Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 15 MGL bauda;

2) 2018 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiais laisvės apribojimo;

3) 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, automobilio konfiskavimas, subendrinus šią bausmę su 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 70 parų arešto;

4) 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį subendrinta 60 parų arešto bausme, bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 5 metus, automobilio konfiskavimas;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.50 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. Z. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, dėl to, kad jis, 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.50 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, tam, kad šis įvykis nebūtų fiksuojamas, Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini)vyriausiajai patrulei G. L. S. pasiūlė duoti 500 eurų kyšį, po to Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei G. L. S. ant kelių padėjo 50 Eur grynųjų pinigų kyšį. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

A. Z. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. priimtą teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41550-19, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2021 m. kovo 15 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2021 m. rugpjūčio 2 d., apie 08.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas Nr. 2021_0802_090349_004, jo trukmė yra 6.25 min, 2.55 vaizdo įrašo minutę vyriškas balsas rusų kalba kelis kartus pasako "vykliuci ty etu kameru" [išjunk tu tą kamerą], į ką pareigūnė atsako "kak? provada pererezat?" [kaip, laidus perpjauti?], 3.47 įrašo minutę pareigūnė sako "jaz tebe govarila, cto nelzia dengi lozit, eto ugalovnoje delo, ja tebe govarila?" [aš tau sakiau, kad negalima pinigų dėti, už tai baudžiamoji byla. Aš tau sakiau?], vyriškas balsas rusiškai atsako "da, perestan, jescio chocieš?" [na baik, daugiau nori?] ir 3.55 vaizdo įrašo minutę yra matoma pareigūnės rankoje 50 Eur kupiūra. (Atliktas vertimas į lietuvių kalbą protokole) (t. 1, b.l.47-49).

2021 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta patrulės G. L. S. pateiktos 50 eurų kupiūros apžiūra, nustatyta, kad apžiūros objektas yra 50 Eur kupiūra, suglamžyta, Nr. PB8439828235. (t. 1, b.l. 60-63).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. Z. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. (t. 1, b.l. 147-151).

Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad A. Z. 2021 m. kovo 15 d. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1-2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos baustas 500 Eur bauda (t. 1, b.l. 112-115).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

I BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. Z. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 08.50 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, jam nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojos G. L. S. parodymai, policijos pareigūnės G. L. S. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad tą pačią dieną jis su tėvu vartojo alkoholį, visą išgėrę, nusprendė važiuoti nusipirkti dar alkoholio, tuo tikslu vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnė G. L. S. patvirtino A. Z. vairavimo faktą, o būtent, kad ji patruliuodama (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris manevravo įtartinai, todėl jį sustabdė. Iš automobilio išlipęs vairuotojas priėjo prie pareigūnų automobilio, jis turėjo akivaizdžius neblaivumo požymius: sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, judesiai nekoordinuoti, šis ir neneigė vartojęs alkoholį, nurodė jį gėręs prieš pusvalandį. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam nustatytas pirmu pūtimu 2,69 promilių girtumas, - antru – 2,68 promilių. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog A. Z., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles vairavo automobilį ,,Opel Zafira".

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. Z. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

II Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. Z. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę grindžiamas tuo, kad jis būdamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. du kartus – 2021 m. kovo 15 d. 21.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. vairavimo faktas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nustatytas aukščiau byloje aptartais įrodymais, vairavimo 2021 m. kovo 15 d. faktas patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. kovo 24 d. nutarimu (t. 1, b.l. 113). A. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, kad jis žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kad ji tebebuvo vykdoma. Kad jam buvo žinomas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones nuosprendžiu faktas, užfiksuota ir policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašuose. Taigi darytina išvada, jog A. Z. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Z. ir anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu yra teistas už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, 2021 m. rugpjūčio 2 d. jis vairavo automobilį ne esant rimtam poreikiui, o mažareikšmiu tikslu - įsigyti dar alkoholio, tai darė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai nevykdant baudžiamojo poveikio priemonės buvo sistemingi ir laikytini pavojingais, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, A. Z. veiksmuose yra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

III BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už analogiškus veiksmus, kai kyšio vertė mažesnė už 1 MGL.

