Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-464-196/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-25
Bylos Nr.: 2A-464-196/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00430-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas: akcinei bendrovei ,,Kauno grūdai“

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-464-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00430-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Vievio paukštyno ir akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3768-302/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Vievio paukštyno ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Kauno grūdai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutarties spragų pildymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB Vievio paukštynas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš AB „Kauno grūdai“ 204 309 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; užpildyti Bendradarbiavimo sutarties spragą ir nustatyti tokias Bendradarbiavimo sutarties (laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12 galiojusios redakcijos) sąlygas: BAB Vievio paukštynas įsipareigoja teikti AB „Kauno grūdai“ tokias apskaitos paslaugas: (i) kiaušinių užpajamavimą BAB Vievio paukštyno apskaitos sistemoje; (ii) sąskaitų-faktūrų AB „Kauno grūdai“ vardu išrašymas AB „Kauno grūdai“ klientams, įsigyjantiems BAB Vievio paukštyno paruoštus kiaušinius. AB „Kauno grūdai“ įsipareigoja už šias apskaitos paslaugas mokėti BAB Vievio paukštynui 19 170 Lt bei įstatymo nustatyto dydžio PVM į mėnesį pagal BAB Vievio paukštyno pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą“; priteisti iš AB „Kauno grūdai“ ieškovui BAB Vievio paukštynui 182 115 Lt bei 38 244,15 Lt PVM, viso: 220 239,15 Lt už apskaitos paslaugas pagal Bendradarbiavimo sutartį, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po UAB „Valeksa“ paskyrimo ieškovo bankroto administratoriumi 2012 m. balandžio mėnesį administratoriui susipažinus su AB Vievio paukštyno vykdoma veikla, buvo nustatyta aplinkybė, kad 2011 m. birželio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto paslaugų sutartį Nr. 2011/06/21 (toliau - Transporto paslaugų sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kiaušinių pervežimo specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Administratorius taip pat nustatė, kad visą laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą ieškovui įsiteisėjimo (2011-09-02) iki 2012-06-12 imtinai atsakovui priklausančius kiaušinius į transporto priemones krovė ieškovo darbuotojai, o už šias paslaugas atsakovas ieškovui nieko nemokėjo. Dėl šios priežasties administratorius 2012-06-14 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas dėl neatlygintino kiaušinių pakrovimo paslaugos teikimo už laikotarpį nuo 2011-09-02 iki 2012-05-31, viso 204 309 Lt. Administratorius taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011-09-02 sudarė Susitarimą dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, kuriuo išdėstė naują minėtos Bendradarbiavimo sutarties redakciją. