- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-80-372/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03754-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-4622-810/2011 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Š., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. Š. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistą iš atsakovo sūnui V. išlaikymo dydį ir iš atsakovo T. S. nepilnamečio sūnaus V. S. išlaikymui priteisti po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, paskirti ieškovę uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo sumažintas iš atsakovo T. S. jo nepilnamečiams vaikams M. S. ir V. S. priteisto išlaikymo dydis iki 1/3 dalies visų jo gaunamų pajamų, skiriant po 1/6 dalį jo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir V., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui. Ieškovės teigimu, sūnaus V. S. poreikiai smarkiai išaugo, be to, sūnus M. S. sulaukė pilnametystės, todėl prašo padidinti sūnaus V. išlaikymui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumos, kol vaikas sulauks pilnametystės.
Atsakovas ir tretysis asmuo J. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad sūnaus V. S. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydis būtų padidintas iki 250,00 Lt.
Šalies argumentai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikui. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir būtinas nepilnamečio vaiko protiniam, dvasiniam ir fiziniam vystymuisi.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš atsakovo T. S. sūnui V. S. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš T. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo 2011 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė E. Š. uzufrukto teise tvarkyti V. S. priteistą išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo T. S. ieškovei E. Š. 21,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo T. S. valstybei 541,30 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad įvertinęs šalių sūnaus V. amžių, jo protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažino būtinu 800,00 Lt per mėnesį išlaikymą. Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei ieškovės. Nors ieškovės vardu yra registruotas dviejų kambarių butas, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes būtent ieškovė užtikrina šalių vaikų V. ir M. teisę į gyvenamąjį plotą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jis turi galimybę susirasti geriau apmokamą tokio pobūdžio darbą, nes atsakingai šį darbą dirbantys asmenys yra paklausūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas T. S. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą, priteisiant iš T. S. nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 250,00 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės.
Apeliantas nurodė, kad pagal teismų praktiką pripažintina, jog orientaciniu kriterijumi, priteisinat vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.Teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį nepagrįstai rėmėsi atsakovo dabartinės sutuoktinės turtine padėtimi, kadangi trečiasis asmuo J. S. nėra V. S. motina ir ji neturi prievolės materialiai išlaikyti atsakovo nepilnametį sūnų.Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, važinėja po įvairias šalis, kur maisto ir kitų produktų kainos skiriasi nuo kainų Lietuvoje, todėl jam išmokamų dienpinigių visiškai nelieka ir jų atsakovas negali skirti vaikų išlaikymui.Teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui sūnui neatsižvelgė į tai, kad atsakovas taip pat privalo išlaikyti naujoje santuokoje auginamą nepilnametę dukrą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo nustatytas beveik prieš 13 metų, atsakovas sūnui V. teikė tik 0,4 MGL dydžio išlaikymą. Pasikeitė ekonominė situacija, išaugo kainos, šiuo metu V. S. yra paauglys, todėl padidėjo vaiko poreikiai, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Padidėjo išlaidos vaiko ugdymui, mokymuisi skirtoms priemonėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, kad padidėjo vaiko poreikiai.
Dėl išlaikymo dydžio sumos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, mokamomis kas mėnesį, jo sūnaus išlaikymui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui per mėnesį išmokamas apie 1 050,00 Lt darbo užmokesčio (100 b. l.), nekilnojamojo turto jis neturi, naujai sudarytoje santuokoje augina 2009 m. gimusią dukrą I. S.. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jam laikotarpiu nuo 2011-02-26 d. iki 2011-09-06 d. buvo išmokėti 19 795,25 Lt dienpinigių (106 b. l.). Jo vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis AUDI, 80, pagamintas 1990 metais (24 b. l.). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro apie 813 Lt (5 b. l.), jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (110 b. l.), ieškovė transporto priemonių neturi (108 b. l.). Pagal teismų praktiką vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dienpinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Pažymėtina, kad atsakovui išmokėti dienpinigiai laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios jo mėnesinės pajamos padidėja. Teismas tinkamai nustatė apelianto turtinę padėtį ir pagrįstai laikė, kad dienpinigiai yra apelianto pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas turtinei padėčiai nustatyti, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. G. A.; bylos Nr. 3K-3-251/2003; kategorija 72.2).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovės vardu yra registruotas dviejų kambarių butas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes būtent ieškovė užtikrina šalių vaikų V. ir M. teisę į gyvenamąjį plotą. Be to, tam tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai išlaikymo priteisimas nekompensuoja. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausia išlaidų našta. Kaip matyti iš pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (109 b. l.) apeliantas vengė vykdyti savo pareigą ir išmokas mokėjo nereguliariai, mažomis sumomis.
Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas po 400,00 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį vaikui yra proporcingas jo turtinei padėčiai. Mažinti priteistą išlaikymo dydį atsakovo sūnui V. S. iki 250,00 Lt apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Įvertinta ir ta aplinkybė, kad po 400 Lt skirdamas abiems jo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, apeliantas turės pakankamai lėšų ir sau. Abiejų vaikų išlaikymui skirtų lėšų pusiausvyra nebus pažeista.
Pripažinus, kad apelianto gaunamos pajamos yra pakankamos patenkinti ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti atsakovo sutuoktinės J. S. finansinės padėties. Kolegija tik pažymi, kad teismų praktika formuojama taip, kad turi būti įvertinamas visas atsakovo ir jo sutuoktinės santuokoje įgytas turtas ir pajamos, iš kurių gali būti tenkinamas reikalavimas skirti lėšas apelianto nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.