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadas jį duoti. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. Z. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Byloje nėra ginčo, kad A. Z. vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jo blaivumą, nustatė vairavimo neblaiviam faktą. Iš policijos pareigūnės L. G. S. parodymų, jos tarnybinio pranešimo ir policijos pareigūnės body kameros garso įrašo bei jo apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnams nustačius kaltinamojo neblaivumo faktą, šis pasiūlė pareigūnams susitarti be baudos, po to pareigūnams forminant dokumentus priėjęs prie tarnybiniame automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčios pareigūnės G. L. S. pasiūlė jai 500 Eur už tai, kad nebūtų įformintas jo vairavimo neblaiviam faktas, nurodė, kad reikia šių pinigų važiuoti paimti į jo namus, nes prie savęs tokios sumos neturi. Policijos pareigūnei nesutikus su jo pasiūlymu, davė jai 50 Eur vertės kyšį, padėdamas 50 Eur kupiūrą jai ant kelių. Minėtas aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir pats kaltinamasis. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėtus kyšio siūlymo ir kyšio davimo veiksmus atliko siekdamas, kad pareigūnai jį paleistų, neformintų vairavimo neblaiviam fakto. Taigi konstatuotina, kad jis siūlydamas 500 Eur vertė kyšį ir duodamas 50 Eur dydžio kyšį Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiajai patrulei G. L. S., siekė savo pareigas atliekančio statutinio valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo.

Nors kaltinamasis nurodė, kad jam atsakomybė už kyšio davimą buvo išaiškinta tik po to, kai jis sulaikytas dėl kyšio davimo sėdėjo pareigūnų automobilyje, šį jo teiginį paneigia kita bylos medžiaga. Visų pirma ikiteisminio tyrimo metu A. Z. pripažino, kad žinojo, kad už kyšio davimą ar siūlymą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, dar prieš tai darydamas. Iš policijos pareigūnės G. L. S. parodymų ir jos body kameros garso įrašų matyti, kad ji ne vieną kartą įspėjo kaltinamąjį dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, tame tarpe pirmąkart, kai A. Z. tik prašė susitarti, kad nebūtų baudos, bet dar nebuvo suformulavęs jokio konkretaus pasiūlymo, antrą kartą, kai A. Z. pasiūlė 500 Eur kyšį ir paaiškino, kad jo reikia važiuoti paimti į namus, trečią kartą po to, kai kaltinamasis padėjo pareigūnei ant kelių 50 Eur kupiūrą. Tai, kad A. Z. žinojo neteisėtą savo elgesio pobūdį ir galimas pasekmes už jį, patvirtina aplinkybė, kad jis siekė, kad jo veiksmai nebūtų užfiksuoti, kelis kartus prašydamas policijos pareigūnės išjungti filmavimo kamerą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. veiksmai pasiūlant duoti 500 Eur dydžio kyšį Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei G. L. S. tam, kad nebūtų fiksuojamas jo vairavimo automobilį „Opel Zafira“ neblaiviam faktas buvo kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o 50 Eur dydžio tiesioginis kyšio davimas Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei G. L. S. buvo kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Teismas konstatuoja, kad antrosios veikos kvalifikacija ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisinga. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo už pasiūlymą, pažadėjimą, susitarimą duoti ar davimą mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį. Pagal LR Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Taigi A. Z. policijos pareigūnei davė ne mažesnį, o tiksliai 1 MGL atitinkantį kyšį. Tokia veika teismų praktikoje kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas Nr. e1-221-468/2021, nutartis Nr. 1A-173-851/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-755-478/2019). Kadangi tiek 500 eurų dydžio kyšio pasiūlymas, tiek 50 eurų kyšio davimas buvo atliktas tuo pačiu tikslu – išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, abu veiksmus jungė vieninga tyčia, jie atlikti nedidelio laiko tarpo skirtumu, todėl kvalifikuotini kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, atliktas dviem tęstiniais alternatyviais šio straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais. A. Z. veikos (kyšio davimo) perkvalifikavimas jo teisinės padėties tokiu atveju nesunkina.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. Z. padarė du -nesunkų ir apysunkį, baigtus nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant A. Z. asmenybę, pažymėtina, kad jis Administracinių nusižengimo registro ir LITEKO duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka: už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimus valdymo tvarkai (t. 1, b.l. 112-115), teistas 4 kartus: nusikalstamą veiką valstybės tarnautojui, asmens sveikatai, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą neblaiviam), (t. 1, b.l. 105-110), dirba (t. 1, b.l. 104), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b.l. 15), išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus. Byloje duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, taip pat nusikalstamą veiką (BK 227 straipsnio 2 dalyje) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 8 p., 13 p.).

