Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. V. dėl jai pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, jog 2020 m. vasario 8 d. su vyru parsivežė savo tėvą ir visi kartu išgėrė 0,7 l brendžio. Tada apie 15 val. vyras M. V. su taksi išvežė jos tėvą namo. Ji nuėjo į kambarį, kuriame prie kompiuterio buvo dukra D. D.. Ji atsisėdo ant lovos ir sėdėjo, kol atėjo jos brolis Ž. R. su juo dar gėrė 0,5 l degtinės. Apie 19 val. brolis išvažiavo namo. Ji nuėjo į svetainę ir gražiai D. paprašė, kad ji atsitrauktų nuo kompiuterio. D. jos neklausė ir ji iš nugaros dešinės pusės priėjusi prie D. palietė jos dešinį petį. Gražiai paprašė atsitraukti nuo kompiuterio. Kai D. stojosi jos ranka netyčia nuslydo į dešinį žandą. Tada D. išėjo į savo kambarį. Už nugaros stovėjo K. V. ir kai ji sukosi kliudė K. dešinę ranką, tuo metu ranka buvo nuleista su „Gudručiu“. Ji norėjo nusegti „Gudrutį“ ranka praslydo ir kliudė K. lūpą. K. pradėjo verkti, tačiau greitai nurimo. Ji „Gudrutį“ padėjo aukštai. K. verkiant atbėgo A. V.. Tada abi pakalbėjusios nuėjo žaisti į savo kambarį. Tuo metu ji buvo labai girta ir nieko nepamena. Išgirdusi, kad D. kalbasi nuėjo į jos kambarį ir bandė D. sustabdyti, tačiau D. vis tiek jos neklausė ir išėjo. Dar skambino D., tačiau D. su ja nebendravo. Apie 23 val. atvyko policijos pareigūnai ir ją pristatė į areštinę. Jai buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas. Kitą dieną (praėjus 11 valandų) ji buvo apklausta tyrėjos, nors buvo girta. Ji nieko nepamena, kas buvo surašyta protokole, nes buvo girta. Yra įsitikinusi, kad negalėjo mušti savo dukrų. Policijoje viską pasirašė, nes nesuprato ir buvo girta. Viską, ką padarė savo dukroms, ji padarė netyčia. Pati žino, jog negalėjo smurtauti prieš savo vaikus. Nepamena, kad būtų kada nors smurtavusi prieš D. anksčiau. Patvirtindama teigė, jog nepamena to vakaro aplinkybių, nes buvo girta. Nurodė, jog D. daug meluoja, o ji nėra naudojusi fizinio smurto prieš mergaites.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusios D. D. įstatyminis atstovas V. D. parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį buvo Švedijoje komandiruotėje. Jam paskambino dukra D. D. per „mesenger“ verkdama ir pasakė, jog mama jai sudavė, sakė, jog skauda lūpą ir ji nenori būti namuose. Jis pasiteiravo, ar mama yra girta. D. atsakė, jog pakankamai. Dukra atsiuntė mamos „video“ ar nuotrauką. Jis tą vakarą nerado, kas galėtų paimti jo dukrą. Tada ieškojo vaiko teisių telefono numerio. Galiausiai paskambino policijai ir jis pranešė apie skriaudžiamą vaiką. Pranešė, jog tėvai girti. D. išsigando, nes nenorėjo būti išvežta vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, o norėjo eiti pas draugę. D. paėmė draugės A. mama V.. Po to, paskambino vaiko teisių apsaugos darbuotojas ir jis papasakojo apie situaciją. D. siuntė garso įrašus ir vaizdo įrašus, kur mama D. išvadino „žiurke“. D. atsisakė grįžti pas mamą ir turi laikytis atstumo nuo mamos. D. jam atsiuntė nuotrauką ir vaizdo įrašą, kur matėsi lūpos patinimas. D. jam pasakojo, jog tą dieną D. sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė žaidimą ir mama liepė jai išjungti kompiuterį. D. sakė mamai palaukti ir tada mama jai griebė už peties ir su kita ranka trenkė į veido sritį ir dar papurtė suėmusi už pečių, papurtino (taip mėgsta daryti). Tada D. verkdama išbėgo į kitą kambarį. Dar lyg tai D. ir į nugarą dėjo. D. ir anksčiau yra skundusis dėl smurto, jog mama ant jos šaukia ir jos nemyli nuo trejų metų. D. bijo grįžti pas mamą, ji nebenori būti „draskoma“. Dabar D. gyvena su juo, tačiau labai pasiilgsta savo sesių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, jog J. V. yra jo sutuoktinė, jis sutinka duoti parodymus. Tą dieną, dienos tiksliai nepamena, nutarė su žmonos tėvu „aplaistyti“ teises. Brendį gėrė jis, jo žmona ir uošvis, A. R.. Po išgertuvių apie 17–18 val. parvežė uošvį namo. Užtruko apie 15–20 minučių. Grįžęs nuėjo miegoti. Vėliau jį pažadino A., sakydama, jog atvažiavo policija. Tą dieną jis D. matė prie kompiuterio, jos veidas nebuvo sužalotas, o vakare D. jau nebematė. Tą dieną žmona buvo girta. Grįžusi iš policijos žmona jam pasakojo, kad D. pasakė, jog ji ją sumušė, o žmona jam sakė, jog netyčia kliudė D.. Žmona nieko nesakė dėl K.. Patvirtino, jog namuose smurto prieš vaikus jis nenaudoja. Patvirtino, jog D. su mama pastoviai konfliktuoja, nes D. neklauso mamos. Nuo D. paauglystės santykiai dar pablogėjo. D. mokosi prastai. J. V. pradžioje purtydavo vaikus, tačiau dabar taip nedaro. Ji su vaikais bendrauja normaliu tonu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad tą vakarą jos dukrai parašė D., jog mama prieš ją pakėlė ranką, atsiuntė fotonuotrauką su ištinusia lūpa. Ji D. parsivežė pas save ir D. pas ją gyveno apie savaitę laiko. D. jai pasakojo, jog tai ne pirmas kartas kai mama prieš ją smurtauja. Patvirtina, jog tą dieną D. lūpa buvo patinusi. D. sakiusi, jog mama jai su ranka trenkė į veidą dėl kompiuterio. D. jai sakė, jog jos mama buvo neblaivi. Tą vakarą D. buvo išsigandusi, verkė ir jos lūpa buvo sutinusi. Nurodė, jog sutinusi buvo apatinė lūpa. Tai matė pirmą kartą. D. jai sakė, jog jos mama sakiusi eiti jai, kur nori. Taip pat D. minėjo, jog jos mama trenkė ir kitai sesei. D. nurimo pakalbėjusi su tėčiu, tačiau matėsi, jog D. stresuoja, nes ji visa drebėjo ir sakė, jog nebenori gyventi pas mamą, o nori pas tėtį. D. nurodė, jog santykiai su mama yra nekokie, jos barasi, pykstasi. Kol D. gyveno pas ją buvo gera mergaitė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. B. parodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. 2020 m. vasario 9 d. 14.00 val. bendravo su D., mergaitės gyvenamojoje vietoje. D. bendravo noriai, tačiau buvo susikausčiusi. D. apie įvykį teigė, jog nuo ryto iki vakaro leido laiką prie kompiuterio, jos mama dėl to buvo pikta, šaukė ant D. ir kumščiu trenkė į lūpą, į galvą ir trenkė į sieną. D. nurodė, jog mama prieš ją smurtauja nuo mažens. D. išreiškė norą nebegyventi pas mamą, o norėjo gyventi pas tėtį (duomenys neskelbtini). Sužalojimų ant D. visiškai nematė. Po pokalbio su D. ji kalbėjosi su K.. K. sakė, jog mama buvo girta, pikta, šaukė ant D. ir jos. Taip pat K. sakė, jog mama jai su telefonu trenkė į lūpą, į galvą ir į sieną ją trenkė. Tada K. dar sakė, jog mama prieš ją smurtauja nuolat, o paklausus, kaip nuolat? K. teigė, jog, kai negerai ką nors padaro, tai jos mama suima už plaukų trenkia į stalą ir dar pravardžiuoja. K. skausmo neįvardijo. K. lūpa buvo nubrozdinta. K. nesakė, jog mama taip su ja pasielgė netyčia. K. taip pat pasakė, jog mama nuolat geria, o kai yra girta, tai yra pikta, o kai negirta tai – labai gera. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad dirba Mažeikių rajono policijos komisariate. Tiksliai datos ir laiko neprisimena, tačiau gavo pranešimą apie smurtą prieš mergaitę. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo mergaitė, ten buvo jos draugė ir draugės mama. Mergaitė pasakė, jog mama prieš ją smurtavo. Mergaitė teigė, jog jai kraujavo lūpa ir ji telefone parodė fotonuotrauką. Smurto žymių ant mergaitės nesimatė. Mergaitė sakė, jog jai skaudėjo nuo mamos smūgio. Mergaitė sakė, jog mama dar prieš kažką smurtavo. Tada jie informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vyko pas įtariamąją į butą ir vėl kvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją. Bute sulaukė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. J. parodė, kad dirba Mažeikių rajono policijos komisariate tyrėju. Pagal gautą pranešimą apie smurtą prieš vaiką nuvažiavo pas mergaitę, kuri buvo pas draugę. Nežino ar mergaitė buvo sužalota. Mergaitė pasakojo, jog ją skriaudė kažkas iš tėvų, konkrečiai kas nepamena. Žino, jog buvo smurtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. buvo gautas pranešimas iš policijos dėl smurto artimoje aplinkoje, jog J. V. smurtavo prieš D.. D. buvo saugioje aplinkoje. Vyko į D. namus. K. buvo išsigandusi, užsiklojusi galvą, verkė ir nėjo į kontaktą. Vaiką nuramino. Tėtis buvo neblaivus. Bevežant vaikus, A. prasitarė, jog mama galimai mušė K.. K. trumpai pasakojo, jog mama išgėrusi trenkė D. per rankas ir veidą bei jai trenkė ir tampė už plaukų ir kumščiu į veidą ir liepė eiti miegoti. K. sako, jog išsigando mamos, kuri šaukė ir liepė eiti miegoti. D. sako, jog iš namų išėjo dėl mamos smurtavimo. Ji nepamena ar buvo sužalojimų, tačiau jai rodė sužalojimo nuotraukas. A. kalbėjo tik apie K.. Abi mergaitės su jomis kalbantis sakė, jog kai mama jas mušė, joms skaudėjo.