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovas teikė atsakovui visą kompleksą paslaugų, tame tarpe kiaušinių paruošimo paslaugas, o būtent kiaušinių surinkimo ir rūšiavimo paslaugas. Tuo tarpu administratorius nustatė, jog tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12) ieškovas be jokios sutarties ir neatlygintinai teikė atsakovui apskaitos paslaugas, o būtent: (i) kiaušinių užpajamavimą ieškovo apskaitos sistemoje; (ii) sąskaitų-faktūrų atsakovo vardu išrašymą atsakovo klientams. Taigi ieškovas teikė iš BAB Vievio paukštynui išvežamų atsakovui priklausančių kiaušinių apskaitos paslaugas, administravo užsakymų procesą, išrašinėjo važtaraščius ir sąskaitas galutiniams kiaušinių gavėjams. Šios paslaugos buvo teikiamos BAB Vievio paukštyno darbuotojų ieškovo apskaitos sistemoje Navision sukūrus tarpinę atsakovo apskaitos bazę, kurioje buvo vedami duomenys apie tai, kiek kasdien pagaminta ir realizuota atsakovui priklausančių kiaušinių. Visus šiuos veiksmus atliko ieškovo darbuotojai ieškovo turimos programinės įrangos pagalba. Be to, ieškovo darbuotojai atsakovo vardu išrašydavo atsakovo klientams, kuriems buvo parduodami kiaušiniai, sąskaitas, šiuos veiksmus jos atliko prisijungdamos prie atsakovo apskaitos sistemos Axapta, atsakovui suteikus prisijungimo prie šios sistemos duomenis. Ieškovas 2012-06-12 raštu Nr. 093 informavo atsakovą, kad nuo 2012-06-13 nutraukia apskaitos paslaugų teikimą, 2012-06-13 raštu Nr. 096 informavo atsakovą apie tai, kad jis privalo pats organizuoti užsakymų priėmimą, sąskaitų faktūrų už kiaušinius išrašymą ir kitas administravimo procedūras, o produkcija be apskaitos (lydinčiųjų) dokumentų nebus išleista iš ieškovo teritorijos. 2012-06-14 raštu Nr. 099 ieškovas pasiūlė atsakovui sąlygas, kuriomis toliau būtų teikiamos analogiškos paslaugos, bei pareikalavo sumokėti už jau suteiktas paslaugas, 2012-06-27 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija VP100 Nr. 003289 386 565,60 Lt sumai, iš kurios 204 450,60 Lt be PVM suma buvo paskaičiuota už kiaušinių pakrovimą laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12, o 182 115,00 Lt be PVM suma už apskaitos paslaugas tuo pačiu laikotarpiu. Atsakovas atsisakė šią sumą apmokėti. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo neatlygintinai gavo iš ieškovo kiaušinių krovos paslaugas, tokiu būdu nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ 204 309 Lt nuostolių, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 204 309 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-24) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 100 bylinėjimosi išlaidų ieškovui BAB Vievio paukštynui, priteisė iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ 5 821 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad AB Vievio paukštynui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. Šalys 2011 m. birželio 21 d. sudarė Transporto paslaugų sutartį Nr. 2011/06/21 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kiaušinių pervežimo specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Nors Sutarties 1.3 p. šalių buvo nustatyta, kad paruoštus transportavimui kiaušinius atsakovas atkrauna į ieškovo pateiktą transporto priemonę adresu Ausieniškių kaimas, Vievio seniūnija, Elektrėnų savivaldybė, tačiau atsakovui priklausančius kiaušinius į transporto priemones krovė ieškovo darbuotojai, o už šias paslaugas atsakovas ieškovui nemokėjo. Nustatęs tokį faktą administratorius 2012-06-14 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas dėl neatlygintino kiaušinių pakrovimo paslaugos teikimo už laikotarpį nuo 2011-09-02 iki 2012-05-31, viso 184 089,60 Lt be PVM. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolių atsiradusių dėl kiaušinių pakrovimo paslaugų suteikimo ir atsakovui nesumokėjus už suteiktą paslaugą CK 6.242 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad bankrutuojanti įmonė atliko krovos darbus, kuriuos atsakovas priėmė, tačiau už juos nemokėjo. Esant tokiai situacijai atsakovas gavęs paslaugą neatlygintinai sutaupė lėšų. Toks sutaupymas teismo manymu, laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta ieškovo valia paslaugą suteikti neatlygintinai, tačiau bankrutuojančios įmonės administravimą perėmus kitam administratoriui, kuris gindamas visų įmonės kreditorių teises pagal jam suteiktą įstatyminę nuostatą, tokios paslaugos neatlygintinumo nenurodė, atvirkščiai, jis kaip minėta, pareikalavo sumokėti už gautas paslaugas. Teismo teigimu, atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms už atliktą paslaugą ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Nuostolių atsiradimo rizika, kaip sąlyga praturtėjimą atsisakyti pripažinti nepagrįstu ir nesąžiningu, reglamentuojama CK 6.242 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į nurodytos normos prasmę, teismas konstatavo, kad asmens paslaugų, dėl kurių šalys nesusitarė (nesudarė sutarties) atlikimas, savaime nereiškia teisės gauti atlygį už tokias paslaugas, praradimo ar atsisakymo ir dėl to rizikos prisiėmimo. Kiaušinių krovos paslaugų teikimo laikotarpiu BAB Vievio paukštynas daugiau negu 90 proc. visų ieškovo pajamų buvo gaunama būtent iš sandorių su atsakovu. Atsakovas nuo 2011 m. balandžio 12 d. valdo kontrolinį AB Vievio paukštyno akcijų paketą, tokiu būdu atsakovas kontroliavo ieškovo veiklą, dėl to atsakovui negalėjo būti nežinomos Transporto paslaugų sutarties nuostatos, pagal kurias paties atsakovo darbuotojai turėjo krauti kiaušinius į transporto priemones, tačiau atsakovas pasinaudojo savo buvusia kontrole ieškovo atžvilgiu ir praturtėjo bankrutuojančios įmonės sąskaita. Teismas sprendė, kad atsakovas nurodytuose santykiuose buvo nesąžiningas. Atsakovas pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12) iš viso buvo pakrauta 29 187 paletės su kiaušiniais supakuotais į dėžes, ieškovas už paletės pakrovimą paskaičiavo ir prašo priteisti po 7 Lt bei PVM, t. y. viso už pakrautas paletes 204 309 Lt. Kadangi šis ieškovo nurodytas vienos paletės įkainis (7 Lt plius PVM) yra beveik du kartus mažesnis, negu atsakovo pasiūlyta ieškovui apmokėti kaina už vienos paletės pakrovimą (15 Lt), kurią atsakovas pasiūlė ir vėliau mokėjo ieškovui už krovos darbus, todėl teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta suma yra būtent ta, kuria atsakovas sutaupė, nemokėdamas ieškovui ir dėl gautų paslaugų praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškovo reikalavimas dėl (29 187 paletės x 7 Lt +PVM) 204 309 Lt priteisimo tenkintinas.

