- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1093-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08457-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- I. T., D. Š., E. P., D. K., S. K., M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. E. ir V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. E. ir V. E. ieškinį atsakovams I. T., D. Š., E. P., D. K., S. K., M.ai M. Č., G. S., J. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D. K. ir W. G. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“ ir valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl žemės sklypo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. E. ir V. E. prašė:
1.1. atidalyti iš 0,2196 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., bendraieškiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 499 kv. m žemės sklypą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB „Ramilė“) 2018-04-27 parengtą žemės sklypo (499 kv. m) planą;
1.2. leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, priimant sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo 0,2196 ha žemės sklypo, pertvarkymo ir duomenų patvirtinimo, nesant kitų bendraturčių parašų ant žemės sklypo parodymo - paženklinimo akto ir kadastrinių matavimų bylų;
1.3. leisti įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamo turto registre (toliau - NTR) valstybės įmonėje (toliau - VĮ) „Registrų centras“, nesant atsakovų (bendraturčių) sutikimų.
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad:
2.1. šalys yra 0,2196 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriame ieškovams nuosavybės teise priklauso po 499/4392 žemės sklypo dalis (bendrai sudaro 499 kv. m dalį sklypo);
2.2. 2003-01-31 buvo sudaryta Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (0,2196 ha žemės sklypu) tvarkos nustatymo sutartis. Šiame žemės sklype ieškovams ir atsakovams S. D. K. su W. G. K. priklauso nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiti sklype esantys nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso kitiems atsakovams;
2.3. ieškiniu siekiama atsidalinti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sukuriant atskirą turto vienetą, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sudarant atskirą 499 kv. m nuosavybės objektą, plane nurodytą kaip „Sklypo projektas Nr. 1“, adresu (duomenys neskelbtini), o likusių bendrasavininkų žemės sklypą suformuoti kaip 1697 kv. m sklypą, plane pažymėtą „Sklypo projektas Nr. 2“. Tokiu atidalijimo natūra būdu nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų ir nedarant žalos nekilnojamajam daiktui; atlikus atidalijimą, sklypas bus naudojamas pagal savo paskirtį, išlaikant naudojimosi tvarka nustatytas dalis. Tokį atidalijimą atitinkančia naudojimosi tvarka žemės sklypo bendrasavininkai vadovaujasi nuo 2003-ųjų metų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. T., D. Š., E. P. ir D. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypo atidalijimo, tačiau nesutinka su ieškovų pateiktu būdu, nes jis pažeidžia 2003-01-31 Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutarties sąlygas, įregistruotas NTR ir pažeidžia galiojančiame žemės sklypo plane nurodytus matmenis. Be to, paaiškėjo, kad pagal ieškovų parengtame plane ieškovų neteisėtai įrengta stacionari stoginė automobiliams yra nepažymėta ir ji faktiškai patenka į atsakovų žemės sklypo dalį. Teigia, kad atsakovai niekada nebuvo kviečiami dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, t. y. buvo pažeista kadastrinių matavimų atlikimo procedūra.
4. Atsakovas S. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, tačiau žemės sklypo atidalinimui iš esmės neprieštaravo.