Be teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotų parodymų J. V. kaltę patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios D. D. parodymai, kur ji apklausta kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad visas įvyko dėl to, kad tą dieną mama smurtavo prieš ją. Dienos neprisimena, tai įvyko prieš kokias 4-5 savaites. Viskas vyko pas mamą namuose, (duomenys neskelbtini). Viskas prasidėjo 18-19 val., vakare. Tą dieną sėdėjo prie kompiuterio, tą dieną buvo mokykloje, buvo penktadienis, ji po pamokų visą dieną sėdėjo prie kompiuterio, kalbėjosi su draugėmis, žaidė žaidimus. Mama grįžo su patėviu M. V. ir seneliu (mamos tėčiu). Jie pradėjo kažką gerti, matė, kad rankose turėjo kažkokį butelį. Jie šventė patėvio išlaikytas teises. Vėliau jos patėvis išvažiavo kažkur kitur, mama buvo girta, prašė patėvio, kad jis niekur nevažiuotų. Jie ten susipyko laiptinėje. Patėvis išvažiavo, mama grįžo į butą visa nervuota. Su sese K. mamai sakė baigti, kai jie pykosi laiptinėje. Kai mama su patėviu pykosi, ji su sese K. V. atėjo prie buto durų ir pasakė baigti. Grįžus į butą mama paskambino patėviu ir dar susipyko. Po valandos ar po pusantros, jos sesė K. paskambino savo tėčiui ir paklausė, kada jis grįš. Mama neleido skambinti M.. Supyko, kai K. baigė pokalbį su M., mama priėjo prie K. ir su jos telefonu trenkė K. į galvą (rodė dešinės pusės smilkinį). Trenkė vieną, du ar tris kartus, tiksliai neprisimena. Matė, kad trenkė į kažkurią galvos pusę, tiksliai neprisimena į kurią ir pradėjo K. purtyti. Mama su abiem rankomis suėmė K. už pečių ir purtė kelias sekundes. Tuo metu, kai jai sudavė, K. buvo prie kompiuterio stalo, prie kurio ji sėdėjo. K. stovėjo. K. trenkė su jos telefonu. Trenkimo momentu kur buvo telefonas, neprisimena, bet gali būti, kad telefonas buvo sesers delne. K. nuėjo atsisėsti ant lovos, ji buvo visa apsiverkusi. Kai K. trenkė, ji nieko nesakė, tiesiog verkė. K. pradėjo verkti, kai mama jai trenkė. Tada mama atėjo išjungti kompiuterio ir trenkė jai per galvą. Ji trenkė su kumščiu į galvą, į lūpą ir į petį. Buvo trys smūgiai. Mama atėjo iš kairės pusės ir trenkė jai į galvą, nežino į kurią pusę, ji trenkė su kumščiu. Mama sakė eiti nuo „kompo“, išjungti „kompą“, kai mama trenkė jai į galvą, pradėjo verkti, nes skaudėjo. Tada jai trenkė į lūpą, ji buvo patinusi, ji net nusiuntė tėčiui nuotrauką. Parodė, kad jai pataikė į dešinės galvos pusę. Dar trenkė ir į lūpą dešinėje pusėje. Į kurį petį trenkė tiksliai neprisimena. Nematė, kad mama užsimojo, nes žiūrėjo į kompiuterį. Kai trenkė pirmą smūgį į galvą, jeigu neklysta, sakė išjunk „kompą“, nes per daug sėdi prie jo, ji tiesiog garsiai atsakė, baik. Turėjo omenyje, kad baigtų ją žaloti. Mama toliau trenkė į lūpą ir į petį ir truputį papurtė. Ji sėdėjo tiesiai, o mama buvo įstrižai priešais ją, mama suėmusi abiem rankomis ją už pečių truputį papurtė. Nuo purtymo pajuto skausmą ir virpesį ir buvo labai išsigandusi. Jai labiausiai skaudėjo lūpą ir galvą. Purtymo metu jai skaudėjo vienas petys, neprisimena kuris. Tada mama ėmė staigiai kompiuterio pelytę ir norėjo išjungti kompiuterį, ji irgi ėmė pelytę ir sakė, kad leistų jai išjungti žaidimą. Tada mama ją truputį pastūmė į šoną, o ji nuėjo į kitą kambarį paskambinti savo tėčiui V. D.. Ji paskambino tėčiui, buvo visa apsiverkusi ir pasakė, kad mama ją žaloja, nežino ką daryti. Su tėčiu kalbėjo per „mesendžerį“ tik be kameros. Baigus pokalbį su tėčiu, paskambino savo draugei ir nusiuntė „video“, kaip jai buvo ištinusi lūpa ir klausė, ką daryti. Tėtis pokalbio metu ją ramino sakė, kad kažką reikia iškviesti, neatsimena ką. „Video“ nusiuntė savo geriausiai draugei A. B.. Tą „video“ su jos ištinusia lūpa draugė parodė savo mamai ir draugės mama pasakė, kad važiuos D. pasiimti, nes jos nenorėjo, kad ją daugiau žalotų. Ji parašė žinutę A. ar galėtų pas ją miegoti, ji atrašė, kad taip žinoma. Po to, ji paklausė A. mamos, ar gali pas jas nakvoti. A. mama pasakė, kad atsiklaustų savo mamos, kad nebūtų bėdų. Ji savo mamos paklausė ar gali važiuoti nakvoti pas A., mama atsakė, važiuok kur tu nori, man nerūpi, gali miegoti nors ir lauke. Ji pradėjo rengtis, dėtis kelis daiktus, apsirengė striukę, tada mama ją visaip išvadino, sakė: „žiurkė“, tu esi tokia ir tokia. Tik atsimena, kad sakė: „žiurkė“, tiksliai kitų žodžių neatsimena. Nuo to, kai jai trenkė iki tol kol ji pradėjo rinktis daiktus praėjo 20-30 minučių. Kai ji apsirengė, mama liepė nešdintis kuo greičiau iš namų, nes sakė, kad nebegali į ją žiūrėti. Kai rinkosi daiktus, buvo prie spintos, o mama sėdėjo ir maigė telefoną taip lyg nieko nebūtų buvę nutikę. Ji mamai tiesiai šviesiai pasakė: „tu manęs nemyli“. Mama atsakė: „taip aš tavęs nemyliu nuo 3 metukų, kai mane paliko tavo tėtis“. Ji tiesiog išėjo ir netoli savo namų pradėjo laukti kol atvažiuos draugė su savo mama jos pasiimti. Po įvykio neteko bendrauti su mama, tik teko bendrauti su patėviu, kai atvažiavo pasiimti daiktų ir antrą naktį, kai miegojo pas draugę, antrą valandą nakties atvažiavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, iš pradžių atvyko policija, ją apklausinėjo, ji pasakė, kad namuose yra dar du mažamečiai vaikai ir girta mama, ir kai policija išvažiavo, ji su drauge ir draugės mama žiūrėjo filmą, tada jai paskambino mama ir pasakė: „zuikeli, dukryte, atleisk“. Ji atsakė, tikrai ne ir mama atsakė: „ai karoče davai“. Su sese K. susitinka mokykloje, pasidaro daug nuotraukų, pirmą kartą, kai K. ją pamatė po įvykio atbėgo verkdama. Ji yra supykusi, nenori pas mamą grįžti, net nenori su ja kalbėtis, per daug kentėjo, vis tiek mamai neatleistų, nes ji daug prieš ją smurtavo, trenkdavo jos galvą į stalą (t. 1, b. l. 31–32);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios K. V. parodymai, kur ji apklausta kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad sutinka tik truputį papasakoti ir parodė, kad matė, kad D. nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio. Tada buvo savaitgalis. Kai pareina iš mokyklos, ji sėdi prie kompiuterio iki pat vakaro. Tą kartą mama pasakė D.: „išjunk kompą“, D. pasakė: „po 20 minučių“. Tada mama ėmė išjungti „kompą“ ir taip patraukė D. ranką. Mama nedaužė D., o tik patraukė D. ranką, nes norėjo išjungti kompiuterį. O D. šaukė: „palauk, aš pati išjungsiu“. Dar mama truputį palietė D. galvą. Mama atėmė „Gudrutį“ ir netyčia palietė jai lūpą. Mama jai lūpą palietė su „Gudručio“ apyranke, parodė, kad mama laikė už ant rankos riešo esančio laikrodžio apyrankę. Mama iš jos „Gudrutį“ paėmė, nes ji laukė tėčio ir vis skambino jam ir klausė, kada jis grįš. Po to, pribėgo jos sesė A. ir paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, o A. pasakė: „neverk, čia mama netyčia“. Ji verkė, nes jai mama tai padarė netyčia. Ji verkė, nes jai labai tą vietą skaudėjo. Parodė, kad skaudėjo apatinė lūpa. Mama neleido skambinti tėčiui, nes per daug skambinėja. Kad mama užgavo netyčia, suprato, nes ji ne specialiai jai trenkė, norėjo eiti ir taip netyčia pataikė. Mama jai nėra nieko specialiai dariusi. Ji labai nori grįžti namo. Tą dieną, kai mama bandė išjungti kompiuterį, D. buvo pikta, mamai sakė: „eik šalin, nu mama palauk“. Nežino daugiau kaip elgėsi D.. Po to, ji nuėjo klotis lovos, D. nuėjo į savo kambarį, ji paskambino savo tėčiui. Grįžo jos tėtis, ji su savo tėčiu miegojo, o D. išvažiavo nežino su kuo. D. tėtis iškvietė policiją, tada atvažiavo policija ir pasiėmė mamą (t. 1, b. l. 42–43);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. D. parodymai, kur jis parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. jam apie 20 val., paskambino dukra D. D.. Skambino į „mesendžerį“ ir pasakė, kad jos mama, jo buvusi žmona, jai trenkė į veidą ir yra sutinusi lūpa. Kiek kartų ir kaip trenkė nepasakojo, smulkiai neklausinėjo. Pokalbio metu girdėjosi, kad netoliese šūkauja jo buvusi žmona J. V.. Jis D. paklausė, ar mama stipriai girta, ji atsakė, kad nemažai. Tada jis D. paprašė, kad įjungusi telefono kamerą mamą parodytų, bet D. bijojo pokalbio metu mamą filmuoti, tai vėliau atsiuntė vaizdelį. Jis D. pasakė, kad apie tai, kad mama jai trenkė, praneš vaikų teisėms, bet kadangi vakare vaikų teisės nedirba, tai jis skambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie smurtą prieš jo dukrą. Iš pradžių jis ilgai bendravo su dukra, kalbėjosi, ką daryti. Iš pradžių D. nenorėjo, kad jis praneštų policijai ar vaikų teisėms, nes bijojo, kad ją išveš į globos namus. Jis pats mėgino skambinti įvairiems draugams, kurie galėtų D. paimti iš namų, bet niekam nepriskambino, arba negalėjo jam padėti. Jis pats tuo metu buvo Švedijoje. Iš pradžių jis mąstė viską sutvarkyti ramiai, be policijos, tiesiog išvežti D. iš namų, o ryte, išsiblaivius J. su ja pasikalbėti. Tikrai ilgai bendravo su dukra, ilgai ieškojo vaikų teisių pagalbos telefono internete, mėgino skambinti draugams, bet nieko nepavyko. D. pati susiskambino su drauge ir draugės mama sutiko, kad D. išmiegotų pas jas. Jis skambino D., kuri iš pradžių sakė, kad eis į lauką iš namų, bet vėliau susitarė su drauge. Jis D. skambino, kad įsitikintų, jog ji neišėjo į lauką, o tikrai važiuoja pas draugę. D. vis dar verkė, ji verkė visų pokalbių, su juo telefonu, metu. Kadangi D. nenurimo, nusprendė pranešti bendruoju pagalbos telefonu. Jam D. paskui atsiuntė garso įrašą, kuriame girdisi, kaip J. ant jos šaukia, kai D. rengiasi prieš išėjimą iš namų. Vėliau jis dar paskambino dukrai, kai ji jau buvo pas draugę, tada D. jau buvo rami, bet jaudinosi, kad vaikų teisės neišvežtų seserų į vaikų namus, nes ir mama ir M. yra neblaivūs. Jis pranešė darbdaviui, kad turi problemų šeimoje ir jį išleido vykti į Lietuvą, tai po šio įvykio antradienį jis jau buvo Mažeikiuose ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimu pasiėmė D. pas save. Susitikus su D., ji papasakojo, kaip viskas vyko tą vakarą. D. sakė, kad ji sėdėjo prie kompiuterio, mama įėjo šūkaudama, tuo metu patėvio M. nebuvo, liepė išjungti kompiuterį. D. atsakė, kad negali greitai išjungti, tai yra nepaklausė mamos ir dėl to priėjusi mama Jurgita jai su ranka sudavė per veidą, pataikė į lūpą ir lūpa dėl to sutino. D. jam per „mesendžerį“ atsiuntė „video“, kuriame užfiksuota jos sutinusi lūpa. Kad mama jai sudavė daugiau smūgių, neprisimena ar sakė, gal nevisiškai išklausinėjo D., jam užteko to, kad buvo suduotas vienas smūgis jo dukrai. Kiek jam žinoma D. ir mama dažnai konfliktuodavo, nes D. turėdavo kaprizų, neklausydavo, o J. nemokėjo ramiai konflikto spręsti, vis agresyviai su šauksmais. Kiek D. jam sakė, ji nenori mamai atleisti, nes kaip ji sako, kad jei ji mamai atleis, tai vaikų teisės D. atims iš jo ir ją grąžins mamai, o D. gyventi