- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-733-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties Nr. 1949V/2011, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo M. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu, prašydamas priimti nutartį iš varžytynių parduoti M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2687 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ne ginčo tvarka iš M. S., kaip skolininko, išieškoti banko naudai 27596,35 Lt, 135 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo bankui nuo negrąžintinos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palūkanų. Nurodė, kad 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja priėmė nutartį Nr. 1949/2011 areštuoti bankui įkeistą M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2687 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įspėti skolininką/įkeisto turto savininką, jog per 1 mėnesį nuo nutarties gavimo negrąžinus bankui skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kredito sutarties Nr. BP0120050723 48 p. šalys susitarė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už teismo priteistą sumą mokamas 11 proc. metinės palūkanos. 2011-11-15 pagal Kredito sutartį Nr. BP0120050723 M. S. bankui yra skolingas 7972,60 eurų, iš jų 6691,04 eurų negrąžinto kredito, 139,35 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 1142,21 eurų priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. Atsižvelgiant į banko nustatytą komercinį euro ir lito kursą, skola sudaro 27596,35 Lt. Minėta nutartis buvo apskusta Vilniaus apygardos teismui, kuris paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo hipotekos teisėjos nutarties įteikimo, skola bankui nebuvo grąžinta (LR CK 4.192 str., 6.210 str., LR CPK 558 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas hipotekos skyrius 2011-11-14 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko M. S. kreditoriaus naudai skolą: 6691,04 eurų negrąžinto kredito, 139,35 eurų nesumokėtų palūkanų, 1142,21 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso 7972,60 eurų (atsižvelgiant į banko nustatytą komercinį euro ir lito kursą (1 euras = 3,4614 Lt), skola bankui yra 27596,35 Lt) bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. S.; apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Teismas nustatė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050014583, 2005-08-01 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M. S., užtikrindamas iki 2025-07-22 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolą sudaro: 6691,04 eurų negrąžinto kredito, 139,35 eurų nesumokėtų palūkanų, 1142,21 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso 7972,60 eurų (atsižvelgiant į banko nustatytą komercinį euro ir lito kursą (1 EUR = 3,4614 Lt), skola bankui yra 27596,35 Lt) bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi Nr. 1949/2011 įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas. Remiantis byloje esančiais duomenimis, minėta arešto nutartis, siųsta įkeisto daikto skolininkui (įkeisto daikto savininkui) M. S., įteikta 2011-05-03 asmeniškai. Procesiniai dokumentai patvirtina, jog skolininkas (įkeisto daikto savininkas) M. S. minėtą turto arešto nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2011-09-23 nutartimi nutarė palikti 2011-04-28 nutartį Nr.1949/2011 nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-1761-656/2011). Atsižvelgiant į tai, kad minėta turto arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla į hipotekos skyrių buvo grąžinta 2011-10-05. Pareiškėjo pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-07-22 kredito sutartis Nr. BP0120050723 su pakeitimais nėra įvykdyta, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą (LR CPK 123 str., 124 str., 291 str., 292 str., 334 str., 335 str., 544 str., 545 str., 558 str. 2 d., 559 str. 2 d. ir 4 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas hipotekos skyrius 2011-11-14 nutartį. Nurodė, kad privaloma sąlyga priverstinio skolos išieškojimo procedūrai pradėti yra tai, kad skolininkas per nustatytą terminą turi būti neįvykdęs hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Kai buvo nurodyta pirmame pareiškime dėl skolos išieškojimo, skoliniu įsipareigojimu, kurio įvykdymo reikalaujama priverstine tvarka, yra laikoma: 6691,04 eurų negrąžinto kredito, 16,08 eurų nesumokėtų palūkanų, 0,61 eurų nesumokėtų delspinigių, viso 6707,73 eurų, t.y. 1264,87 eurų mažiau nei skundžiamoje nutartyje. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, jog nutarta išieškoti 7972,6 eurų skolos, t.y. ankstesniame įkaito turėtojo ir pakartotiniame pareiškime nurodytos skolos sumos nesutampa, ir apeliantas mano, kad priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, gali būti išieškoma suma ne didesnė nei pareikalautoji sumokėti ankstesne nutartimi dėl reikalavimo sumokėti skolą bei nekilnojamųjų daiktų arešto. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų, turėjo bent minimaliai įsitikinti įkaito turėtojo reikalavimų pagrįstumu. Priėmus skundžiamą nutartį tik po kiek daugiau nei 6 mėn. nuo pirmosios nutarties priėmimo, delspinigių suma išaugo 1872 kartus ir sudaro 17 proc. negrąžinto kredito sumos. Pirmąja nutartimi teismas pareikalavo tik 0,61 eurų delspinigių sumokėjimo, o skundžiama nutartimi nuspręsta išieškoti 1142,21 eurų nesumokėtų delspinigių, nors pirmojoje nutartyje įkaito davėjas nebuvo įspėtas, kad nesumokėjus skolos, delspinigių suma bus didinama, nenurodytas ir didinimo tarifas. Akivaizdu, kad ne visos skundžiamojoje nutartyje nurodytos sumos buvo nurodytos 2011-04-28 nutartyje, ne visų sumų sumokėjimo kreditorius buvo pareikalavęs iš skolininkų iki kreipimosi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, todėl nėra pagrindo teigti, kad visų priverstine tvarka bandomų įgyvendinti įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo ir įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki skundžiamos nutarties priėmimo, o kreditoriui buvo atsiradęs pagrindas dėl šių sumų išieškojimo kreiptis dėl skundžiamos nutarties priėmimo.
Pareiškėjas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei Kredito sutarties 45.5 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) 2011-03-09 pranešimus (b.l. 22, 24), kuriais įspėjo, jog iki 2011-04-10 nesumokėjus pradelstos skolos bei mokėjimo dieną priklausančių mokėti palūkanų, bankas vienašališkai nutraukia Kredito sutartį nuo 2011-04-10, kadangi skolininkas (įkeisto daikto savininkas) nevykdo sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytas terminais. Šis pranešimas M. S. buvo įteiktas asmeniškai 2011-03-17 (b.l. 23).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipotekos kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) ir prašant tęsti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, nes sutartinių prievolių pakeitimas, skolos, palūkanų ir netesybų dydžio ginčijimas ir skolos išieškojimo sustabdymas gali būti vykdomas ieškininės teisenos tvarka.
Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos 2011-11-22 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:
1) 2011-05-03 skolininkas (įkeisto daikto savininkai) M. S. gavo (b.l. 41) įspėjimą grąžinti skolą;
2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (b.l. 67-68);
3) Po Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutarties Nr. 2S-1761-656/2011 palikti 2011-04-28 nutartį Nr.1949/2011 nepakeistą priėmimo hipotekos kreditorius 2011-11-21 pateikė pakartotinį pareiškimą (b.l. 67-68), prašydamas priimti nutartį iš varžytynių parduoti M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2687 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ne ginčo tvarka iš M. S., kaip skolininko, išieškoti banko naudai 27596,35 Lt, 135 Lt žyminio mokesčio ir už laikotarpį nuo pareiškimo padavimo iki visiško skolos sumokėjimo bankui nuo negrąžintos skolos priskaičiuotų 11 procentų metinių palūkanų (b.l. 67-68);
4) pateiktas hipotekos lakšto Nr. 01/1/2005/0014583, 2005-07-29 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (b.l. 69-71).
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų, turėjo įsitikinti įkaito turėtojo reikalavimų pagrįstumu. Pažymėtina, jog hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.), todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, nėra vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus ne ginčo tvarka.
Skolininkas, įkeisto turto savininkas turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį netesybų dydį bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes apeliantas, būdams suinteresuotas savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir netesybų dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu, prašydamas priimti nutartį iš varžytynių parduoti M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2687 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ne ginčo tvarka iš M. S., kaip skolininko, išieškoti banko naudai:
- už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo bankui nuo negrąžintinos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palūkanų (b.l. 67-68).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo priteisti už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo bankui nuo negrąžintinos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palūkanų, nepasisakė ir jo neišnagrinėjo. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 338 str.), nes bylos dalyje dėl šio reikalavimo negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, tame tarpe teisės į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes įstatymas draudžia bloginti apelianto padėtį. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą, byla nagrinėtina įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.