Taip pat teismas nustatė, kad 2011-09-02 ir 2011-09-30 ieškovas su atsakovu sudarė susitarimus dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovas teikė atsakovui visą kompleksą paslaugų, tame tarpe kiaušinių paruošimo paslaugas, o būtent kiaušinių surinkimo ir rūšiavimo paslaugas. Administratorius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12 ieškovas be jokios sutarties teikė atsakovui apskaitos paslaugas, o būtent – kiaušinių užpajamavimą ieškovo apskaitos sistemoje, sąskaitų faktūrų atsakovo vardu išrašymas atsakovo klientams, ir negavo jokio apmokėjimo už šias paslaugas. Ieškovas prašo užpildyti sutarties spragas bei priteisti iš atsakovo 220 239,15 Lt už apskaitos paslaugas, kurias ieškovas suteikė atsakovui pagal Bendradarbiavimo sutartį. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo argumentais nurodo, kad apskaitos paslaugas jam teikė ne ieškovas, o paties atsakovo darbuotojai (apskaitininkai), dirbę BAB Vievio paukštyno gamybiniame padalinyje, o būtent apskaitininkė D. S., apskaitininkė V. S., bei apskaitininkė G. M.. Teismas nurodė, kad šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė įrodymus - darbo sutartis, kurios patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas nepateikė duomenų, kokie darbuotojai jam teikė apskaitos paslaugas laikotarpiu 2011-09-02 - 2011-11-30, nes už šį laikotarpį nepateikta nė vienos darbo sutarties, tačiau teismo teigimu, ieškovas teigdamas, kad atsakovui buvo suteiktos apskaitos paslaugos, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą pats ieškovas turi pateikti įrodymus, kad tokias paslaugas jis suteikė. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai (pažymos apie apskaitininkus dirbusius asmenis, pažyma) neįrodo nei paslaugos teikimo apimties, nei jos kaštų ir, kad tokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Vien ta aplinkybė, kad trys darbuotojai tuo pačiu metu pagal darbo sutartis dirbo tiek ieškovui, tiek atsakovui apskaitininkų darbą, teismo manymu nepakankama aplinkybė išvadai, kad ieškovas teikė kiaušinių apskaitos paslaugas atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas naudodamas savo resursus tiek techninius, tiek darbo jėgą, suteikė atsakovui paslaugas ir kad atsakovas gavo dėl to materialinę naudą praturtėjęs dėl gautų paslaugų, kurių neapmokėjo, o taip pat kad turėtų būti pildoma Bendradarbiavimo sutarties spraga.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas BAB Vievio paukštynas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo apskaitos paslaugų teikimo atsakovui. Apskaitos teikimo faktą įrodo ieškovo į bylą pateiktos pažymos, iš kurių turinio matyti, kad penki ieškovo darbuotojai laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12, dirbdami BAB Vievio paukštyne, buvo atsakingi už kiaušinių pajamavimą tarpinėje atsakovo apskaitos bazėje bei už sąskaitų už atsakovui priklausančius parduodamus kiaušinius atsakovo vardu atsakovo klientams išrašymą. Šių pažymų turinį patvirtino byloje apklaustos liudytojos. Liudytojų parodymai šioje byloje turi esminės reikšmės, nes ieškovo galimybės pateikti kitus įrodymus yra ribotos, nes atsakovo vardu ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros buvo perduotos atsakovui ir pas ieškovą neišliko, įrašai buvo daromi atsakovo buhalterinėje bazėje. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodė jo pozicijos, neva laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12 kiaušinių apskaitą tvarkė išimtinai atsakovo darbuotojai.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktos darbo sutartys nepaaiškina, kas teikė apskaitos paslaugas laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2011-11-30, tačiau nepagrįstai sprendė, kad netgi nepaisant šios aplinkybės ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, kad teikė paslaugas atsakovui. Teismas neįvertino visumos įrodymų, kuri leidžia teigti, kad ieškovas iš tikrųjų teikė atsakovui apskaitos paslaugas nurodytu laikotarpiu. Atsakovas, negalėdamas paaiškinti, kas jam teikė minėtas paslaugas net tris mėnesius, kai šioms paslaugoms teikti atsakovas nebuvo įdarbinęs nė vieno darbuotojo, nors šios paslaugos atsakovui buvo reikalingos ir teikiamos, tuo pačiu pripažino ieškovo poziciją dėl to, kad šias paslaugas atsakovui teikė ieškovo darbuotojai.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tie patys asmenys vienu metu pagal darbo sutartis dirbo tiek ieškovui, tiek atsakovui. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad paslaugas jos teikė išimtinai atsakovui, ieškovo naudai jos jokių paslaugų neatliko. Teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl apskaitos paslaugų teikimo, visiškai neatsižvelgė į ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, į kurias atsižvelgė tenkindamas kitą dalį ieškinio reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio kontroliavo ieškovo veiklą ir šia kontrole pasinaudojo gaudamas nemokamas paslaugas ieškovo sąskaita, analogiškos išvados turėjo prieiti ir pasisakydamas dėl apskaitos paslaugų atsakovui teikimo.

