- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-7897-1014/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03565-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. – M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos I. A. – M. (toliau – ir pareiškėjos) atstovė advokatė V. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšme turinti faktą, kad pareiškėja iš tėvo A. A. priėmė mirusios jos sutuoktinės V. M. A. palikimą, – faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. A.. Po mirusiojo palikimą priėmė pareiškėja, kaip pirmosios eilės įpėdinė. Pradėjus paveldėjimo procesą, pareiškėja sužinojo, jog tėvas nesikreipė dėl paveldėjimo po sutuoktinės V. M. A. (duomenys neskelbtini) mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą, prašė tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M. A. (duomenys neskelbtini) gyventojų registro išrašai patvirtina, jog V. M. A. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje (sudarytoje (duomenys neskelbtini).), A. A. – našlys. (duomenys neskelbtini) mirties išrašas patvirtina, kad A. A. mirė.
5. Iš 2012 m. gegužės 25 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjos tėvui A. A. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 1991 m. gruodžio 17 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą, Nr. 528. Šis butas įgytas pareiškėjos tėvui ir jos sutuoktiniui esant susituokus, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje esančių pateiktų išrašų, 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro liudijimo, Nr. 8-10973. matyti, kad po A. A. mirties atsiradusį palikimą priėmusi pareiškėja.
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018)
7. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
8. Po V. M. A. mirties nei pareiškėjos tėvas (mirusios sutuoktinės), nei kiti įstatyminiai paveldėtojai (t. y., pilnamečiai vaikai) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno minėtame bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais bei mokėjo visus mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po V. M. A. mirties naudotųsi ir tvarkytų jos buto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po sutuoktinio mirties sprendė tiek viso buto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po V. M. A. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. A., pradėjęs turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
9. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos tėvas A. A. priėmė sutuoktinės V. M. A., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai I. A. – M. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos I. A. – M. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. A.-M. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.