5. Atsakovai G. S. ir J. J. atsiliepimuose su ieškiniu sutiko.
6. Tretieji asmenys S. D. K. ir W. G. K. atsiliepime neprieštaravo ieškinio tenkinimui.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad:
7.1. ieškovai siekia atsidalinti tokią žemės sklypo dalį, kuri buvo numatyta Naudojimosi žemės sklypu sutarties priede - Korporacijos matininkai, parengtame žemės sklypo plane M: 1:500, numatančiame, kad ieškovai naudosis 0,0499 ha dalimi minėto žemės sklypo;
7.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016-11-30 įsakymu Nr. A30-3494 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - pertvarkyti žemės sklypą, atidalinant bendrosios nuosavybės teise priklausančius sklypus, suformuojant atskirus žemės sklypus. Nenustačius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pažeidimų, 2017-08-08 aktu Nr. FPA-3072-(8.20) „Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas“ buvo pritarta projekto teikimui tvirtinti; buvo parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir 2018-02-23 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (toliau - Aktas). Atsakovas V. P. (teisių perėmėja – E. P.) 2017-04-05 sutikęs su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nesutiko su Aktu, nurodydamas, kad yra keičiamos naujai formuojamo žemės sklypo (1697 kv. m) ribos: sklypas susiaurintas, sutrumpintas ir iš esmės neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkoje;
7.3. nepagrįsti yra atsakovų argumentai, kad naujai suformuojamų žemės sklypų ribos turi tiksliai sutapti su 2003 metais Naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtintomis žemės sklypo ribomis, nes dėl koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, o taip pat kad kadastro duomenų bylų rengimas, žemės sklypų ženklinimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes šios bylos dar nebuvo pateiktos patikrinimui NŽT. Kadangi atsakovai yra iš esmės sutikę su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei jo sprendiniais, tai jų nesutikimas su naujai suformuotais žemės sklypo paženklinimo parodymo aktais, nurodant, jog žemės sklypų ribos neatitinka Naudojimosi tvarkoje nustatytų ribų, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:
8.1. atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Įstatyme nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis);
8.2. šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,2196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ieškovams nuosavybės teise priklauso po 499/4392 dalis žemės sklypo (bendrai sudaro 499 kv. m);
8.3. 2003-01-31 sudaryta Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo sutartis, kurioje susitarta dėl 499 kv. m ploto žemės sklypo dalies, tenkančios naudojimuisi išimtinai ieškovams. Nustatytoje realiojoje žemės sklypo dalyje ieškovai turi išimtinai jiems ir atsakovams S. D. K. ir W. G. K. priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiti nekilnojamieji daiktai: gyvenamais namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso atsakovams. 2016-11-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduoto įsakymu Nr. A30-3494 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pagal 2017-01-11 Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus UAB „Ramilė“ parengė „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Su šio projekto schema sutiko ir jį pasirašė visi minėto žemės sklypo bendrasavininkai. 2017-04-05 bendrasavininkai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, NŽT ir UAB „Ramilė“ pateikė projekto derinimo raštą, kuriuo išreiškė sutikimą su parengtais žemės sklypo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei su tuo, kad būtų pradėtos projekto viešinimo ir derinimo procedūros. 2018-02-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“ nustatyta, kad sklypo naudotojai turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl formavimo ir pertvarkymo projekte numatytų sklypų suformavimo. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-06-28 rašte nurodyta, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje ir, dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančio žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Tuo pačiu išaiškinta, kad žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000. UAB „Ramilė“ 2018-04-27 parengė žemės sklypo planus, sudarant atskirą 499 kv. m ploto nuosavybės objektą, plane nurodytą kaip „Sklypo projektas Nr. 1“, adresu (duomenys neskelbtini), o likusiems bendrasavininkams suformuojant 1 697 kv. m ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą „Sklypo projektas Nr. 2“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - VTPSI prie AM) 2019-01-01 Faktinių duomenų atlikimo vietoje akte užfiksuota, kad minėtame žemės sklype stovi automobilių stoginė. VTPSI prie AM 2019-10-18 pranešimu ieškovai informuoti, kad atliktas žemės sklype faktiškai esančios stoginės patikrinimas bei statytojui 2019-10-14 surašytas Savavališkos statybos aktas bei 2019-10-15 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (terminas nustatytas iki 2020-04-14);
8.4. žemės sklype stovi ieškovų pastatytas metalinių konstrukcijų 9,32 m ilgio, 3,00 m pločio ir 2,20 m aukščio statinys – stoginė, skirta dviem automobiliams, ir kuris yra pripažintas savavališku statiniu (ieškovų siūlomame atidalinti plane šis statinys - stoginė nepažymėta); ieškovai neneigia, jog stoginės konstrukcinė dalis (vertikalioji) stovi ant žemės sklypo dalies, kuri pagal Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį yra priskirta valdyti atsakovams;
