog nėra). Apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo išklausyta mirusiojo J. Ž. sutuoktinė (su tikslu paklausti: gal ji norėtų prašyti mirusį sutuoktinį reabilituoti?), tačiau jos norą baigti procesą pagarsino mirusiojo J. Ž. atstovė advokatė L. Ž., kuris nekelia abejonių.
4.2. Apeliantas taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, kad tuo atveju, jei nebus panaikinta 2022 m. sausio 12 d. teismo nutartis, tai prašo ją pakeisti ir pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio nėra, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti apelianto alternatyvaus reikalavimo. Šis alternatyvus reikalavimas ir apelianto procesinė laikysena suponuoja manymą, kad tikėtina, jog šiuo apeliaciniu skundu yra siekiama kitų tikslų, nei jie nurodomi apeliacinio skundo reikalavimų dalyje.
4.3. Patikina teismą ir kitus proceso dalyvius, kad ir nutraukus baudžiamąją bylą dėl J. Ž. mirties civiliniai ieškovai su pretenzija (t. y. neteismine tvarka) dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į J. Ž. civilinės atsakomybės draudiką AB „Lietuvos draudimas“ ir tik nesutarus dėl žalos atlyginimo (dėl jos dydžio ir pan.), būtų prasmė kreiptis į teismą dėl tokio ginčo sprendimo civilinio proceso tvarka, tuo labiau, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civiliniams ieškovams netgi nereikėtų mokėti žyminio mokesčio, o neišgalint pasisamdyti advokato yra užtikrinama antrinė teisinė pagalba.
5. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 7114,43 Eur už nukentėjusiesiems O. B. ir D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi kaltinamojo J. Ž. automobilis eismo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6,290 str., 6.987 str. nuostatomis, dėl padarytos žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui įgijo reikalavimo teisę iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ jeigu J. Ž. būtų pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu. 2022 m. sausio 12 d. teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad po kaltinamojo J. Ž. mirties byla yra nutraukiama, nes byloje nėra pareikšta prašymų bylą toliau nagrinėti reabilitavimo pagrindais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Šiaulių teritorinė ligonių kasa priėmė sprendimą įsiteisėjus nutarčiai dėl žalos atlyginimo teikti pretenziją draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, o kilus ginčui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas J. Malininas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, mirusiojo kaltinamojo J. Ž. gynėja advokatė I. Bekerė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo iš esmės skundžiami du momentai, t. y., kad teismas tinkamai neišsiaiškino ar nėra suinteresuotų asmenų, siekiančių mirusiojo reabilitacijos, bei tai, kad teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, palikdamas juos nenagrinėtais, kadangi turėjo pripažinti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turi teisę į ieškinių patenkinimą ir klausimą dėl ieškinių perduoti nagrinėti civiline proceso tvarka.
8. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta viena iš tokių aplinkybių – asmens, dėl kurio baudžiamasis procesas pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota, kad ši taisyklė turi dvi išimtis. Mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, 2K-634/2012).
10. Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių, kurioms esant baudžiamasis procesas dėl mirusio asmens galėtų būti tęsiamas, nėra.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais, turi priimti savarankiškai. Tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų prašymai tęsti procesą nėra būtini. Jie gali būti laikomi tik kaip papildomi argumentai. Lygiai taip pat ir artimųjų prašymai bylą nutraukti kaltinamajam mirus negali turėti lemiamos įtakos teismo apsisprendimui, ar tęsti toliau procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-00198/2005).
12. Kaip matyti iš apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio protokolo, mirusiojo kaltinamojo gynėja advokatė L. Ž. neprašė tęsti proceso reabilituojančiais pagrindais, bei nurodė, kad prašymas nutraukti procesą kaltinamajam mirus pateiktas pasitarus su giminaičiais (5 t. b. l. 77-81). Tokio prašymo nėra pareiškę ir mirusiojo artimieji, t. y., mirusio kaltinamojo J. Ž. gynėja advokatė L. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė mirusio kaltinamojo J. Ž. sutuoktinės S. Ž. pareiškimą, kuriame nurodė, kad nei ji, nei J. Ž. sūnus J. Ž. nepageidauja tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamąjį J. Ž. reabilituojančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamojo J. Ž. atžvilgiu BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, įstatymo nepažeidė.
13. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas.
14. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad klausimas dėl civilinių ieškinių turėjo būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka išspręsti ir civilinių ieškinių klausimus: nustatyti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydžius, tačiau šioje byloje kaltinamasis mirė, aplinkybių proceso tęsimui, nenustatyta, todėl baudžiamasis procesas nebegali būti tęsiamas.
15. Kaip matyti, AB „Lietuvos draudimas“ šioje byloje buvo įtrauktas civiliniu atsakovu. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime apeliaciniam teismui, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neneigia pareigos atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtas žalas, o tik nesutarus dėl žalų dydžio, klausimą būtų galima spręsti civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiųjų D. B. ir O. B. atstovas advokatas J. Malininas 2019 m. gruodžio 6 d. prašymuose pripažinti civiliniais ieškovais, taip pat prašė AB „Lietuvos draudimas“ įtraukti civiliniu atsakovu, nurodydamas, kad jeigu pagal įstatymą minėta bendrovė negalėtų padengti visos žalos, tai skirtumą turėtų atlyginti J. Ž. (1 t. b. l. 63, 103). Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepime nurodė, kad priėmė sprendimą įsiteisėjus nutarčiai dėl žalos atlyginimo teikti pretenziją draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, o kilus ginčui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
16. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiuo atveju kaltinamajam mirus, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, tai yra jam baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas, todėl civilinio ieškinio tenkinimas taip pat tampa negalimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, byloje pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai teisėtai palikti nenagrinėtais. Tam neprieštarauja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2008, 2K-216/2010).
17. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad advokatės L. Ž. įgaliojimai ginti ir atstovauti kaltinamojo interesus pasibaigė mirus kaltinamajam aukštesnysis teismas pažymi, kad kadangi advokatė L. Ž. buvo valstybės paskirta ginti kaltinamąjį J. Ž., su juo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo dar kaltinamajam esant gyvam, todėl ji teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teisme palaikė poziciją dėl baudžiamojo proceso nutraukimo kaltinamajam mirus (byloje yra advokatės L. Ž. 2019 m. liepos 16 d. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Ž. gynimo ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 63) ir 2020 m. vasario 7 d. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo J. Ž. gynimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-1048/2020 (3 t. b. l. 54).
18. Kaip jau nustatyta, kaltinamasis J. Ž. mirė, jokių duomenų apie jo teisių perėmimą teismas neturi, prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais nėra gauta, kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos - tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra, spręstina, kad tolesnis proceso vykdymas nėra tikslingas, todėl baudžiamoji byla pagrįstai nutraukta. Taip pat, teisėjų kolegija aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad civiliniai ieškiniai buvo išspręsti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl proceso išlaidų.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi mirusiojo kaltinamojo J. Ž. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta advokatė I. Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 155 Eur išlaidų.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti kaltinamajam (šiuo atveju mirusio kaltinamojo teisių gynimui) gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju baudžiamasis procesas jau bylą nagrinėjant pirmojoje instancijos teisme buvo nutrauktas kaltinamajam mirus, todėl ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos 155 eurų išlaidos advokato darbui apmokėti nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. B., O. B., G. B. ir jų atstovo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl turėtų 155 eurų išlaidų advokato darbui apmokėti atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.