Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. A. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14616-235/2019 pagal pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Daiva Prunskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė Daiva Prunskienė (toliau – antstolė) vykdo Vilniaus miesto 3-jo apylinkės teismo 2010-02-08 nutarimą Nr.A.2.2-731-119/2010 (toliau – nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje Ž. A. (toliau – skolininkas) buvo skirta administracinė nuobauda – 400,00 Lt dydžio bauda.

3. Antstolė 2019-03-25 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų. Patvarkyme nurodė, kad pagal teismų praktiką sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas atsižvelgiama į tai ar nepažeistas 3 mėnesių terminas vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiekė išvengti baudos mokėjimo, ar vykdymo proceso metu nėra 2 metų laikotarpio, kai dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo vykdomas baudos išieškojimas. Vykdomosios bylos duomenimis pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnyje nustatytas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui nepraleistas. Gavusi teismo nutarimą antstolė pradėjo priverstinio baudos išieškojimo veiksmus, buvo nustatinėjama skolininko buvimo vieta, pats skolininkas buvo pasirašęs įsipareigojimą dalimis mokėti baudą ir vykdymo išlaidas, tačiau įmokų neatliko, nebendradarbiavo su antstole, nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdė kitų CPK nustatytų skolininko pareigų. Skolininko prašomam taikyti vykdymo senaties terminui pagrindo taikyti nėra, nes vykdant baudos išieškojimą buvo nuolat atliekama skolininko turto paieška, antstolis sistemingai ėmėsi visų teistų priemonių teismo nutarimui įvykdyti. Atsisakiusi tenkinti skolininko skundą antstolė vykdomąją bylą kartu su skolininko skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsniu vykdant teisingumą turi būti laikomasi asmenų lygybės principo, asmenys negali būti diskriminuojami ir jiems negali būti teikiamos privilegijos skirtingai taikant įstatymo nuostatas jų atžvilgiu. Šiuo atveju antstoliui yra taikoma privilegija neribotai vykdyti betikslį finansinį persekiojimą, kai vykdomosios bylos atžvilgu taikytinas vykdymo senaties terminas. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir yra diskriminacinė pareiškėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3-jo apylinkės teismo 2010-02-08 nutarimą Nr. A2.2.-731-119/2010 administracinės teisės pažeidimo byloje dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo iš Ž. A., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (v. b. l. 1). 2010-04-28 teismas antstolei Danguolei Štrimaitienei pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą ( v. b. l. 1-3). Vadovaujantis CPK 651 straipsnio normomis, nenustačius kliūčių priimti nutarimą vykdymui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0068/10/03484/1 (buvęs antstolės Danguolės Štrimaitienės bylos Nr. 0027/10/00892). Antstolei Danguolei Štrimaitienei nutraukus veiklą antstolė Daiva Prunskienė perėmė antstolės Danguolės Štrimaitienės neįvykdytas vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus. Vykdomojoje byloje buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas: 2010-04-28 atlikta skolininko turto paieška, 2010-05-05 areštuotos sąskaitos kredito įstaigose, atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas (v. b. l. 4-21). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti nesuradus gavėjo namuose, o į paliktą pranešimą per mėnesį laiko neatsiliepė (v. b. l. 22-33). Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad Ž. A. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau minėtu adresu niekas negyvena, laiškai šiuo adresu nėra įteikiami (v. b. l. 43), todėl skelbiant paiešką buvo siekiama nustatyti skolininko faktinę gyvenamąją vietą. 2014-10-20 paskelbus Ž. A. paiešką per policiją, jos metu nustatyta skolininko buvimo vieta – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, todėl procesiniai dokumentai išsiųsti į minėtą įstaigą ir skolininkui įteikti 2015-03-17 (v. b. l. 76-79, 84, 94-104). 2014-12-10 nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl 2015-12-28 išieškojimas buvo nukreiptas į įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, priklausančias Ž. A.. Procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2016-01-12 (v. b. l. 107-114). Paminėtina, jog skolininko paieška per policiją buvo skelbta du kartus. Pirmą kartą Ž. A. buvo pasirašęs įsipareigojimą baudą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, tačiau nė vienos įmokos į antstolės depozitinę sąskaitą neatliko (v. b. l. 44-46). Toliau nebendradarbiavo su antstoliu, nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdė kitų CPK nustatytų skolininko pareigų. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant baudos išieškojimą buvo nuolatos atliekama skolininko turto paieška (v. b. l. 34-43, 47, 50-51, 73-75, 86-93, 117-128).

12. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės 2010-02-08 nutarime Nr. A2.2.-731-119/2010 klaidingai nurodomas pareiškėjo vardas „Ž. A.“, tačiau įvertinus tai, jog kartu su klaidingu vardu vykdomojoje byloje vartojamas Ž. A. asmens kodas, laikytina, jog pareiškėjas kaip skolininkas buvo tinkamai identifikuotas tiek administracinės teisės pažeidimo byloje, tiek ir vykdomojoje byloje (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 straipsnio 3 punktas), todėl minėta apsirikimo klaida neturi įtakos teisingam ir teisėtam vykdomosios bylos vykdymui.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą suėjus administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminui.

14. Teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 642 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. CPK 644 straipsnyje išvardytos skolininko pareigos, tarp jų – nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (1 punktas), nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą (2 punktas), aktyviai domėtis vykdymo eiga (4 punktas). CPK 645 straipsnio 1 dalis įpareigoja skolininką antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurių vienas – pasibaigęs išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo vykdymo senaties terminas.

15. Pareiškėjas (skolininkas) skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti išieškojimo vykdymo senatį ir tokiu būdu sudaro sąlygas antstoliui atlikti rezultatų nepasiekiančius veiksmus vykdomojoje byloje, taip pažeidžiant konstitucinius asmenų lygybės ir nediskriminavimo principus. Su tokiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

16. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 punktą antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo senaties taikymo vykdomojoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai apie tariamą diskriminavimą, lygiateisiškumo principo pažeidimą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Todėl nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

19. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais dėl betikslio vykdymo proceso atsižvelgus į skolininko turtinę padėtį. Vien ta aplinkybę, kad šiuo metu skolininkas nedisponuoja turtu, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą vykdomojoje byloje, savaime nesuponuoja, jog skolininkas vėliau tokio turto neįgis ar skola nebus sumokėta trečiojo asmens. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys, 2016-02-09 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pranešimas antstolei dėl patvarkymų grąžinimo patvirtina aplinkybę, jog vykdomojoje byloje iš skolininko Ž. A. darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2015-03-01 buvo išskaičiuota ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 62,45 Eur (v. b. l. 116), todėl minėtas įrodymas paneigia pareiškėjo atskirajame skunde nurodomą aplinkybę dėl betikslio išieškojimo vykdomojoje byloje.

20. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl antstolei suteikto papildomo termino atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Tokiu argumentu pareiškėjas teigia, kad antstolė turėjo nustatytą terminą užbaigti vykdomąją bylą, o iki tokio termino pabaigos bylos neužbaigus, antstolei buvo suteiktas papildomas terminas atlikti veiksmus vykdomoje byloje. Pažymėtina, kad pagal galiojančias teisės normas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vykdomoji byla gali būti nutraukiama (CPK 629 straipsnis) arba užbaigiama (CPK 632 straipsnis), galimybė pratęsti vykdomosios bylos vykdymo terminą nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko sistemingai ir nuosekliai bei ėmėsi visų galimų priverstinio išieškojimo priemonių, veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami nuosekliai, teikiant užklausas apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus, taigi jokio pagrindo taikyti senaties terminus nebuvo. Pareiškėjas aukščiau nurodytų aplinkybių neginčijo, nepaneigė antstolės nurodytų aplinkybių dėl skolininko pareigų nevykdymo, todėl atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas skundo argumentas dėl vykdomosios bylos nutraukimo antstolei neįvykdžius išieškojimo per papildomai nustatytą terminą.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo senaties terminus reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirąjį skundą nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.