- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1761-656/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutarties Nr.1949/2011, kuria areštuotas įkeistas turtas, suinteresuotas asmuo (kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko M. S.. Nurodė, jog 2005-07-22 Kredito sutartimi Nr. BP0120050723 Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) M. S. išdavė 39 388,00 eurų kreditą laikotarpiui iki 2025-07-22. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 01120050014583, 2005-08-01 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, buvo įkeistas M. S. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,2687 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog M. S. vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl Bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 45 punktu, 2011-03-09 raštu Nr.dnk1103059 ir 2011-03-09 raštu Nr.dnk1103057 kreipėsi į skolininką su raginimu sumokėti pradelstą mokėjimą 139,62 eurų sumoje bei įspėjo, jog per trisdešimt kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Per nustatytą terminą skolininkas skolos Bankui negrąžino, todėl, Kreditoriaus tvirtinimu, Kredito sutartis laikoma nutrūkusia. Bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio 6707,73 eurų skolos (6691,04 eurų negrąžinto kredito, 16,08 eurų nesumokėtų palūkanų, 0,61 eurų nesumokėtų delspinigių) išieškojimo iš skolininko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Nr.1949/2011 nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Teismas nustatė, jog pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-08-01 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2025-07-22 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditorius kreipėsi į teismą nurodydamas, kad skolininkui nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės - 2005 m. liepos 22 d. kredito sutarties Nr. BP0120050723 su pakeitimais, sutartis prieš terminą vienašališkai nutraukta, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Teismas iš pateiktų procesinių dokumentų padarė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str. bei minėtos kredito sutarties dalies 45. p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2011-03-12, 2011-03-17 įteiktų pranešimų dėl kredito sutarties nutraukimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) - M. S. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo esant pagrindą įkeistą daiktą areštuoti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo M. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį Nr.1949/2011 panaikinti.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
1. Privaloma sąlyga priverstinio išieškojimo procedūrai pradėti yra tai, kad skolininkas per nustatytą terminą turi būti neįvykdęs hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, o Kreditorius turi būti pareikalavęs skolinį įsipareigojimą įvykdyti. Skoliniu įsipareigojimu, kurio įvykdymo reikalaujama priverstine tvarka, yra laikoma 6691,04 eurų negrąžinto kredito, 16,08 eurų nesumokėtų palūkanų, 0,61 eurų nesumokėtų delspinigių, viso 6707,73 eurų. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad pranešimai apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo įteikti pareiškėjui 2011 m. kovo 12 bei kovo 17 d. Tačiau šiais pranešimais Kreditorius nepareikalavo, kad pranešimo gavėjai per 30 dienų sumokėtų aukščiau nurodytą sumą, t.y. 6707,73 eurų. Pranešimu dėl sutarties nutraukimo iš pareiškėjo tebuvo reikalaujama sumokėti tik 139,62 eurų sumą. Kreditorius nepateikė įrodymų, kad iki kreipimosi į teismą buvo suėjęs Kreditoriaus reikalavimų visai 6707,73 eurų sumai įvykdymo terminas, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamos nutarties.
2. 2011-03-09 pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nurodytą skolos sumą (139,62 eurų) jis sumokėjo 2011-03-17 ir apie tai nedelsiant elektroniniu paštu pranešė Kreditoriaus atstovui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 542 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius vienašališkai nutraukė Kredito sutartį prieš terminą, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo, kuris nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka. Skolininko nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo areštuotas turtas ir skolininkas įspėtas dėl būsimo įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, motyvai grindžiami Kredito sutarties nutraukimo neteisėtumu. Todėl skolininko argumentai, jog laiku buvo įvykdytas tarpinis mokėjimas pagal Kredito sutartį, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Įstatymų leidėjas nenumato hipotekos teisėjui nei teisės, nei pareigos spręsti tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių teisinių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Dėl aptartų aplinkybių pripažintina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja, vadovaudamasi pateiktais dokumentais, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį Nr.1949/2011 palikti nepakeistą.