Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovams L. M., R. M., D. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolė R. P. ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas, ir pagal atsakovės L. M. savarankišką ieškinį atsakovui D. D. ir atsakovei antstolei R. P. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui D. Š. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

11. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

12. Šiuo atveju apeliantas (ieškovas) D. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – pažymą apie darbo užmokestį, banko sąskaitų duomenis, VĮ Registrų centras duomenis, VĮ Regitra duomenis ir Teisinių paslaugų sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui buvo objektyvi galimybė pateikti nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, todėl, atsižvelgiant į tai, su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

14. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

15. CPK 306 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. CPK 84 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

17. Sistemiškai aiškinant CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio ir 306 straipsnio 4 dalies nuostatas matyti, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar apeliantas, jeigu jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį, yra sumokėjęs žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Tais atvejais, kai už apeliacinį skundą yra mokėtinas žyminis mokestis, tačiau apeliantas kartu su skundu yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas privalo išspręsti tokį prašymą ir priimti nutartį, kurioje atitinkamai atsispindėtų prašymo išnagrinėjimo rezultatas – (ne)atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar (ne)atidėti apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą. Priėmus nutartį, kuria apelianto prašymas yra patenkinamas, nesant kitų apeliacinio skundo trūkumų, teismas priima apeliacinį skundą ir nustatyta tvarka perduoda jį nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Jeigu apelianto prašymas yra nepatenkinamas, teismas apeliantui nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

18. Teismas ex officio (savo iniciatyva) CPK 83 straipsnio 3 dalies ir 84 straipsnio pagrindu proceso šalims neatideda žyminio mokesčio sumokėjimo ir neatleidžia proceso šalių nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi įstatymų leidėjas pastarosiose normose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs, jog tam yra būtinas motyvuotas proceso šalies prašymas.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė. Ieškinio suma 50 200 Eur (tokią ieškinio sumą nurodė pats ieškovas ieškinyje), už kurį mokėtina 978,00 Eur žyminio mokesčio suma. Šioje dalyje ieškovas padavė apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios mokėtinos 878,00 Eur žyminio mokesčio dalies prašo atleisti. Ieškovas (apeliantas) su apeliaciniu skundu teikė 2024 m. liepos 6 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. gegužės mėn.). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis apie darbo užmokestį, tačiau dabartinių duomenų apie turtą, santaupas nepateikė.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais. Nors ieškovas su apeliaciniu skundu teikė Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, tačiau vien tik ši pažyma neatskleidžia ieškovo turtinės padėties apeliacinio skundo teikimo momentu. Atleidimui nuo žyminio mokesčio aktualus ne tik asmens gaunamas darbo užmokestis (pajamos ir jų dydis), tačiau apskritai vertintina visa turtinė padėtis (t. y. turimas nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose ir kt.). Tokių duomenų ieškovas teikdamas apeliacinį skundą nepateikė, o pateikė tik su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kai šiuos įrodymus turėjo/galėjo pateikti inicijuodamas apeliacinį procesą ir teikdamas apeliacinį skundą. Be to, šios bylos kontekste pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies 931,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo paduodant patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas. Tačiau ši atleidimo nuo žyminio mokesčio aplinkybė savaime neturi reikšmės vertinant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinį skundą, kadangi, kaip minėta, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto taikymui yra aktuali procesinį dokumentą teikiančio asmens visa turtinė padėtis tuo konkrečiu procesinio dokumento teikimo momentu.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ieškovas teikdamas apeliacinį skundą turėjo pateikti įrodymus, atspindinčius to konkretaus procesinio dokumento pateikimo metu asmens turtinę padėtį (jos visumą) ir patvirtinančius, jog yra pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies.

22. Šiuo atveju ieškovui (apeliantui) sumokėjus 100,00 Eur žyminio mokesčio, ir reiškiant prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 878,00 Eur, tačiau nepateikus ieškovo turtinės padėties visetą pagrindžiančių duomenų, atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nurodyta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Vis dėlto svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), 45 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktą). Taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, taisyklių nepaisymo, kuris visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32, 33 punktai).

24. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). CPK 316 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, o priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto nuostatas. Teismas įvertinęs, kad ieškovas apeliaciniu skundu prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų esamu momentu, ir manydamas, kad pateikti duomenys nepakankami atleisti nuo 878,00 Eur žyminio mokesčio dalies, siekdamas užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, pirmiausiai turėjo nustatyti terminą pašalinti būtent šiuos trūkumus ir tik kaip alternatyvą trūkumų šalinimui nurodyti galimybę sumokėti visą žyminį mokestį. Teismui tai turėjo būti aktualu įvertinus aplinkybę, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teisme už patikslintą ieškinį jau buvo atleistas.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui nenustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią jos turtinę padėtį esamu momentu, ir duomenis apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, laikytina nepagrįsta ir dėl to neteisėta.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nustatant ieškovui 7 (septynių) dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį esamu momentu (aktualu sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies dydžiui) arba sumokėti reikiamą (nesumokėtą) 878 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria atmestas ieškovo D. Š. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas ieškovui D. Š. terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti ieškovui D. Š. 7 (septynių) dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį esamu momentu, arba sumokėti 878,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.