Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-674-443/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei M. G. P. dėl orumo įžeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. pareiškė atsakovei M. G. P. ieškinį dėl įžeisto orumo.

2016 m. balandžio 29 d. ieškovė V. F. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys atsakovei M. G. P. dėl orumo įžeidimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su ieškiniu reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei taikė pagrįstai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė V. F. 2016 m. balandžio 25 d. pateikė teismui ieškinį dėl įžeisto orumo gynimo. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad ieškovė pateikdama ieškinį klaidingai nurodė teismo, kuriam teikia ieškinį, pavadinimą, nenurodė tikslių bylos šalių (ieškovės ir atsakovės) asmens duomenų, t. y. pilno vardo, pavardės, asmens kodo, nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, liudytojų duomenų, jei tokių yra, kitų įrodymų buvimo vietos, prie ieškinio pridedamų priedų, neišreiškė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio ar nepateikė įrodymų, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką yra TV3 laida, kurioje M. G. P. įžeidė V. F. žmogiškąjį orumą – tai yra nusikalstama veika, padaryta žala V. F. šeimai ir reputacijai, todėl pagal CPK 83 straipsnio 4 dalį šis ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokamas. Jeigu teismas nustatys, kad tai nusikalstama veika prieš žmogaus orumą, tuomet ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą atlyginti ieškovės garbę bei orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą ar ir neturtinio pobūdžio reikalavimą – paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Įrodymai yra išsiunčiami teismui per elektroninį paštą, kaip video iškarpa, taip pat galima peržiūrėti tą laidą per to TV3 kanalo nuorodą laidoje „Prieš srovę“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką – suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateiktame teismui patikslintame ieškinyje nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko), teismui nėra aišku, kokiais būdais ieškovė prašo teismo apginti jos pažeistas teises, t. y. ar ieškovė reiškia tik turtinio pobūdžio reikalavimą atlyginti ieškovės garbę bei orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą, ar ir neturtinio pobūdžio reikalavimą – paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnio) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl apeliantė patikslintame ieškinyje nepagrįstai šią pareigą perkelia teismui, nurodydama, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad tai nusikalstama veika prieš žmogaus orumą, ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą atlyginti ieškovės garbę bei orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą ar ir neturtinio pobūdžio reikalavimą – paneigti paskleistus duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, nenustatinėja byloje dalyvaujančių padarytų nusikalstamų veikų sudėties ir nepripažįsta tokių asmenų kaltais dėl padarytų nusikalstamų veikų, nes tai yra baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis. Tuo tarpu ieškovė, įrodinėdama, kad jai žala buvo padaryta nusikalstama veika, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nesant aiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra galimybės nustatyti ir kokio dydžio žyminį mokestį turi mokėti ieškovė. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. ieškinio sumą nustatant pagal bendrą visų ieškovų bendrai pateikto ieškinio reikalavimų sumą. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškiniai dėl kitokio pobūdžio reikalavimų apmokami keturiasdešimt vieno euro dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, taigi ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, turi pareigą ne tik aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką), bet ir, atsižvelgdama į reiškiamų reikalavimų pobūdį, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodo, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jai moralinė žala padaryta atsakovės nusikalstama veika, t. y. nėra įrodymų, jog atsakovės atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinį. Nesant byloje tokių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė galėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nors CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Įrodymus būtina pateikti kuo operatyviau, užtikrinant kitai šaliai ir teismui galimybę kuo skubiau su jais susipažinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiama nutartimi laikydamas ieškovės V. F. ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, sprendė, kad ieškovė, nors patikslintame ieškinyje ir nurodė, kad įrodymai yra išsiunčiami teismui per elektroninį paštą, t. y. TV3 laidos „Prieš srovę“ iškarpa, tačiau teismui minėto įrodymo nepateikė, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patikslinto ieškinio aplinkybes, o tai laikytina ieškovės V. F. ieškinio trūkumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė minėto įrodymo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės V. F. pateikto ieškinio trūkumus, o jų ieškovei nustatytu terminu nepašalinus, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat, pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, o skunde nurodyti teiginiai nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.