4. Ieškovas įrodė suteiktų paslaugų apimtį ir kainą. Tuo atveju, jeigu būtų padaryta išvada, kad ieškovas įrodė apskaitos paslaugų teikimo faktą atsakovui, tačiau pateiktų įrodymų nepakanka tiksliai nustatyti kiekvieną mėnesį teiktų paslaugų kainos, teismas pats turėtų teisę nustatyti suteiktos paslaugos kainos dydį, t. y. ieškovo nuostolius, patirtus dėl apskaitos paslaugų neatlygintino teikimo atsakovui (CK 6.249 str. 1 d.). Taip pat teismas, manydamas, kad ieškovo nurodytoms aplinkybėms pateiktų įrodymų neužtenka, turėjo teisę pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo argumentus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Tačiau teismas byloje užėmė pasyvią poziciją, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, o tai savaime reiškia, kad teismas tokioje byloje turi būti aktyvus.

Atsakovas AB ,,Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 204 309 Lt nuostolių, nepagrįstai įskaitė ir PVM. Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti skolos, o nuostolius, į kuriuos nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti įskaičiuojamas PVM. Teismui priteisus ieškovui nuostolius su PVM, susidarė situacija, kad teismo sprendimo pagrindu ieškovas be pagrindo praturtėjo PVM dydžio suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinys, nes atsakovas nei siekė, nei praturtėjo ieškovo sąskaita, o Transporto paslaugų sutartis ieškovo buvo vykdoma paties ieškovo rizika. Minėtos sutarties tikroji šalių valia buvo – kad paruoštus transportavimui kiaušinius ieškovas turėjo atkrauti ir atkraudinėjo į paties ieškovo pateiktas transporto priemones adresu Ausieniškių kaimas, Vievio seniūnija, Elektrėnų savivaldybė. Tai patvirtina šalių tarpusavio santykių praktika bei šalių elgesys po sutarties sudarymo. Naujai paskirtas ieškovo administratorius dėl minėtos sutarties vykdymo nuomonę pakeitė, nors pats savo veiksmais ir siunčiamais raštais patvirtino, kad neleis pačiam atsakovui atkraudinėti paruoštus transportavimui kiaušinius dėl griežtų sanitarijos reikalavimų, priėmė atsakovui naujas sąlygas, kuriomis grindžia ieškinį. Šiai atsiliepimo į ieškinį daliai atsakovas teikė teismui rašytinius įrodymus, tačiau juos teismas atsisakė priimti.

3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Transporto paslaugų sutartis iš ieškovo pusės buvo vykdoma paties ieškovo rizika, šalių tarpusavio praktika bei šalių elgesys po sutarties sudarymo patvirtina, kad paruoštus transportavimui kiaušinius ieškovas turėjo atkrauti ir atkraudinėjo į paties ieškovo pateiktas transporto priemones ir už tai jokio atlygio niekada nereikalavo iki nepasikeitė ieškovo bankroto administratorius ir primetė atsakovui naujas sutarties sąlygas – vienašališkai nustatė paslaugos kainą ir pareikalavo ją sumokėti kartu neleisdamas pačiam atsakovui atsiimti paruoštus transportavimui kiaušinius dėl griežtų sanitarijos reikalavimų. Transporto paslaugų sutarties pagrindu ieškovo gautos pajamos pilnai padengė visus ieškovo patiriamus tokios sutarties vykdymo kaštus, tame tarpe krovos darbus. Ieškovas neįrodė kokį nuostolį patyrė dėl krovos darbų, t. y. kiek neteko turto ar lėšų šiai paslaugai teikti.

4. Teismo sprendime nurodytos išvados apie atsakovo kontrolę ieškovui yra niekuo nemotyvuotos, t. y. nėra pasisakoma, kaip atsakovas įtakojo Transporto paslaugų sutarties sudarymą ir tolimesnį vykdymą, neva sukeliantį nepagrįsto praturtėjimo efektą, t. y. neva atsakovas buvo nesąžiningas.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Lietuvos teismo ekspertizės 2014-06-05 aktą Nr. 11-610(14), kuriame nurodyta, kad Transporto paslaugų sutartis buvo pelninga. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo raštų, adresuotų atsakovui, įrodančių ieškovo piktavališkumą, bei atsakovo raštų adresuotų ieškovui, kurių turinys patvirtina, kad atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių sau dėl daiktų sulaikymo ir negalėdamas dėl paties ieškovo veiksmų ar neveikimo pats atsiimti savo prekių, buvo priverstas mokėti tokią kainą už krovos darbus, kurią nurodė tik ieškovas ir derybų dėl jos jokių nevyko. Šiuos įrodymus prašo priimti apeliacinės instancijos teismo kaip reikšmingus šiai bylai teisingai išspręsti.

Atsakovas AB ,,Kauno grūdai“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas pateikė įrodymus, kad apskaitos paslaugas jam teikė ne ieškovas, o paties atsakovo darbuotojai, dirbę ieškovo gamybiniame padalinyje, kuriems atsakovas mokėjo darbo užmokestį ir aprūpino darbo priemonėmis. Ieškovo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl ginčijamos sprendimo dalies nepagrįstumo nedaro ginčijamos sprendimo dalies negaliojančia, nes ieškovo teiktos į bylą pažymos niekaip nepatvirtina ieškovo teiginių nagrinėjamoje ginčo dalyje.