8.5. ieškovų siūlomas atidalijimo būdas iš esmės atitinka idealiąsias žemės sklypo dalis priskirtas bendraieškiams ir kitiems bendrasavininkams, kurie tokia atidalijimą atitinkančia naudojimosi tvarka vadovaujasi nuo 2003-ųjų metų, tačiau susiklosčius faktinėms šalių naudojimosi žemės sklypu sąlygoms, atsakovams iš esmės neprieštaraujant tik pačiam atsidalinimo faktui, tačiau nesutinkant to daryti ieškovų pasiūlytu būdu, yra pagrindas išvadai, kad realiai atidalinimas natūra pagal ieškovų parengtą projektą yra negalimas; atlikus atidalinimą ieškovų siūlomu būdu, jiems priklausančio statinio dalis (stoginė) atsidurtų atsakovams priklausančiame žemės sklype ir tai neužkirstų kelio naujiems šalių nesutarimams ar ginčams (pagal 2019-10-15 Privalomąjį nurodymą yra numatytas terminas iki 2020-04-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius);
8.6. ieškovų pasiūlytas nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra priimtinas, nes jis pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi nėra išlaikytas bendraturčių interesų derinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
9. Ieškovai V. E. ir V. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
9.1. teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė jokios imperatyvios įstatymo nuostatos, kurios pagrindu buvo padaryta išvada dėl žemės sklypo atidalijimo negalimumo; pažymi, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019);
Žemesnės instancijos teismas
9.2. pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, kad šie statiniai, įrenginiai (pavyzdžiui, sodo tvora, laiptai ir kita) liktų jo valdyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2013); atkreipia dėmesį, kad šios kasacinio teismo nutarties ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama civiline byla, nes yra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo, o kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka; be to, kasacinis teismas minėtą išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad asmuo turi teisę reikalauti, jog jam būtų paskirta naudotis atitinkama žemės sklypo dalis, būtina esamiems statiniams naudoti. Tuo tarpu šiuo atveju tiek ieškovams, tiek atsakovams visiškai pakaktų jiems priskirtų žemės sklypo dalių (ar atidalintų žemės sklypų), kad būtų galima naudotis jiems priklausančiais statiniais;
9.3. tik teisiškai įregistruoti statiniai gali turėti įtakos nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, o šiuo atveju nustatyta, kad nurodyta „stoginė“ apskritai nėra teisiškai įregistruota. Kadangi stoginė yra neregistruotas statinys, kurio atžvilgiu be kita ko yra priimtas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, konstatuotina, kad teisiškai neregistruota ir neįteisinta stoginė (kurios atžvilgiu be kita ko yra pradėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros) negalėjo būti teisinė kliūtis siekiant atidalinti žemės sklypą ieškovų prašomu būdu;
9.4. visi atsakovai dar 2017 m. gegužės mėn. buvo pasirašę ant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemos (tomas II, psl. 9), tačiau kai kurie atsakovai atsisakė pasirašyti ant analogiško žemės sklypo plano, esančio formuojamoje kadastrinėje byloje pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 81 p. Aplinkybė, kad 2017 m. visiems atsakovams tiko parengtas žemės sklypo atidalijimo planas (kuris visiškai atitiko bylos šalims priskirtas naudoti žemės sklypo dalis pagal nustatytą naudojimosi tvarką), o 2018 m. kai kuriems atsakovams nebetiko lygiai toks pat žemės sklypo atidalijimo planas, patvirtina, kad realių trukdžių atidalinti žemės sklypą ieškovų prašomu būdu nėra;
9.5. šiuo metu sklypai yra faktiškai atidalinti, tik nėra atliktas sklypų kadastrinis matavimas bei matavimų įregistravimas. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Šiuo atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2018-02-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (tomas II, psl. 46-47). Nei vienas iš atsakovų nesikreipė į atitinkamas institucijas ir neginčijo minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės akto, kas reiškia, jog minėtas įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, taigi, gali būti vykdomas. Būtent minėto įsakymo pagrindu ieškovai ir inicijavo kadastrinius matavimus, tačiau dėl kai kurių atsakovų nesutikimo ieškovai prarado galimybę be teismo įregistruoti kadastrinių matavimų bylas; byloje atsiliepimą į ieškinį pateikusi Nacionalinė žemės tarnyba nemato kliūčių įregistruoti ieškovų parengtas kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad žemės sklypas faktiškai jau yra padalintas į du žemės sklypus pagal 2017 metų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nacionalinės žemės tarnybos 2019-11-06 atsiliepimo į ieškinį 3 psl.). Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodė, kad ji pritarė projekto teikimui tvirtinti; šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atitinkamos institucijos, turinčios pareigą kontroliuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, nemato jokių kliūčių pabaigti atidalinti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus planus;
9.6. atsakovai neginčija nei naudojimosi tvarkos, nei 2017 m. gegužės mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemos (tomas II, psl. 9), nei 2018-02-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Byloje pateiktas žemės sklypo planas iš kadastrinių matavimų bylos yra parengtas atsižvelgus į visus minėtus dokumentus, todėl šiuo atveju kai kurių atsakovų atsisakymas pasirašyti ant minėtų žemės sklypo planų turėtų būti laikomas nepagrįstu.