su mama kategoriškai nenori. D. netgi sakė, kad jei ir jo nebūtų, ji vis tiek pas mamą negrįžtų, geriau eitų pas tetą arba močiutę (t. 1, b. l. 71–72);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo M. V. parodymai, kur jis parodė, kad tiksliai dienos neprisimena, buvo šeštadienis. Jis tą dieną išlaikė teises ir grįžęs namo šventė, tai yra vartojo alkoholį su žmona J. V. ir uošviu A. R.. Alkoholį vartoti pradėjo apie 16-17 valandą. Išgėrė 0,7 litro brendžio. Baigė, kai jau buvo tamsu, bet tiksliai valandų negali pasakyti. Kol vartojo alkoholį tarp jo ir žmonos nebuvo jokio konflikto. Žmona nė su vienu iš vaikų taip pat nekonfliktavo. Pabaigus gerti brendį jis su taksi išvežė uošvį namo, tačiau nežino kiek buvo valandų. Buvo išvykęs apie pusvalandį. Kol buvo išvažiavęs, niekas neskambino, nei žmona, nei K. ar dar kuris iš vaikų. Kai grįžo iš karto nuėjo į savo kambarį miegoti. Jokio konflikto namuose nebuvo. Vaikų nė vieno iš karto grįžęs nematė. Tikriausiai jie buvo savo kambaryje. Ar D. tuo metu buvo namuose, negali pasakyti, nematė, į vaikų kambarį nebuvo užėjęs, iš karto nuėjo į miegamąjį miegoti. Po kažkiek laiko pas jį į lovą atėjo dukra K. ir jie kartu miegojo. K. jam nieko nepasakojo, ji nesakė apie jokį konfliktą, nesakė, kad D. išėjo ir nesakė, kad ją mama mušė. Ant K. jokių smurto požymių nematė. K. jam tikrai būtų pasipasakojusi, jei mama būtų mušusi. Miegant jį pažadino kita dukra A., kuri pasakė, kad atvažiavo policija. Iš miegų iš pradžių nelabai suprato kas vyksta. Pareigūnai paklausė, ar jis žino, kodėl jie atvyko, jis atsakė, kad ne. Tada jie paklausė, ar žino, kur yra didžioji dukra D., jis atsakė, kad nežino, tikriausiai miega. Tada pareigūnai pasiūlė nueiti į vaikų kambarį, kur nuėjęs pamatė, kad D. nėra. Pareigūnai pasakė, kad D. juos iškvietė dėl to, kad ją sumušė mama. Jis nieko negali papasakoti, nes nieko nematė. D. mamos neklauso, atsikalbinėja, jo dar kažkiek klausė, bet išėjus iš kambario, rodydavo įvairius gestus. Yra su D. kalbėjęs griežtu tonu, bet fiziškai jos niekada neskriaudė. Kad žmona J. muštų D. ar kitus vaikus, to taip pat nėra matęs. Taip, žmona šaukdavo ant D., nes ją išvesdavo iš kantrybės, neklausydavo, grįžusi iš lauko atsikalbinėdavo, laiku negrįždavo, neklausydavo, kad reikia atsitraukti nuo kompiuterio. Jis jau J. sakydavo, kad nešauktų, nieko tuo nepasieks, bet žmona tiesiog nesusilaikydavo, bet mušusi tikrai nėra, bent jau jam matant. Su K. nėra jokių problemų. Kai D. būdavo namuose, ji erzindavo K. paimdama jos daiktus, tada prasidėdavo cypinimasis. Dabar, kai D. nėra, namuose viskas tvarkoje, nėra jokių problemų, pykčių. Žmonos klausė, kodėl buvo iškviesta policija, ji atsakė, kad varė D. nuo kompiuterio, ją patraukė, kaip patraukė, smulkiai nepasakojo, jis neklausė, o D. pranešė, kad trenkė. Jis pasitikslino žmonos, o gal ji trenkė D., bet ji atsakė, kad ne (t. 1, b. l. 74–75);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. K. parodymai, kur jis parodė, kad dirba Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje. Prisimena tokį įvykį, kad gavo pranešimą, jog mama smurtavo prieš mergaitę ir kad mergaitė yra pas draugę (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega P. J. nuvyko pas mergaitę, su ja trumpai bendravo. Tikslios dienos dabar neprisimena, buvo vėlai vakare. Mergaitė pasakė, kad jos mama namuose būdama neblaivi jai sudavė smūgius. Nelabai prisimena kiek smūgių ir su kuo, mergaitė sakė, kad mama jai trenkė. Atrodo sakė, kad trenkė į galvą ir į lūpą, bet tiksliai neprisimena. Ant mergaitės jokių smurto žymių nesimatė. Ji sakė, kad turėjo nufilmavusi savo patinusią lūpą, bet kai jie atvyko, tai patinimo nebebuvo, jokių sužalojimų nebuvo, mergaitė skausmais nesiskundė, todėl į gydymo įstaigą nebuvo vežta ir nebuvo ko užfiksuoti. Mergaitė tikrai nieko nesakė, kad mama dar mušė ir seserį. Mergaitę paliko pas draugę ir išvažiavo pas įtariamąją. Vaikų teisės nebuvo atvažiavusios, kol buvo pas mergaitę ir pas įtariamąją. Paskui darbo pabaigoje, anksti ryte gavo pranešimą iš vaiko teisių specialisčių, dėl tos pačios įtariamosios smurto prieš kitą mergaitę, bet šių aplinkybių netikslino, nes įtariamoji jau buvo sulaikyta (t. 1, b. l. 77–78);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo P. J. parodymai, kur jis parodė, kad neprisimena, kokia tai buvo diena, jau praėjo daug laiko. Jis dirbo operatyvinėje grupėje kartu su kolega A. K.. Buvo jau gana vėlu, kai gavo pranešimą iš budėtojo, kad mama smurtavo prieš mergaitę, kad mergaitė dabar yra pas draugę. Nuvykus pas mergaitę, ant jos jokių akivaizdžių smurto žymų nebuvo, ji nesiskundė, kad jai kažkas skauda. Mergaitė sakė, kad jos mama būdama neblaivi sudavė jai smūgius. Kiek smūgių, su kuo ir kur sudavė smūgius, dabar neatsimena, bet tarnybiniame pranešime turėtų būti užfiksuota, ką pasakojo mergaitė. Pabendravę su mergaite, ją paliko pas draugę, vyko pas įtariamąją. Mergaitė tikrai nesakė, kad mama dar mušė ir seserį. Jei būtų tai pasakiusi, būtų užfiksavę. Namuose pas įtariamąją buvo vaikų, bet jis jų nematė, galimai tuo metu miegojo. Įtariamajai ir bute dar buvusiam jos vyrui buvo nustatyti girtumai, todėl buvo iškviestos vaiko teisės, nes su neblaiviu tėvu negalėjo vaikų palikti. Įtariamąją sulaikė ir uždarė į areštinę. Baigiantis darbo pamainai, anksti ryte gavo pranešimą iš vaiko teisių specialisčių, kad sulaikyta įtariamoji dar smurtavo ir prieš kitą savo dukrą (t. 1, b. l. 80–81);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. B. parodymai, kur ji parodė, neprisimena kokia tai buvo diena, ji buvo su dukra A. B. svečiuose. D. D. ėmė rašyti jos dukrai per „mesendžerį“, kad ją mama užgavo, kad naudojo smurtą. Dukra žinutes parodė. Po to, D. jai pačiai parašė, ar galėtų D. pasiimti, nes mama prieš ją naudojo smurtą. Tos žinutės išsaugojusi neturi. Tiksliai valandos negali pasakyti, bet jau buvo vėlu. Svečiuose dar pabuvo apie 5 minutes ir tada nuvažiavo kartu su dukra prie D. namų, D. tuo metu stovėjo lauke. Dar būnant svečiuose D. rašė, kad paklaustų mamos, ar ją išleis, kad paskui nebūtų kaip pagrobimas, nors anksčiau D. yra pas jas miegojusi su mamos žinia. Tada D. atrašė, kad mama jai pasakė, kad ji gali eiti kur nori. D. pasakojo, kad jai mama prieš nosį duris uždarė. Tai galėjo būti savaitgalis, gal penktadienis, nes mergaitėms nereikėjo kitą dieną eiti į mokyklą. Parvažiavus namo D. daug kalbėjo su tėčiu telefonu, tėvas buvo užsienyje. Paskui atvažiavo policija, kiek žino, pareigūnus iškvietė D. tėvas. Kai atvažiavo policija, pareigūnai daug bendravo su D., o jos tik paklausė, ar D. galės permiegoti pas ją. O vėliau atvažiavo vaikų teisės. D. sakė, kad mama jai iš rankos trenkė į lūpą ir matė, kad D. buvo patinusi viršutinė lūpa. Ji turi trumpą filmuotą vaizdelį, kurį jai atsiuntė dukra, kur matyti D. patinusi lūpa. Vaizdelį D. iš pradžių atsiuntė jos dukrai į „mesendžerį“, o paskui dukra persiuntė jai. D. sakė, kad ne pirmą kartą prieš ją naudojamas smurtas ir ne tik prieš ją bet ir prieš kitas mergaites, bet tiksliai dienos nesakė, kada dar buvo naudotas smurtas, tik pasakė, kad tai ne pirmas kartas. Mergaitė buvo išsigandusi, sutrikusi, ne tokia kaip visada, nes mergaitę pažįsta iš anksčiau. D. jai sakė, kad jai trenkė į galvą ir į lūpą, ir kad trenkė dar vienai sesei, bet vardo nežino. Sakė, kad mama buvo neblaivi ir kažkas buvo dėl kompiuterio, ar mama norėjo kompiuterį išjungti, ar D. neklausė, kai mama jos prašė išjungti kompiuterį. Kiek prisimena, kad kažkas buvo dėl kompiuterio (t. 1, b. l. 82–84);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. B. parodymai, kur ji parodė, kad tai buvo vasario mėnesį, dirbant tarnyboje gavo pranešimą, kad yra smurtauta prieš mergaitę, kad ji yra ne namuose, o namuose yra dar dvi mažametės seserys, o atvykusi policija nustatė, kad mama yra neblaivi. Tada vyko į mamos butą, ten policijos jau nebebuvo, nebebuvo ir mamos, nes ji jau buvo sulaikyta policijos pareigūnų, dėl smurto prieš vyresniąją dukrą D.. Pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nežino. Ten maža mergaitė lakstė po butą, o šiek tiek vyresnė, būtent K., gulėjo lovoje susisukusi, išsigandusi, susigūžusi. Namuose tuo metu dar buvo mergaičių tėvas, bet jis buvo neseniai grįžęs, prieš jai atvykstant. Jis buvo neblaivus, sakė, kad tą dieną išsilaikė teises, todėl gėrė alkoholį. Pradžioje mergaitės nieko nesakė. Kai pasakė, kad reikia apsirengti ir jas veš pas močiutę ir brolį, tada K. pradėjo verkti, buvo prigludusi prie tėčio, nenorėjo važiuoti. Mergaites aprengė, nuprausė, nes jos abi buvo išsipaišiusios su markeriais ir vežė pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Mergaites iki mašinos palydėjo tėvas. Mažoji mergaitė neverkė, tik verkė K., bet tėtis ją nuramino ir ji nustojo verkti. Važiuojant automobiliu mažoji mergaitė ėmė pasakoti, kad matė, kaip mama ne tik trenkė D., bet ir tempė už plaukų K. ir liepė eiti miegoti. Paklausus, kodėl mama taip darė, mažoji atsakė, kad D. ir K. mamos neklausė ir dėl to mama supyko. K. visą laiką automobilyje tylėjo. Nuvykus pas močiutę, vėl kalbėjo su K. ir tada ji pasakė, kad mama jai trenkė su ranka ir tampė už plaukų bei liepė eiti miegoti. Mergaitė nenurodė, kur mama jai trenkė. K. sakė, kad mama jai trenkė po to, kai iš namų išėjo D., tai yra tą pačią dieną. Mergaites paliko pas močiutę. Tada bendravo su mergaičių broliu, kurio vardo neprisimena. Jis pasakė, kad mama ir anksčiau yra smurtavusi, ji yra linkusi smurtauti, dar minėjo, kad lyg ir yra vienas vaikas miręs ir dėl to mama galimai yra suirzusi ir nervinga. Berniukas neįvardijo dienų, kada buvo smurtaujama ir neįvardijo kaip buvo smurtaujama. K. nesakė, kad jai skaudėjo, kai mama trenkė ir tempė už plaukų. K. klausė ar ji buvo išsigandusi, kai atvyko policija, mergaitė atsakė, kad ne. Palikusios mergaites pas močiutę, išvyko pas D., kuri buvo pas draugę (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Pas D. nuvyko apie 2.30 val., ji jau miegojo. Su D. bendravo ji sakė, kad iš namų išėjo dėl to, kad mama prieš ją smurtavo, bet smulkiai neklausinėjo, dėl vėlyvo meto. Neprisimena, ar ant D. kūno buvo sužalojimų, bet ji rodė nuotrauką su sužalojimu. Vykstant pas D., paskambino į policiją ir pranešė, kad papildomai dar buvo smurtauta prieš K.. Jei ant vaiko mato akivaizdžius sužalojimus, tai vaikai yra vežami į gydymo įstaigą arba kviečiama greitoji, bet akivaizdžių sužalojimų ant D. nebuvo. Nuotraukoje buvo sužalojimas, kurį D. patyrė. D. paliko pas draugę užpildžius laikiną vaiko perdavimo aktą. Tada surašė tarnybinius pranešimus ir medžiagą perdavė kitiems kolegoms, kurie toliau bendravo su mergaitėmis jau sekančią dieną (t. 1, b. l. 85–87);

- ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos N. B. parodymai, kur ji parodė, kad buvo bendrauta vasario 9 d. 14 val. su D. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nes mergaitė buvo atvykusi pasiimti savo daiktų, nes buvo apsistojusi pas draugę. Mergaitė nebuvo išsigandusi, į klausimus atsakinėjo noriai. Paklausus apie įvykį mergaitė nurodė, kad visą dieną ji leido prie kompiuterio. Jos mama buvo pikta, girta, todėl priėjusi prie D., kaip D. nurodė, su kumščiu trenkė jai į lūpą, į galvą, tada trenkė į sieną, ji suprato, kad su ranka nustūmė į sieną. Mergaitė sakė, kad mama, kai būna girta, visada būna pikta ir smurtauja, o kai būna blaivi, tai būna gera. Mergaitė pasakė, kad mama smurtauja nuo tada, kai ji buvo dar visai mažytė. Fiziškai sužalojimų ant mergaitės nebuvo matyti. D. išreiškė pageidavimą paimti ją iš motinos ir gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini)e. Tada D. nuėjo rinktis daiktų, labai skubėjo, nes jos laukė draugė, kad galėtų vėl išvykti pas draugę į (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su D., bendravo su K. V.. K. buvo namuose. K. buvo bendraujanti, rami, bendravo noriai, draugiškai, išsamiai pasakojo visas detales. Ji sakė, kad šeimoje nesutaria su mama. Mergaitė pasakojo, kad myli savo tėtį, kuris ja rūpinasi ir labai myli. K. teigė, kad mama buvo girta, pikta, šaukė ant sesės D. ir taip pat šaukė ant jos, paskui mama priėjusi prie K., K. telefonu trenkė K. į lūpą. K. nurodė, kad mama nuolat smurtauja prieš ją, kai mergaitė ką nors padaro ne taip, tada mama paima ją už plaukų ir trenkia galvą į stalą, taip pat ją pravardžiuoja. K. prisipažino, kad labai myli savo tėtį, seseris, bet mintyse prašo, kad išnyktų jos motina. K. parodė savo telefoną, su kuriuo mama trenkė jai į lūpą. Tai buvo paprastas galimai išmanusis telefonas, jis buvo suskilęs, bet tiksliai telefono neprisimena, nes įvykis buvo prieš tris mėnesius. K. sakė, kad jai įvykio dieną mama trenkė telefonu į lūpą, trenkė į galvą, bet kuo neprisimena ir tada mergaitę mama pastūmė į sieną. Mergaitė skundėsi, kad mama nuolat prieš ją smurtaują, tampo, trenkia galvą į stalą. Ant K. fizinių sužalojimų vizualiai nesimatė. K. sakė, kad mama D. kumščiu trenkė į lūpą, į galvą ir tada ją trenkė į sieną, kaip ji suprato stūmė į sieną, tik mergaitės taip išsireiškė, kad trenkė į sieną. K. buvo laiminga ir patenkinta tą rytą, nes buvo su tėveliu. D. nepasakojo apie tai, ką mama darė K., D. apie savo įvykį pasakojo skubinai. Apie tai, kad buvo smurtauta prieš K., sužinojo, tik po pokalbio su K., tuo metu D. jau buvo išėjusi iš namų, todėl paklausti D. apie tai, ką mama darė K. nebuvo galimybės, o pati D. apie smurtą prieš K. nepasakojo (t. 1, b. l. 88–90);

- Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota, kad su D. D. bendrauta 2020 m. vasario 9 d. 14.00 val., vaiko gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtini). Bendrauta asmeniškai faktinėje gyvenamojoje vietoje, nes D. buvo atvykusi pasiimti savo daiktų. D. bendravo noriai, į klausimus atsakinėjo ramiai ir išsamiai, teigė, kad mokslai sekasi gerai, į mokyklą eiti patinka, turi gerų draugų, mėgsta bendrauti, santykiai su mokytojais geri, o šiuo metu yra apsigyvenusi pas savo draugę (duomenys neskelbtini), jos mama neprieštaravo, kad ji laikinai pagyventų jų šeimoje. Santykiai su tėčiu geri, draugiški, artimi, tėtis ja rūpinasi, labai ją myli ir išgyvena, dėl jos saugumo. D. teigė, kad šeimoje nesutaria su mama. Paklausus apie to vakaro įvykius, D. teigė, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro laiką leido prie kompiuterio, mama buvo pikta, šaukė, priėjusi kumščiu trenkė į lūpą, galvą, tada trenkė į sieną. D. teigė, kad mama prieš ją smurtauja nuo tada, kai mergaitė dar buvo visai mažytė. D. nurodė, kad prieš du metus mama paimdavo jos galvą ir trenkdavo į sieną. D. išreiškė pageidavimą būti paimta iš motinos ir išreiškė pageidavimą gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126–132);

- Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota, kad su K. V. bendrauta 2020 m. vasario 9 d. 14.30 val., vaiko gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtini). Bendrauta asmeniškai faktinėje gyvenamojoje vietoje. K. bendravo noriai, į klausimus atsakinėjo ramiai ir išsamiai, teigė, kad mokslai sekasi gerai, į mokyklą eiti patinka, turi gerų draugų, mėgsta bendrauti, santykiais su mokytojais geri, lanko dailės, šokių bei sporto būrelius. Santykiai su tėčiu labai geri, draugiški, artimi, tėtis ja rūpinasi, labai ją myli ir ji labai myli jį. Tačiau K. teigė, kad šeimoje nesutaria su mama. Paklausus apie to vakaro įvykius, K. teigė, kad sesuo D. visą dieną nuo ryto iki vakaro laiką leido prie kompiuterio, mama buvo girta, pikta, šaukė ant sesės, taip pat šaukė ant jos, paskui priėjusi telefonu trenkė K. į lūpą, galvą, tada trenkė į sieną. K. teigė, kad mama nuolat smurtauja prieš ją. K. nurodė, kad kai ji kažką padaro negerai, mama ima už plaukų ir trenkia jos galvą į stalą, pravardžiuoja (t. 1, b. l. 137–143);

- Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas V. D. savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S7, kuris nepaimtas, apžiūrėtas, išimta bylai reikšminga informacija ir grąžintas V. D. įjungus telefoną ir nuėjus į programėlę „Mesenger“ matosi, kad tarp kontaktų yra dukros D. D. kontaktas pavadinimu „D. D-tė“. Įėjus į „D. D-Tė“ pokalbius matoma, kad Feb 8 AT 20:09 ji skambino V. D., praleistas skambutis. Taip pat toliau matomas filmuotas vaizdelis, kurį įjungus girdisi, kaip šnirpščia nosimi ir moteriškas balsas kalba, kad D. prisidirbo, kad ji gali dabar kreiptis į tėtį. Toliau yra susirašinėjimas tarp D. ir V. D., toliau yra 3 sekundžių vaizdelis, kuriame yra D. nufilmavusi savo veidą, šiek tiek pritraukia arčiau lūpą. Dar keletas susirašinėjimo žinučių ir paskutinė nuotrauka, kurioje D. D. nusifotografavusi, jau išėjusi iš savo buto Feb 8 AT 20:51. Šiuos vaizdelius V. D. iš savo telefono persiuntė tyrėjai į elektroninį paštą j..g.@policija.lt, iš kurio vaizdeliai perkelti į DVD. Dar „mesenger“ programėlėje yra du garso įrašai gauti iš „D. D-tė“, kurie iš telefono įrašyti naudojant diktofoną. Po garso įrašu yra tada Feb 5 AT 21.39, bet pasak V. D. data neatitinka, tas garso įrašas yra iš tos dienos, kai prieš D. smurtavo mama, garso įrašas prieš išeinant D. iš namų (t. 1, b. l. 91–97);