Ieškovas BAB Vievio paukštynas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Atsiliepimas

1. Transporto paslaugų sutarties 1.3 p. yra suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai – paruoštus transportavimui kiaušinius iki atkrovimo dienos 22 val. atsakovas atkrauna į vykdytojo pateiktą transporto priemonę adresu Ausieniškių kaimas, Vievio seniūnija, Elektrėnų savivaldybė. Aiškinant Transporto paslaugų sutarties nuostatas, jos vykdymo praktika galima remtis tik labai ribotai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo savarankiškus ūkinius sprendimus priimanti įmonė, tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu buvo visiškai priklausomas nuo atsakovo. Atsakovui visiškai kontroliuojant ieškovą buvo visiškai kontroliuojamas ir ieškovo elgesys vykdant sutartis, tame tarpe ir Transporto paslaugų sutartį, todėl šios sutarties nuostatų aiškinimas, atsižvelgus į jos vykdymo aplinkybes būtų nesąžiningas ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Atsakovui visiškai kontroliuojant ieškovą, būtent atsakovas turėtų būti laikomas sutarties sąlygas pasiūliusia šalimi, todėl sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos atsakovo nenaudai. Pradinis bankroto administratorius neveikė ieškovo bei ieškovo kreditorių interesais, o tai reiškia, kad aiškinant Transporto paslaugų sutarties nuostatas, negalima vadovautis jos vykdymo praktika tuo metu, kai ieškovo bankroto administratoriumi buvo UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Negalima teigti, kad ieškovas veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika, nes ieškovas nebuvo savarankiškas ūkio subjektas, tačiau kontroliuojamas atsakovo. Būtent dėl šios priežasties ieškovas suteikė atsakovui Transporto paslaugų sutartyje nenumatytas paslaugas neatlygintinai, o atsakovas tokiu būdu sutaupė ieškovo sąskaita.

2. Atsakovas su apeliacinius skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, tačiau ieškovas su šiuo prašymu nesutinka. Visi atsakovo prašomi prijungti prie bylos rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Nagrinėjamoje byloje atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus – Lietuvos teismo ekspertizės 2014-06-05 aktą Nr. 11-610(14), ieškovo atsakovui adresuotus raštus, atsakovo ieškovui adresuotus raštus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 2, b. l. 16-46) bei prašo šiuos įrodymus priimti.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiąją tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.)

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad naujų įrodymų pateikimu atsakovas piktnaudžiautų procesine teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti suteikta visapusiškam ir išsamiam ginčo išsprendimui, neribojant šalies teisės šiais naujais įrodymais pagrįsti apeliacinio skundo argumentų, todėl apelianto pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 str.).

Dėl nuostolių už kiaušinių pakrovos paslaugų suteikimą

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ieškovui BAB Vievio paukštynui pareiškus reikalavimą atsakovui AB ,,Kauno grūdai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuris grindžiamas tuo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas ir dėl to neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita.

Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44-46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2011 m. birželio 21 d. sudarė Transporto paslaugų sutartį Nr. 2011/06/21, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kiaušinių pervežimo specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti (t. 1, b. l. 8-9). Transporto paslaugų sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad paruoštus transportavimui kiaušinius atsakovas atkrauna į ieškovo pateiktą transporto priemonę adresu Ausieniškių kaimas, Vievio seniūnija, Elektrėnų savivaldybė. Tačiau ieškovas nurodo, kad atsakovui priklausančius kiaušinius į transporto priemones krovė ieškovo darbuotojai, o už šias paslaugas atsakovas ieškovui nemokėjo, bendrovės bankroto administratoriui pareikalavus atsakovo kompensuoti bendrovės patirtas išlaidas dėl neatlygintino kiaušinių pakrovimo paslaugos teikimo, atsakovas šių išlaidų neatlygino. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad atsakovui priklausančius kiaušinius į transporto priemones krovė ieškovo darbuotojai, tačiau nurodo, kad Transporto paslaugų sutartis ieškovo buvo vykdoma paties ieškovo rizika.

CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas. Kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikymui, CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas AB ,,Kauno grūdai“ nuo 2011 m. balandžio 12 d. valdė kontrolinį AB Vievio paukštyno akcijų paketą (Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-342-258/2014, įsiteisėjęs 2014-10-15, t. 1, b. l. 26-37). Taigi Transporto paslaugų sutarties sudarymo metu atsakovas kontroliavo ieškovo veiklą. Dėl to negalima daryti išvados, jog ieškovas, sudarydamas sutartį bei ją vykdydamas veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ieškovas buvo kontroliuojamas atsakovo ir būtent dėl šios priežasties ieškovas suteikė atsakovui Transporto paslaugų sutartyje nenumatytas paslaugas neatlygintinai, o atsakovas tokiu būdu sutaupė ieškovo sąskaita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

Atmestini ir atsakovo argumentai, kad Transporto paslaugų sutarties tikroji šalių valia buvo – kad paruoštus transportavimui kiaušinius ieškovas turėjo atkrauti ir atkraudinėjo į paties ieškovo pateiktas transporto priemones. Transporto paslaugų sutarties 1.3 punktas yra suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, kad paruoštus transportavimui kiaušinius būtent atsakovas atkrauna į ieškovo pateiktą transporto priemonę. Byloje pateikti atsakovo raštai ieškovo naujai paskirtam administratoriui patvirtina, kad atsakovas už ieškovo atliktą paslaugą – paruoštų transportavimui kiaušinių pakrovimą, vėliau mokėjo ieškovui (t. 1, b. l. 51-62). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kontroliavo ieškovą, bylos duomenimis nepaneigti ir ieškovo argumentai, kad buvo kontroliuojamas ir ieškovo elgesys vykdant Transporto paslaugų sutartį, todėl kitaip aiškinti jos nuostatas, nei nurodyta sutartyje, nėra pagrindo. Iš atsakovo pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės 2014-06-05 akto Nr. Nr. 11-610(14) išvadų, kurios atsakovo teigimu, patvirtina Transporto paslaugų sutartis buvo ieškovui pelninga, negalima daryti išvados apie tai, ar vertinant Transporto paslaugų pelningumą buvo apskaičiuotos ieškovo sąnaudos dėl krovos paslaugų. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti šalių pranešimai bei raštai, kurių turinys, atsakovo nuomone, įrodo, kad atsakovas buvo priverstas mokėti ieškovui už krovos darbus ieškovo nurodytą kainą, šio atsakovo skundo argumento nepatvirtina, nes ieškinys dėl neatlygintinai teiktų krovos paslaugų pareikštas už laikotarpį nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12, o visi atsakovo teikiami raštai yra pasirašyti po šio laikotarpio. Taip pat atsakovo pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti duomenys vykę po minėto laikotarpio.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė AB Vilniaus paukštynas bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 1 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo sudarytos sutartys su atsakovu buvo tęsiamos. Atsakovas, kuris iki bankroto bylos iškėlimo kontroliavo ieškovo veiklą, žinojo tiek ieškovo bankroto bylos eiga, tiek kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su ieškovo ūkinės-komercinės veiklos tęsimu, ir toliau nesąžiningai naudojosi ieškovo paslaugomis neatlygintinai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad, be atlygio naudodamasis ieškovo paslaugomis, atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita, šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio de in rem verso taikyti (CK 6.242 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12) buvo pakrauta 29 187 paletės su kiaušiniais supakuotais į dėžes (t. 1, b. l. 64, 25), ieškovas už paletės pakrovimą paskaičiavo ir prašė priteisti po 7 Lt bei PVM. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas šią ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 204 309 Lt (29 187 paletės x 7 Lt + PVM) nuostolių. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 204 309 Lt nuostolių, nepagrįstai įskaitė ir PVM. Šis atsakovo skundo argumentas atmestinas, nes nors pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendime nurodė, kad nuostoliai skaičiuojami pridedant PVM, tačiau kaip matyti iš aritmetinio skaičiavimo PVM nebuvo priskaičiuotas.