Atsiliepimas
10. Atsakovai I. T., D. Š., E. P. ir D. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog asmens teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą daiktą nėra absoliuti ir vykdant atidalinimo procedūras privalu laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi, teismas nurodė, kad yra pažeistas CK 4.75 straipsnio 1 dalis, taip pat CK 1.5 straipsnio nuostatos, numatančios bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;
10.2. teismas nustatė, jog ieškovų siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdas pažeis atsakovų teises todėl, kad ieškovai žemės sklypo dalyje, kurią ieškovai siūlo atidalinti atsakovams, neteisėtai pastatė inžinerinį statinį, kuris, statybos inspekcijos sprendimu, privalo būti nugriautas. Atidalinant žemės sklypą ieškovų siūlomu būdu atsakovams neabejotinai tektų susidurti su griautino statinio klausimo realizavimu ir galimiems tolimesniems proceso šalių ginčams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantų teiginys, jog skundžiamame sprendime teismas nenurodė įstatymo nuostatos, pažeidžiančios apeliantų pasiūlytą atidalinimo būdą, yra absoliučiai nepagrįsta; žemės sklypas negali būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų prašomu būdu todėl, kad žemės sklype nėra pavaizduotas faktiškai egzistuojantis statinys – automobilių stoginė;
10.3. ieškovai pažeidė žemės sklypo atidalinimo procedūras; 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, pagal kurių 32.1.1 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui; pagal minėtų taisyklių 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku;
10.4. ieškovų pateiktuose žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose 6 punkte privalo būti pažymėtas riboženklių skaičius, tačiau faktiškai žemės sklypas riboženkliais nebuvo ir nėra pažymėtas;
10.5. atsakovai niekada nebuvo kviečiami dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, jiems nebuvo siunčiami pranešimai kada bus atliekami žemės sklypo matavimai. Todėl darytina išvada, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeista kadastrinių matavimų atlikimo procedūra, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose nesant informacijos apie žemės sklypo paženklinimą riboženkliais, šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų;
10.6. atsakovai yra pateikę UAB „Turto administravimo grupė“ žemės sklypo planą, parengtą vadovaujantis Naudojimosi žemės sklypu sutartimi, kurioje yra nurodytos visos žemės sklypo ribos ir posūkių taškai su konkrečiomis koordinatėmis; patikrinus ieškovų parengtą ir siūlomą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės brėžinį su Naudojimosi žemės sklypu sutartimi (ieškovai teigia, kad minėtieji du brėžiniai idealiai sutampa) su faktine žemės sklype esančia situacija nustatyta, kad ieškovai pažeidė žemės sklypo naudojimosi tvarką, t. y.: 1) plane teritorijoje P2 teritorijoje, kuri pagal Naudojimosi žemės sklypu sutartį, priskirta atsakovams, faktiškai egzistuoja ieškovo pastatyta tvora ir įrengta trinkelių danga, viso užimta 8 kv. m teritorijos; 2) plane teritorijoje P3 teritorijoje, kuri pagal Naudojimosi žemės sklypu sutartį, priskirta atsakovams, faktiškai egzistuoja ieškovų pastatyta tvora ant betono pamato, viso užimta 2 kv. m teritorijos; 3) plane teritorijoje P1 teritorijoje, kuri pagal Naudojimosi žemės sklypu sutartį priskirta atsakovams, faktiškai egzistuoja ieškovų pastatytos stoginės atramos, viso užimta 7 kv. m teritorijos; taigi, matininko atlikti tikslūs matavimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai yra pažeidę žemės sklypo naudojimosi tvarką neteisėtai be atsakovų leidimo naudodami atsakovams priskirtą žemės sklypo dalį, viso 17 kv. m ją užimdamas neteisėtai pastatytais statiniais (stoginės atramomis, tvora ir grindiniu);
10.7. ieškovai plano ir jame nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir niekaip dėl jų nepasisako, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad jeigu teismas tenkintų ieškinį ir atidalintų žemės sklypą ieškovų prašomu būdu, atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype stovėtų ne tik nelegaliai pastatytos stoginės dalis, bet ir ieškovams nuosavybės teisėmis priklausanti tvora su gelžbetonio pamatu bei grindinio trinkelių danga; akivaizdu, kad žemės sklypą atidalinus ieškovų prašomu būdu atsakovai negalėtų naudotis atidalintu žemės sklypu, nes jo dalis (17 kv. m) faktiškai yra užimta ieškovų statiniais, kurių atsakovai patys pašalinti neturi teisės.
Atsiliepimas
11. Atsakovė M. M. Č. atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad neturėjo galimybės įrašyti nesutikimo šiuo metu teikiamam žemės sklypo atidalinimui, nes ieškovai nepateikė dokumentų, be to, nebuvo pakviesta dalyvauti žemės sklypų atidalijimo ribų žymėjime. Nesutinka, kad ieškovų savavališkai pastatytos metalinės stoginės automobiliams dalis yra ne ieškovams priklausančioje žemės dalyje, o likusiems bendrasavininkams priklausančioje 7 kv. m sklypo dalyje.
12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad:
12.1. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo (toliau – ir FPP) taisyklių 16 punktu, atlieka projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą. FPP taisyklių 65 punktas numato, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti; Nacionalinė žemės tarnyba, nenustačiusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pažeidimų, 2017-08-08 aktu Nr. FPA-3072-(8.20) „Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas“ pritarė projekto teikimui tvirtinti;
12.2. FPP taisyklių 81 punkte įtvirtinta, kad pagal projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, parengiamos jų kadastro duomenų bylos ir atsižvelgiant į tai, buvo parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos bei 2018-02-23 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tačiau tai nebuvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas V. P., kuris 2017-04-05 išreiškė sutikimą su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nesutiko su žemės sklypų ženklinimo parodymo aktu, nurodydamas, kad yra keičiamos naujai formuojamo žemės sklypo (1697 kv. m) ribos: sklypas susiaurintas, sutrumpintas ir iš esmės neatitinka žemės sklypo ribų nustatytų Naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. UAB „Ramilė“, kuri yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo vykdytoja, vadovaudamasi FPP taisyklių 83 punktu, kuriame nurodyta, kad ginčai dėl suformuotų ar pertvarkytų valstybinės žemės sklypų ribų nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, informavo Vilniaus miesto skyrių apie atsakovo V. P. pateiktas pastabas;
12.3. Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, FPP taisyklių 16 ir 65 punktais, bei įvertindama atsakovų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo, derinimo metu išsakytus nesutikimo motyvus, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui pastabų neturėjo. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba minimo projekto netvirtino esant FPP taisyklių 66 punkte numatytoms aplinkybėms - parengtam formavimo ir pertvarkymo projektui nepritarė žemės sklypo bendrasavininkai - atsakovai. Tame pačiame punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje tarp žemės sklypo bendraturčių kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovų atstovas, taip pat ir kai kurie atsakovai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, byloje nėra prašoma apklausti naujų liudytojų, netenkina atsakovų prašymo.
Faktinės aplinkybės
17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovams bei atsakovams.
18. 2003-01-31 buvo sudaryta Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kuria be kita ko susitarta dėl 499 kv. m ploto žemės sklypo dalies, kuria naudosis ieškovai, t. y. numatyta jų realioji dalis žemės sklype; šioje žemės sklypo dalyje ieškovai turi jiems ir tretiesiems asmenims S. D. K. ir W. G. K. nekilnojamojo turto – statinių.
19. Ieškovai siekia atsidalinti tokią žemės sklypo dalį, kuri buvo numatyta Naudojimosi žemės sklypu sutarties (Žemės sklypo naudojimosi tvarka galioja nuo 2003-01-31) priede - Korporacijos matininkai, parengtame Žemės sklypo plane M: 1:500, kuriame numatyta, kad ieškovai naudosis 0,0499 ha žemės sklypo dalimi.
20. Siekiant atidalinti žemės sklypo 0,0499 ha dalį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016-11-30 įsakymu Nr. A30-3494 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti žemės sklypą, atidalinant bendrosios nuosavybės teise priklausančius sklypus, suformuojant atskirus žemės sklypus; Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017-01-11 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-19/17(2.14.2.-MP8); 2017 m. kovo mėn. parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; atsakovai 2017-04-05 raštu išreiškė, jog neprieštarauja Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams ir sutinka jog būtų pradėta šio projekto derinimo procedūra; Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2017-07-20 raštu Nr. (12.53.-V)2V-1015 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ pritarė projekto sprendiniams; Nacionalinė žemės tarnyba 2017-08-08 aktu Nr. FPA-3072-(8.20) „Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas“ įvertinusi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, pritarė tokio projekto teikimui tvirtinti.
21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-02-21 įsakymu Nr. A30-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo pasiektas tikslas - Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus pagal 2017 m. kovo mėn. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo
22. Ieškovai ieškiniu prašo atidalyti iš 0,2196 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraieškiams priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise 499 kv. m žemės sklypą pagal UAB „Ramilė“ 2018-04-27 parengtą žemės sklypo (499 kv. m) planą; taip pat prašo leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, priimant sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo 0,2196 ha žemės sklypo, pertvarkymo ir duomenų patvirtinimo, nesant kitų bendraturčių parašų ant žemės sklypo parodymo - paženklinimo akto ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamo turto registre valstybės įmonėje „Registrų centras“, nesant atsakovų (bendraturčių) sutikimų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog ieškovų siūlomas atidalijimo būdas iš esmės atitinka idealiąsias žemės sklypo dalis priskirtas bendraieškiams ir kitiems bendrasavininkams, kurie tokia atidalijimą atitinkančia naudojimosi tvarka vadovaujasi nuo 2003-ųjų metų, tačiau padarė išvadą, kad realiai atidalinimas natūra pagal ieškovų parengtą projektą yra negalimas, nes atlikus atidalinimą pagal ieškovų pateiktą projektą, ieškovams priklausančio statinio dalis (stoginė) atsidurtų atsakovams priklausančiame žemės sklype ir tai neužkirstų kelio naujiems šalių nesutarimams ar ginčams. Taip pat teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovų pasiūlytas nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra priimtinas, pažeidžiantis bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes nėra išlaikytas bendraturčių interesų derinimas. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė jokios imperatyvios įstatymo nuostatos, kurios pagrindu buvo padaryta išvada dėl žemės sklypo atidalijimo negalimumo; taip pat, ieškovų teigimu, be kita ko, nėra ir jokios poįstatyminės teisės normos, draudžiančios atidalinti žemės sklypą.
24. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad žemės sklypo padalijimas - žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
25. Kaip minėta, Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, pagal kuriuos UAB ,,Ramilė“ parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir byloje pateikti duomenys, kad su UAB ,,Ramilė“ sudaryta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schema sutiko ir ant jos pasirašė visi bendrasavininkiai. Kaip minėta, 2017-04-05 žemės sklypo bendrasavininkiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai ir UAB ,,Ramilė“ pateikė projekto derinimo raštą, kuriuo išreiškė sutikimą su UAB ,,Ramilė“ parengtais žemės sklypo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimais, taip pat sutiko, kad būtų pradėtos projekto viešinimo ir derinimo procedūros.
26. FPP taisyklių 65 punkte nustatyta, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Byloje pateikti duomenys, jog Nacionalinė žemės tarnyba nenustatė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pažeidimų ir 2017-08-08 aktu Nr. FPA-3072-(8.20) ,,Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas“ patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
27. Toliau pagal FPP taisyklių 81 punkto nuostatas pagal projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje; atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, yra parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad buvo parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir 2018-02-23 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį atsisakė pasirašyti dalis bendrasavininkių. Esant nesutikimui su žemės sklypų ženklinimo parodymo aktu, nurodant, kad yra keičiamos naujai formuojamo žemės sklypo (1697 kv. m.) ribos – sklypas susiaurintas, sutrumpintas ir iš esmės neatitinka žemės sklypo ribų nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir 2018-02-23 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimui.
28. Vadovaujantis FPP taisyklių 83 punktu, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo vykdytoja už UAB ,,Ramilė“ informavo Vilniaus miesto skyrių apie pateiktas pastabas; Vilniaus miesto skyrius 2018-06-28 raštu Nr. 49JN-1508-(14.49.105.) ,,Dėl informacijos pateikimo UAB ,,Ramilė“ informavo, kad ,,Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų“.
29. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovų nurodomi argumentai, jog naujai suformuojamų žemės sklypų ribos turi tiksliai sutapti su 2003 m. Naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtintomis Žemės sklypo ribomis, yra nepagrįsti ir atmestini.
30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovų siūlomas atidalijimo būdas iš esmės atitinka idealiąsias žemės sklypo dalis priskirtas bendraieškiams ir kitiems bendrasavininkams, kurie tokia atidalijimą atitinkančia naudojimosi tvarka vadovaujasi nuo 2003-ųjų metų, ir iš esmės byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas neatitinka UAB ,,Ramilė“ sudarytai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemai.
31. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nenurodė jokios imperatyvios įstatymų nuostatos, kurios pagrindu padarė išvadą dėl atidalijimo negalimumo, ir šiuo nagrinėjamu atveju nėra imperatyvių nuostatų, apribojančių ieškovų teisę atidalinti jiems naudotis paskirtą žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).
32. Taip pat sutiktina su ieškovų argumentais, jog ginčas byloje yra kilęs dėl žemės sklypo atidalijimo, o ne dėl atsakovų nurodytų statinių egzistavimo. Tuo atveju, jei nekilnojamieji daiktai neįregistruoti / neįteisinti viešame registre, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų statybos atitinkamų teisinių pasekmių. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-04-22 surašė privalomojo nurodymo Nr. PNSSA-00-200422-00045 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Pažymėtina kasacinio teismo formuojama praktika, kad neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją) inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
33. Be to, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, nenurodyta kliūčių įregistruoti ieškovų parengtas kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinė žemės tarnybos teigimu, ginčo žemės sklypas faktiškai jau yra padalintas į du žemės sklypus pagal 2017 metų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir ji yra pritarusi projekto teikimui tvirtinti.
34. Pagal 2003-01-31 Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties 1.1 punktą V. E. ir V. E. atskirai naudosis 499 kv. m ploto žemės sklypo dalims, plane pažymėta indeksu A, kurią būtent žemės sklypo dalį ieškovai ir prašo atidalyti. Be to, pažymėtina, kad atsakovai neginčija nei Naudojimosi tvarkos, nei 2017 m. gegužės mėnesio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemos, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-02-21 įsakymo Nr. A30-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
35. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, yra pagrindas laikyti, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo planas iš kadastrinių matavimų bylos yra parengtas atsižvelgus į visus paminėtus dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju atsakovų atsisakymas pasirašyti ant ginčo žemės sklypo planų yra laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas panaikinamas ir ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Kadangi naikinamas pirmosios instancijos sprendimas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai, yra pagrindas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 75 Eur žyminį mokestį ir 2000 Eur išlaidas atstovo pagalbai, apeliacinės instancijos teisme – 75 Eur žyminį mokestį ir 1500 Eur išlaidas atstovo pagalbai. Pažymėtina, kad apeliantai pateikė prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų J. J. ir G. S., nes jie sutiko su ieškiniu, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. E. ir V. E. ieškinį atsakovams I. T., D. Š., E. P., D. K., S. K., M.i M. Č., G. S. ir J. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D. K. ir W. G. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl žemės sklypo atidalijimo tenkinti visiškai:
1) atidalyti iš 0,2196 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraieškiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 499 kv. m žemės sklypą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ramilė“ 2018-04-27 parengtą žemės sklypo (499 kv. m) planą;
2) leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, priimant sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo 0,2196 ha žemės sklypo, pertvarkymo ir duomenų patvirtinimo, nesant kitų bendraturčių parašų ant žemės sklypo parodymo - paženklinimo akto ir kadastrinių matavimų bylų;
3) leisti įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamo turto registre valstybės įmonėje „Registrų centras“, nesant atsakovų (bendraturčių) sutikimų.
Priteisti ieškovų V. E. ir V. E. naudai iš atsakovų I. T., D. Š., E. P., D. K., S. K. ir M. M. Č. lygiomis dalimis 56 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 56 Eur žyminio mokesčio ir 1125 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.