- Tarnybinis pranešimas dėl V. B. atsiųsto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 1 d. atliekamos nuotolinės liudytojos V. B. apklausos metu, V. B. buvo paprašyta į tarnybinį elektroninį paštą j..g.@policija.lt persiųsti jos turimą vaizdo įrašą gautą iš D. D.. 2020 m. balandžio 6 d. buvo susisiekta su V. B.. Ji pasakė, kad į elektroninį paštą atsiųsti vaizdo įrašo nepavyksta dėl techninių kliūčių. Tada jos buvo paprašyta šį turimą vaizdo įrašą atsiųsti per „Messenger“ programą J. G.. 2020 m. balandžio 6 d. per „Messenger“ programą iš kontakto V. B. į kontaktą J. G. buvo gautas 5 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matomas mergaitės veidas. Mergaitė su pirštu kilsteli savo viršutinės kairės pusės lūpą, matosi nedidelis patinimas. Vaizdo įrašas, pavadinimu reseived_260193071667528.mp4, įkeltas prie tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 22);

- Tarnybinis pranešimas dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklausančio M. V.) išklotinių analizę matyti, kad 2020 m. vasario 8 d. 16.31:55 val., M. V. skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (K. V.). Numeris (duomenys neskelbtini) (K. V.) skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (M. V.) 2020 m. vasario 8 d. 16:52:52, 18:06:53,18:07:19, 18:35:38, 19:02:43, 20:06:35. Daugiau sujungimų tarp numerių (duomenys neskelbtini) (M. V.) ir (duomenys neskelbtini) (K. V.) nutarime nurodytu laikotarpiu nebuvo (t. 1, b. l. 175-177);

- 2020 m. vasario 8 d. 22.02 val., registruotas informacinis pranešimas ROIK 0120000070506, kuriame nurodyta, kad vakare motina J. V. smurtavo prieš dukrą D. D. ((duomenys neskelbtini)), motina neblaivi. Mergaitė pabėgo iš namų, randasi pas draugę (duomenys neskelbtini). Pranešėjas, mergaitės tėvas gyvena užsienyje, pranešė, nes baiminasi dėl dukros (t. 1, b. l. 10-12);

- Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad susisiekus su D. D., pranešime nurodytu mobiliuoju telefonu ir pabendravus su mergaite, ši nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, pas draugę. Atvykus nurodytu adresu, į gyvenamojo namo patalpas įsileido V. B., kuri paaiškino, kad šiandien, apie 21 val., jai jos dukra A. B. pasakė, kad jos draugę D. D. sumušė jos mama ir ji nori permiegoti pas A. B.. Apie tai sužinojusi V. B. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio, iš jo išėjo D. D., kurią išsivežė pas save į gyvenamąjį namą. V. B. taip pat nurodė, kad pastebėjo ant D. D. viršutinės lūpos esantį patinimą, kuris šiuo metu yra nuslūgęs. V. B. taip pat nurodė, kad D. D. ir jos dukra labai gerai sutaria, dažnai D. D. praleidžia naktis pas ją, o apie vykstantį smurtą D. D. šeimoje yra keletą kartų girdėjusi. Pabendravus su D. D., ši nurodė, kad 2020 m. vasario 8 d., mama J. V. ir patėvis M. V. namuose vartojo alkoholį, o išgertuvių metu abu buvo labai neblaivūs. Patėviui išėjus iš buto patalpų, prie D. D. priėjo jos mama, kuri pradėjo su ja konfliktuoti, o konflikto metu rankos plaštaka sudavė D. D. į veido sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po suduoto smūgio D. D. mobiliuoju telefonu susisiekė su savo drauge A. B., su kurios mama išvažiavo į ankščiau minėtą adresą. Būnant pas draugę apie įvykį, mobiliuoju telefonu pranešė savo tėvui V. D., kuris apie įvykį pranešė policijai. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į buto patalpas įsileido J. V., kuriai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,33 promilių. Kartu su J. V. buvo jos vyras M. V., kuriam taip pat nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,65 promilių. Paprašius papasakoti J. V. apie šiandieninį įvykį, ji nurodė, kad šiandien kartu su vyru ir draugais vartojo alkoholį, išgertuvių metu, J. V. užėjo į kambarį, kuriame tuo metu prie kompiuterio sėdėjo dukra D. D. ir paprašė jos nueiti nuo kompiuterio, o kadangi dukra atsikalbinėjo ir kalbėjo įžūliai, sudavė jai vieną smūgį iš dešinės rankos plaštakos į veido sritį. Po suduoto smūgio dukra išėjo iš namų, pas draugę vardu A., daugiau apie įvykį nieko nenurodė (t. 1, b. l. 13–16);