Dėl nuostolių už apskaitos paslaugos teikimą

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2011-09-02 ir 2011-09-30 sudarė susitarimus dėl 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo (t. 1, b. l. 10-18, 19-20). Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovas teikė atsakovui visą kompleksą paslaugų, tame tarpe kiaušinių paruošimo paslaugas, o būtent kiaušinių surinkimo ir rūšiavimo paslaugas.

Ieškovas nurodė, kad BAB Vievio paukštynas administratorius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12 ieškovas be jokios sutarties teikė atsakovui apskaitos paslaugas, t. y. kiaušinių užpajamavimą ieškovo apskaitos sistemoje ir sąskaitų faktūrų atsakovo vardu išrašymą atsakovo klientams, tačiau negavo jokio apmokėjimo už šias paslaugas. Ieškiniu ieškovas prašo užpildyti Bendradarbiavimo sutarties spragą ir priteisti iš atsakovo 182 115 Lt bei 38 244,15 Lt PVM, viso 220 239,15 Lt už apskaitos paslaugas, kurias ieškovas suteikė atsakovui pagal Bendradarbiavimo sutartį.

Pagal bendrą CPK įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimų ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; kt.).

Ieškovas teigdamas, kad neatlygintinai teikė atsakovui apskaitos paslaugas laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-06-12, nors tai nebuvo aptarta nė viena tarp šalių sudaryta sutartimi, nurodo, kad minėtas paslaugas teikė penki ieškovo darbuotojai ir šiems savo argumentams pagrįsti pateikė pažymą (t. 1, b. l. 63) bei pažymas, kad kiaušinių pakavimo įmonės apskaitininkų pareigose ginčo laikotarpiu įvairiais periodais dirbo V. S., D. S., A. S., G. M., Ž. Š. (t. 1, b. l. 112-115) ir teikė atsakovui apskaitos paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti ieškovo pateikti įrodymai neįrodo nei paslaugos teikimo apimties, nei jos kaštų nei apskritai, kad tokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų Ž. Š., G. M. nurodytos aplinkybės. Byloje atsakovo pateiktais duomenimis, trys tos pačios darbuotojos, kurios dirbo pas ieškovą, t. y. D. S., V. S., G. M., ginčo laikotarpiu įvairiais periodais dirbo AB „Kauno grūdai“ Vievio gamybiniame padalinyje apskaitininkėmis po 0,25 etato (t. 1, b. l. 74-80, 84-85). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas nepateikė duomenų, kokie darbuotojai jam teikė apskaitos paslaugas laikotarpiu 2011-09-02 – 2011-11-30, tačiau šiuo atveju, ieškovas teigdamas, kad atsakovui buvo suteiktos apskaitos paslaugos, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą turėjo pateikti įrodymus, kad tokias paslaugas jis suteikė.

Sutiktina su ieškovo argumentu, kad tuo atveju, kai ginčas inicijuotas pagal bankroto administratoriaus ieškinį, teismas turi būti aktyvus, nes šiuo atveju ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Tačiau kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12,178 str.). Ieškovas, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bylos nagrinėjimo metu, nes savo iniciatyva nerinko įrodymų, nepagrįstai jam priskirtą įrodinėjimo pareigą bando perkelti teismui. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo atstovaujamas advokato, teikė įrodymus, kurie, jo nuomone, turėjo pagrįsti ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus. Tai kad, ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo nurodytiems reikalavimams pagrįsti, nereiškia, jog teismas nepagrįstai savo iniciatyva nerinko įrodymų. Apeliantas taip pat nekonkretizuoja, kokius būtent įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti bei neprašė teismo juos išreikalauti. Tokio prašymo nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas neįrodė, jog naudodamas savo resursus tiek techninius, tiek darbo jėgą, suteikė atsakovui paslaugas ir kad atsakovas gavo dėl to materialinę naudą praturtėjęs dėl gautų paslaugų, kurių neapmokėjo, turėjo pagrindą atmesti šį ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 220 239,15 Lt už apskaitos paslaugas priteisimo bei Bendradarbiavimo sutarties spragos užpildymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir iš dalies tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju netenkinant nei ieškovo, nei atsakovo apeliacinio skundo, tarp šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Konstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas