Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš M. J. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Daimlerchrysler (D) E 320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3178 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. J. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. sausio 21 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Daimlerchrysler (D) E 320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 3,23 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. J. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę – baudą arba paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. J. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Pirmosios instancijos teismas M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Skirdamas bausmę nuteistajam M. J. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertino nuteistojo M. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. įvertino tai, kad jis praeityje teistas du kartus už analogiškos veikos padarymą, tai yra transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Atsižvelgta į tai, kad M. J. transporto priemonę vairavo stipriai apsvaigęs, tokiais veiksmais kėlė realų pavojų savo, kartu važiavusio keleivio bei kitų asmenų gyvybei ir turtui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl tyčinio nusikaltimo, kas pripažinta kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), todėl padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti parinkus vieną iš griežtesnių BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad M. J. yra nusikalsti linkusi asmenybė, kuriam švelnesnės bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarytų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra adekvati ir pakankama bausmė, kad sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir skirta tam, kad nubausti jį bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Nuteistasis M. J. nurodo, kad paskirta arešto bausmė yra per griežta, kadangi turi būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę, t. y. jam nustatyta sunki liga – ūminis pankreatitas, dėl kurios svarbu laikytis tinkamos mitybos. Apygardos teismas pažymi, jog nors skiriant bausmę į nuteistojo sveikatos būklę taip pat atsižvelgiama, tačiau kartu su šiomis aplinkybėmis vertindama M. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, skirti švelnesnę bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo. Kolegija papildomai pastebi, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama BVK 90 straipsnyje nustatyta tvarka, esant reikalui, nuteistajam tokio pat lygio medicininė pagalba, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje. Taip pat atkreipiamas nuteistojo dėmesys, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-490 buvo pakeistos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 nustatytos taisyklės „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo“ ir jų 7 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. pirmosios instancijos teismo paskirta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

12. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

13. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

14. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad nuteistasis M. J. neatitinka formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, kadangi nagrinėjamu atveju tai nėra pirmasis kartas, kuomet jam buvo paskirta arešto bausmė. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmė paskirta 2019-08-21 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 83-100). Be to, net jei nuteistasis atitiktų formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju šio procesinio sprendimo 9 punkte aptartos aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, todėl, net jeigu jis atitiktų formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus šiuo metu galima tik paskyrus arešto bausmę.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu atidėti, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.