Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. E. ir V. E. ieškinį atsakovams Marijai M. Č., S. K., D. K., D. Š., G. S., V. P., J. J., I. T., S. D. K., W. G. K. dėl žemės sklypo atidalijimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo posėdžio metu ieškovė V. E. ir ieškovų atstovas advokatas Dainius Kenstavičius iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovų D. K., V. P., I. T., D. Š. atstovas advokatas Martynas Duksa iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovai V. P. ir S. K. prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad Projektą parengė ieškovų prašymu. Projekto tikslas - atidalinti žemės sklypo dalį. Žemės sklypo statusas buvo kadastriniai matavimai, todėl prieš vykdant Projektą, nereikėjo atlikinėti žemės sklypo permatavimo. Reikėjo tik atidalinti dalis, kurios jau buvo nustatytos ir turėjo savo koordinates bei išmatavimus.

Kiti atsakovai bei trečiųjų asmenų atstovai, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad Šalys nuosavybės teise bendrai valdo jiems priklausantį 0,2196 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame Žemės sklypie ieškovams, kaip bendrasavininkams yra priskirtos idealiosios dalys, jiems nuosavybės teise priklauso po 499/4392 dalis žemės sklypo (bendrai sudaro 499 kv. m.). 2003 m. sausio 31 d. sudaryta Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo sutartis, kurioje susitarta dėl 499 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, tenkančios naudojimuisi išimtinai ieškovams. Nustatytoje realiojoje žemės sklypo dalyje ieškovai turi išimtinai jiems ir atsakovams S. D. K. ir W. G. K. priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamąjį namą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiti nekilnojamieji daiktai: gyvenamais namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso atsakovams. 2016 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduoto įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pagal 2017 m. sausio 11 d. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, UAB „Ramilė“ parengė „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Su šio Projekto schema sutiko ir jį pasirašė visi minėto Žemės sklypo bendrasavininkai. 2017 m. balandžio 5 d. bendrasavininkai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, NŽT prie ŽŪM ir UAB „Ramilė“ pateikė Projekto derinimo raštą, kuriuo išreiškė sutikimą su parengtais Žemės sklypo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei su tuo, kad būtų pradėtos Projekto viešinimo ir derinimo procedūros. 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto" nustatyta, kad sklypo naudotojai turi kreiptis į ŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių dėl formavimo ir pertvarkymo Projekte numatytų sklypų suformavimo. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 28 d. rašte nurodyta, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje ir, dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančio žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Tuo pačiu išaiškinta, kad žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000. UAB „Ramilė“ 2018 m. balandžio 27 d. parengė Žemės sklypo planus, sudarant atskirą 499 m² ploto nuosavybės objektą, Plane nurodytą kaip „Sklypo projektas Nr. 1“, adresu (duomenys neskelbtini), o likusiems bendrasavininkams suformuojant 1.697 m² ploto žemės sklypą, Projekte pažymėtą „Sklypo projektas Nr. 2“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau VTPSI prie AM) 2019 m. sausio 1 d. Faktinių duomenų atlikimo vietoje akte užfiksuota, kad minėtame Žemės sklype stovi automobilių stoginė. VTPSI prie AM 2019 m. spalio 18 d. pranešimu ieškovai informuuoti, kad atliktas minėtame Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai esančios Stoginės patikrinimas bei statytojui 2019 m. spalio 14 d. surašytas Savavališkos statybos aktas ir 2019 m. spalio 15 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (terminas nustatytas iki 2020-04-14).

Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Įstatyme nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes tokiu būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-482/2009 ir kt.). Esant nesutarimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, kuris turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Civilinių teisinių santykių subjektams tiek valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu, tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir jais vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškinant ir taikant įstatymus, parenkant atidalijimo būdą (CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdinga tai, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo siekį atsidalinti dalį žemės sklypo, sudarant atskirą turto vienetą, iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, motyvuoja UAB „Ramilė“ parengtu 2019 m. balandžio 27 d. žemės sklypo padalinimo Projektu. Atskiri atsakovai - V. P. ir S. K., savo nesutikimą su ieškovų reikalavimu iš esmės argumentuoja tuo, kad pagal teismui pateiktą Projektą, ieškovų pastatytas nelegalus statinys - Stoginė, kurį būtinai teks griauti, faktiškai patenka į atsakovams priskirtiną dalį. Vadinasi patys atsakovai, savo lėšomis, privalės griauti ieškovų pastatytą statinį.

Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, kad šie statiniai, įrenginiai (pavyzdžiui, sodo tvora, laiptai ir kita) liktų jo valdyme“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2013). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklype stovi ieškovų pastatytas metalinių konstrukcijų 9.32 m ilgio, 3.00 m pločio ir 2,20 m aukščio statinys – Stoginė, skirta dviem automobiliams, kuris yra pripažintas savavališku statiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų siūlomame atidalinti Plane, minėtas statinys - stoginė, nepažymėta. Pažymėtina, kad ieškovai neneigia, jog Stoginės konstrukcinė dalis (vertikalioji) stovi ant žemės sklypo dalies, kuri pagal Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį yra priskirta valdyti atsakovams. Teismo vertinimu, nors ieškovų siūlomas atidalijimo būdas iš esmės atitinka idealiąsias žemės sklypo dalis priskirtas bendraieškiams ir kitiems bendrasavininkams, kurie tokia atidalijimą atitinkančia naudojimosi tvarka vadovaujasi nuo 2003-ųjų metų, vis gi konkrečiu atveju, susiklosčius faktinėms šalių naudojimosi žemės sklypu sąlygoms, atsakovams iš esmės neprieštaraujant tik pačiam atsidalinimo faktui, tačiau nesutinkant to daryti ieškovų pasiūlytu būdu, yra pagrindas išvadai, kad realiai atidalinimas natūra pagal ieškovų parengtą Projektą yra negalimas. Konkrečiu atveju atlikus atidalinimą ieškovų siūlomu būdu, jiems priklausančio statinio dalis (stoginė) atsidurtų atsakovams priklausančiame žemės sklype ir tai neužkirstų kelio naujiems šalių nesutarimams ar ginčams. Juolab, kad pagal 2019 m. spalio 15 d. Privalomąjį nurodymą yra numatytas terminas iki 2020 m. balandžio 14 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovų pasiūlytas Nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra priimtinas, nes jis pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi nėra išlaikytas bendraturčių interesų derinimas. Todėl ieškinys yra laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai I. T., D. Š., V. P. ir D. K. sudaro po 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą.

Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį atmetus vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovų atsakovų naudai priteistina viso 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (53,41 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) iš ieškovų valstybės naudai priteistina 53,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 26,71 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt trys eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,41 Eur (penkiasdešimt trys eurus 41 ct) išlaidų, , t.y. iš kiekvieno ieškovo po 26,71 Eur (dvidešimt šešis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.