- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 2YT-19734-987/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14998-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b.l. 10-12).
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. Z.. Mirusioji buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo vieninteliam sūnui pareiškėjui S. Z.. Po J. Z. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. jis po savo mamos J. Z. mirties liko gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute; jį valdo, tvarko ir prižiūri kaip savo, apmoka sąskaitas už komunalines paslaugas ir kt.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 33-35).
4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esantį medicininį mirties liudijimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Z. (b.l. 14). Iš teismui pateiktos 2022 m. rugpjūčio 2 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-11546, nustatyta, kad J. Z. mirė būdama ištuokoje, duomenų apie sutuoktinį nėra; vaikas S. Z. (b.l. 17). Iš teismui pateiktos 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarės Renatos Jaskutėlienės pažymos Nr. S-194 nustatyta, kad po J. Z. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 16). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašų nustatyta, kad mirusiosios J. Z. vardu yra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 42). Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad po J. Z. mirties mokėjo mokesčius už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą: už tiektą elektros energiją, už komunalinių atliekų išvežimą ir kt. (b.l. 18-28).
9. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 8 punkte pateiktus rašytinius įrodymus apie pareiškėjo už butą mokėtus mokesčius bei pareiškėjo rašytinį pareiškimą, jog pastarasis iki šiol gyvena jo motinai iki mirties priklausiusiame bute, sprendžia, kad po motinos mirties būtent pareiškėjas pradėjo iš karto valdyti bei iki šiol valdo po motinos mirties likusį turtą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Per visą laikotarpį nuo J. Z. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo S. Z. teisės paveldėti J. Z. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.
10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus S. Z. priėmė J. Z. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo S. Z. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė J. Z. palikimą.
11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. Z. priėmė visą J. Z. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
tenkinti pareiškėjo S. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, J. Z. palikimą priėmė sūnus pareiškėjas S. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. Z. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.