- Alkoholio matuoklio parodymai, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. vasario 8 d. 23.03 val., alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 J. V. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 17);

- Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas (duomenys neskelbtini), numeriu pažymėto buto vaikų kambarys. Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame daugiabutyje, kuris yra betoninis, devynių aukštų. Daugiabučio šiaurinėje pusėje matosi įėjimas į laiptinę. Užlipus prieangio betoniniais laipteliais pastebima, kad laiptinės durys yra uždarytos, jos rakinamos telefonspyne. Užėjus pro duris, patenkama į laiptinę, ten matosi betoniniai laiptai, kuriais užlipus į antrą aukštą, kairėje pusėje matomos šarvo buto durys, kurios pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris, patenkama į buto patalpas, į buto prieškambarį. Pastebima, kad buto grindys yra medinės parketlentės, dešinėje pusėje stovi spinta, priešais matosi įėjimas į vaikų kambarį, kurio durys yra atidarytos. Užėjus į vaikų kambarį matosi įvairūs baldai, dešinėje pusėje prie lango matoma sofa-lova, ant jos sudėta patalynė. Prie sienos šalia įėjimo matosi medinis rašomasis stalas, ant jo esantis kompiuterio monitorius, klaviatūra, nešvarūs indai. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos požymių neaptikta. (t. 1, b. l. 18-22);

- 2020 m. vasario 8 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialisčių (budėtojų) V. B. ir E. D. pranešimas, dėl K. V. galimai patirto fizinio smurto, kuriame informuojama, kad nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir vežant mažametes mergaites: K. ir A. V. pas močiutę laikinam apgyvendinimui, K. V. pasakė, kad motina naudojo fizinį smurtą ir prieš ją (trenkė kumščiu į veidą, tampė už plaukų), taip sukeldama fizinį skausmą. Nuvykus pas močiutę, dar kartą paklausta mergaitės trumpai papasakoti apie tai, kas šiandien vyko, ji pasakojo, kad motina būdama išgėrusi pyko ant dukrų, trenkė sesei D. per rankas, po to per veidą, o vėliau ir jai. Po to liepė eiti miegoti. Mergaitė gulėjo išsigandusi lovoje iki atvyko jos. Paklausus, ar dažnai motina smurtauja prieš ją, ji sakė, kad tai ne pirmas kartas (t. 1, b. l. 23);

- 2020 m. vasario 10 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės (budėtojos) N. B. pranešimas, dėl D. D. galimai patirto fizinio smurto, kuriame informavo, kad D. nurodė, kad ji 2020 vasario 8 d., visą dieną, nuo ryto iki vakaro, laiką leido prie kompiuterio, mama buvo pikta, šaukė, priėjusi kumščiu trenkė į lūpą, galvą, tada trenkė į sieną. D. teigė, kad mama prieš ją smurtauja nuo tada, kai mergaitė dar buvo visai mažytė. D. nurodė, kad prieš du metus mama pasiimdavo jos galvą ir trenkdavo į sieną. D. išreiškė pageidavimą būti paimta iš motinos ir išreiškė norą gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-27);

- ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 9 d. duotais J. V. parodymais, kur ji apklausta kaip įtariamoji parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, prisipažįsta pilnai. 2020 m. vasario 8 dieną, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 12.00 iki 15.00 val., namuose su vyru M. V. vartojo alkoholį. Po to, apie 17.00 valandą ji nuėjo miegoti. Vyras M. V. išvažiavo pas jos tėtį. Apie 21.00 valandą atsikėlusi buvo pikta, suirzusi. Atsikėlusi pamatė, kad nepilnametė dukra D. sėdi prie stalo ir žaidžia su kompiuteriu. Pasakė, kad D. eitų nuo kompiuterio, kad išjungs jai kompiuterį, tačiau D. pasakė, kad nuo kompiuterio neis, kad yra savaitgalis. D. prieš ją atsikalbinėjo, tada ji supyko, kad D. jos neklauso, susierzino ir nesusivaldžiusi priėjusi prie sėdinčios D., dešinės rankos delnu, vieną kartą trenkė D. į dešinį žandą. Po to, D. atsistojo nuo kėdės, nieko nesakiusi nuėjo į kitą kambarį, pasiėmė telefoną ir pradėjo kažkam rašyti SMS žinutes, po to pradėjo rengtis. Sakė jai, kad niekur neitų. D. pasakė, kad ji čia nesidaužys, kad vis tiek išeis. Tada jai sakė, kodėl jos neklauso, kodėl atsikalbinėja, tačiau, D. nekreipė dėmesio, dėl to, jai pasakė, kad eik jei nori ir ji išėjo. Kai D. sudavė per veidą, kambaryje buvo tik D.. Tačiau vakar K. tikrai netrenkė per veidą ir už plaukų netempė, bet prieš kokius 2 mėnesius, namuose K. rankos delnu, nestipriai sudavė per lūpas, nes ji atsikalbinėjo prieš ją, tai buvo labai nestipriai. O apie plaukus, gali papasakoti tiek, kad kažkada ryte, jai šukavo plaukus ir K. muistėsi ir tada jai už plaukų patempė, bet nestipriai, kad galėtų sušukuoti plaukus. D. išėjo iš namų, namuose pasiliko K. ir A. V., 5 metų. Po to, ji nuėjo tvarkytis kambarių. Po to, į namus grįžo vyras su jos broliu Ž. R.. Vyras nuėjo gulti, jam nieko nesakė apie įvykį. Broliui taip pat nieko nesakė apie įvykį su D.. Tada virtuvėje su broliu pradėjo gerti degtinę. Po maždaug pusvalandžio brolis išėjo namo ir netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Jai alkotesteriu nustatė 2.33 promilių neblaivumą. Dėl D., ji jau buvo patekusi į Vaikų teisių priežiūrą. Dėl to, kad D. trenkė per veidą, nuoširdžiai gailisi. Taip pat nuoširdžiai gailisi dėl to, kad K. su rankos plaštaka sudavė per lūpas ir patempė už plaukų. Smerkia savo tokį poelgį, apmąstė savo tolį poelgį, daugiau tai nepasikartos (2 t., b. l. 50-51).

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017; 2K-112-458/2020 ir kt.).

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina J. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji J. V. veikdama tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo mažametėms dukroms D. D. ir K. V., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius. Kaltinamoji suvokė, kad, suduodama smūgius vaikams ir juos purtydama, sukelia skausmą mažametėms dukroms ir siekė taip veikti. Tarp jos veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams vaikams – tiesioginis priežastinis ryšys.