Kadangi A. Z. yra recidyvistas, teisiamas trečią kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, sistemingai ignoruoja ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – areštas. Teismo vertinimu, šios bausmės atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį ir pakartotinamumą, taip pat aplinkybę, kad jam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, skirtinos mažesnės nei sankcijose numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės, tačiau didesnė nei nustatytas vidurkis už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmė. Bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bendrintinos apėmimo būdu, kadangi sudaro idealiąją sutaptį, o subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas laiko netikslingu taikyti A. Z. atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis sistemingai vairuoja transporto priemones neblaivus, anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (LITEKO duomenimis 3 kartus už pasišalinimą iš sukeltų eismo įvykių), piktybiškai nevykdo jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, švelnesnių bausmių paskyrimas jo nesulaikė nuo pakartotinų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

A. Z. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui – 5 metams. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis jau trečią kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Į nurodytą terminą neįskaičiuotinas faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpis (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, padarė vairuodamas automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ 2020 m. spalio 20 d. duomenimis šis automobilis priklauso A. Z. (t. 1 b.l. 127).

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. Z. padarė tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, be to, jo atžvilgiu dar ir vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos padarytos mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytiems nusikaltimams, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimai neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Taip pat konfiskuotinas nusikalstamos veikos padarymo įrankis - 50 Eur grynųjų pinigų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato AS TVP pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. kvitą A ser. AAC Nr. 005649 (t. 1 b.l. 64).

A. Z. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 1, b.l. 85-87). A. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. 08.55 val. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. 11.26 val. (2 paras) (t. 1, b.l. 91-100), šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 50 Eur grynųjų pinigų, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą (t. 1, b.l. 20-26), terminas nustatytas iki 2022 m. vasario 2 d., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui: automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudoti, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2022 m. vasario 13 d., turto saugotoju paskirtas A. Z. (t. 1 b.l. 128-133), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Perduodamas bylą į teisiamąjį posėdį teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajam A. Z. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo A. Z. gynėja parinkta advokatė Vaidotė Radvilavičienė. 2021 m. lapkričio 22 d. bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atitinkama pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės V. Radvilavičienės teiktos antrinės teisinės pagalbos A. Z. išlaidos sudaro 254,79 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo ( t.2 b.l. 5-7).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam A. Z. advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, kai teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Kaltinamasis A. Z. dirba, tačiau gauna nedideles pajamas (Sodros duomenimis apie 825 Eur iki mokesčių išskaitymo). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. Z. yra netenkintinas.

CD laikmeną su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti byloje (voke prie galinio bylos viršelio) (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir skirti A. Z. (A. Z.) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti šią bausme su subendrinta bausme už pirmas dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. Z. paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Z. (A. Z.) sulaikymo vykdant ši nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. 08.55 val. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. 11.26 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki A. Z. sulaikymo vykdant laisvės atėmimo bausmę dienos, ir tęsiant termino skaičiavimą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 Eur grynųjų pinigų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato AS TVP pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. kvitą A ser. AAC Nr. 005649.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. Z. (A. Z.) priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 50 Eur grynųjų pinigų, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. Z. netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke esančią CD laikmeną (prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.