Lietuvos Aukščiausiojo Teismo papildoma nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei S. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinį S. D. ir G. B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – AB SEB bankas, AB „Swedbank“, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. D. kasacinį skundą, 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį, kuria sprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo dalis priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. solidariai iš šalių G. B. ir S. D. 67 820,25 Eur, po 609,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybės naudai iš atsakovo 743,51 Eur, iš ieškovės – 705,76 Eur, iš trečiojo asmens – 771,06 Eur žyminio mokesčio, ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. K. priteista iš ieškovės S. D. 70 769,17 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (70 769,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistas trečiajam asmeniui iš ieškovės S. D. 80 Eur žyminio mokesčio ir 773,60 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, iš atsakovo G. B. 20 Eur žyminio mokesčio ir 193,40 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimą priteisti jai 67 820,25 Eur solidariai iš G. B. ir S. D..Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės kasaciniame skunde keltų reikalavimų ir argumentų apimtį, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė svarstyti galimybę 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasisakant dėl G. B. sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties, pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nutartimi byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie ketinimą priimti papildomą sprendimą ir išaiškinta dalyvaujantiems byloje asmenims teisė per 20 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti rašytinius paaiškinimus dėl G. B. sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties, pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje. Ieškovė S. D. 2017 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis). Iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas (CK 3.111 straipsnis). Pagal CK normas, reglamentuojančias pasaugą (CK 6.830–6.850 straipsniais), pinigai negali būti pasaugos sutarties dalyku, todėl nagrinėjamoje byloje tarp artimųjų giminaičių sudaryta pasaugos sutartis yra ne tik neteisėta, bet sudaryta dėl akių, siekiant E. K. užvaldyti sutuoktinių bendras santaupas, o atsakovui G. B. – išvengti jų dalijimo nutraukiant santuoką. Atsakovas G. B. procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad tai buvo jam dovanoti pinigai, vėliau – kad įgyti pasaugos sutarties pagrindu. Iš 2009 m. rugpjūčio 27 d. pinigų pasaugos sutarties matyti, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas G. B. prisiima asmeninę pareigą saugoti E. K. priklausančius 67 520,25 Eur iki pareikalavimo raštu, neatlygintinai, t. y. atsakovas, sudarydamas sutartį su trečiuoju asmeniu E. K., nepriklausomai nuo to, kaip ši sutartis kvalifikuojama, prisiėmė asmeninę pareigą jam perduotus pinigus pagal rašytinį pareikalavimą grąžinti E. K.. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. K. reikalavimas priteisti pinigus, perduotus atsakovui pasaugos sutarties pagrindu, turėtų būti kvalifikuojamas kaip asmeninė atsakovo G. B. prievolė. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi išsprendė visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnyje nurodytus klausimus, taip pat ir dėl atsakovo sutartinės atsakomybės ribų ir apimties, kylančios iš pasaugos sutarties. Atsakovas G. B. 2017 m. vasario 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pasaugos sutartis dėl 67 820,25 Eur buvo sudaryta tarp jo ir trečiojo asmens, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo žinoma, jog ieškinio pateikimo metu visi pinigai faktiškai buvo atsidūrę ieškovės sąskaitoje, ieškinys buvo reiškiamas santuokos nutraukimo byloje ir trečiasis asmuo E. K. pareiškė reikalavimą abiem sutuoktiniams, prašydama 67 820,25 Eur priteisti kaip perduotus pagal pasaugos sutartį. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kitaip nei pasaugos teisiniai santykiai, pasaugos sutarties pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti trečiajam asmeniui vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turi pareigą grąžinti 67 820,25 Eur trečiajam asmeniui pasaugos sutarties pagrindu, o byloje esant įrodymų, kad šiuos pinigus į savo sąskaitą persivedė ieškovė, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ji taip pat įgijo pareigą grąžinti šiuos pinigus trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, nors ir skirtingu metu ir pagrindu, įgijo pareigą grąžinti pinigus trečiajam asmeniui, būdami sutuoktiniai jie yra atsakingi solidariai. Teismas, nusprendęs, kad sutuoktiniai buvo atsakingi trečiajam asmeniui solidariai, ir nepasisakęs dėl sutuoktinių tarpusavio atsakomybės, neišsprendė klausimo iš esmės. Nors pareiga grąžinti trečiajam asmeniui pasaugos sutarties pagrindu pervestus pinigus kilo atsakovui, tačiau pažymėtina, kad santuokos metu ieškovė atsakovui pasaugos sutarties pagrindu pervestus pinigus savavališkai persivedė į savo sąskaitą, todėl šiuo atveju ieškovei taip pat kilo pareiga grąžinti 67 820,25 Eur trečiajam asmeniui kaip nepagrįstai gautus. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo, bet ir dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką, teismo sprendime turėtų būti išspręstas klausimas dėl visų šalių turėtų lėšų padalijimo, t. y. ne tik dėl 67 820,25 Eur, bet ir dėl 32 297,13 Eur, kurie pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau neišspręstas šių pinigų padalijimo sutuoktiniams klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 32 297,13 Eur, kuriuo nepagrįstai, išeinant už pareikšto ieškinio ribų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo sumažintas ieškovės iki santuokos sudarymo turėtų lėšų suma, tačiau nebuvo tarp šalių padalytas. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, E. K. 2017 m. vasario 22 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jos reikalavimas dėl skolos priteisimo kasaciniame teisme nebuvo išspręstas, tačiau reikalavimas priteisti skolą buvo pareikštas abiem sutuoktiniams, o ne vien tik atsakovui G. B., todėl ir turėtų būti svarstomas klausimas dėl abiejų sutuoktinių atsakomybės ribų ir apimčių. Atsisakant nagrinėti ieškovės S. D. atsakomybės pagal trečiojo asmens pareikštus reikalavimus klausimą, paneigiama trečiojo asmens teisė į teisminę gynybą. Santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai lemia tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi su sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis susiję klausimai. Vieno turtinio įsipareigojimo išsprendimas daro įtaką ir kitų sutuoktinių turtinių klausimų išsprendimui. Dėl to šioje byloje turi būti sprendžiamas tiek abiejų sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriui klausimas, tiek sprendžiama, kokią įtaką šio klausimo išsprendimas turės jų kitoms jų turtinėms teisėms ir įsipareigojimams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad visi trečiajam asmeniui priklausantys ir į atsakovo G. B. sąskaitą pervesti pinigai buvo pas ieškovę S. D. ir jos sutuoktinis G. B. negali tais pinigais disponuoti, trečiajam asmeniui reikalaujant pinigus priteisti iš vieno sutuoktinio, teisėtai ir pagrįstai visas ginčo sumas priteisė iš ieškovės. Teismui nusprendus ginčo pinigus priteisti tik iš atsakovo G. B. arba solidariai iš abiejų sutuoktinių, ir esant neginčytiniems faktams, kad visi ginčo pinigai yra pas ieškovę, reikėtų išspręsti sutuoktinių tarpusavio turtinių įsipareigojimų klausimą (CK 3.115, 3.127 straipsniai). Kasaciniu skundu ieškovė ginčijo, kad 70 769,17 Eur negalėjo būti priteisti pasaugos sutarties pagrindu, nes pinigai iš viso negali būti pasaugos sutarties objektas. Nei ieškovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šių pinigų priteisimo paskolos sutarties pagrindu bei pasaugos sutarties teisėtumo, todėl pasaugos sutarties teisėtumo ir pinigų priteisimo pagrįstumo jos pagrindu klausimas iš viso negalėjo būti kasacinio skundo dalykas. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu kasatorė neskundė ir atitinkama teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta, tai kasacinis teismas neturi pagrindo nagrinėti šių argumentų pagrįstumo (CPK 341 straipsnis). Įsipareigojimų kreditoriams išsprendimas taip pat turi tiesioginę reikšmę sutuoktinių turto balanso sudarymui. CK 3.118 straipsnyje nurodyta, kad dalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį sutuoktinių turtą, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, o pagal minimo straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, sutuoktinių bendro turto visuma yra sumažinama skolinių prievolių suma. Vadinasi, pripažinus, kad dalis sutuoktinių turtinių įsipareigojimų nebuvo išspręsta ir siekiant teisingai išspręsti visas sutuoktinių turtines teises ir pareigas, byla dėl sutuoktinių turto padalijimo turi būti išspręsta iš naujo visa apimtimi, įskaitant ir kitus su turto padalijimu ir įsipareigojimais kreditoriniams susijusius klausimus. Atitinkamai iš naujo nagrinėtinas trečiojo asmens pareikštas reikalavimas dėl 32 947,61 Eur priteisimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu teisiniu pagrindu 32 947,51 Eur tapo jungtine sutuoktinių nuosavybe.