Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“skundą atsakovėmsVisagino savivaldybės administracijai, Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijosVilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos informacinės sistemos“ (toliau –ir pareiškėja, ir Bendrovė, ir UAB „Baltijos informacinės sistemos“) teismui paduotu skundu prašėpanaikinti Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas), įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją išspręsti Bendrovės 2016-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės: išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui Nr. (duomenys neskelbtini)V „Administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), Visagino m., paprastasis remontas“ bei iš Visagino savivaldybės administracijos Bendrovės naudai priteisti 7856,77 eurų žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau- ir Departamentas) su pareiškėjos skundo reikalavimu įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus nesutinka, prašo sprendimą dėl kitų skundo reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime teismui nurodė, ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija, gavusi Visagino miesto gyventojų skundą dėl iš individualių katilinių sklindančių dūmų, nustatė savavališkos statybos faktą bei kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą su prašymu įpareigoti Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytus kietojo kuro katilus su konteineriais šildymui Pastate, esančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Visagino m.k.v. ir sutvarkyti statybvietę (Civilinė byla Nr.2-12-724/2016 (toliau- ir Civilinė byla). Teismas turi teisę priimti sprendimą nugriauti statinį arba leisti statytojui sutvarkyti reikalingą dokumentaciją, jeigu statytojas įrodo, jog vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus, statyba toje vietoje yra galima ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Civilinėje byloje Inspekcija yra išreiškusi savo poziciją, kad pagal Specialiojo plano sprendinius, Visagino miesto I, II ir III mikrorajonų teritorijose numatytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, todėl neteisėtai įrengtos individualios katilinės negalėtų būti įteisintos. Pareiškėjos buveinė yra Visagino miesto III mikrorajono zonoje, kurioje pagal Specialiojo plano sprendinius ribojama išduoti leidimus kieto kuro katilinėms įrengti, jeigu yra galimybių įsirengti ir naudoti kitus ekologiškesnius energijos šaltinius. Projekte nevertinta, ar Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotos sistemos nepadidina žalos aplinkai, ar nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams. Bendrovės Pastatas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale, tikslinga būtų pasirinkti ekologiškesnį nei kieto kuro naudojimą. Priešingu atveju, leidus kieto kuro sistemas įsirengti ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems tame kvartale esantiems suinteresuotiems asmenims, būtų neabejotinai padidinta oro tarša, kiltų gyventojų nepasitenkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2013 m. vasario mėn. savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo statinio projektui) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, įrengė ir eksploatavo 2 granuliuoto kieto kuro plieno katilus su konteineriais šildymui, atsijungdama nuo centralizuotų miesto šildymo tinklų, dėl ko buvo surašytas 2014-04-23 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdama įteisinti savavališką statybą, Bendrovė parengė Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Visagino m. paprastojo remonto projektą ir 2016-06-13 pateikė prašymą (2016-09-12 pakartotinį prašymą) išduoti rašytinį pritarimą atlikti Pastato paprastąjį remontą. Visagino savivaldybės administracija (toliau- ir Administracija) 2016-07-05 sprendimu, įformintu raštu Nr(duomenys neskelbtini), atsisakė išduoti rašytinį pritarimą, nurodydama, jog Pastatas pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną ir turi technines galimybes naudoti šilumą iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos arba naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius. Bendrovė tokį Administracijos sprendimą apskundė Visagino savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės skundą patenkino, konstatavusi, jog ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti bendrovės prašymą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Administracija, iš naujo išnagrinėjusi 2016-06-13 prašymą (2016-09-12 pakartotinį prašymą), 2016-09-23 sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) pakartotinai atsisakė išduoti rašytinį pritarimą Projektui. Šis sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali 2009-01-12 įstatymo Nr.XI-133 redakcija) nustato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Toje pačioje teisės normoje nurodyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, įskaitant irpriimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį ir ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuojamas Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07-01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio iki 2017-01-01, toliau- ir STR 1.07.01:2010) teisės normomis.

Statybos 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas numatė, kad paprastojo remonto aprašas rengiamas statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra privalomi įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas (STR 1.07.01:2010 6 priedo (2015-05-18 įsakymo Nr.D1-408 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 31 d.) 5.3 punktas). STR 1.07.01:2010 (2013-12-09 įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punktas numatė, kad norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai arba Inspekcijai (statinio statybos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe atveju, taip pat statinio, suprojektuoto įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, statybos atveju) pateikiamas prašymas, kurio forma pateikta STR 1.07.01:2010 3 priede, Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir STR 1.07.01:2010 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 95, 96 punktus (2011-07-20 įsakymo Nr.1-191 redakcija), pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui), o savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduoda rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) arba motyvuotu pagrindu atsisako jį išduoti. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir STR 1.07.01:2010 28-31 punktuose. STR 1.07.01:2010 9 priede įtvirtinta tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys, ir nustatyta, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus, kuriems prašoma išduoti rašytinį pritarimą, privalo patikrinti, be kitų aspektų, ir tai, ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus (1.14 p.).

Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 punktus, savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės, o šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles.Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2012-09-04 įsakymu Nr.ĮV-1023 patvirtino Visagino savivaldybės šilumos ir dujų ūkių (infrastruktūros plėtros) specialųjį planą. Taigi, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjos parengtas Projektas neprieštaravo Specialiajam planui. Specialiajame plane pažymėta, kad Visagino miestas yra vienas tankiausiai apgyvendintų miestų Lietuvoje, todėl centralizuotas šilumos tiekimas yra vienas tinkamiausių aprūpinimo šiluma būdų (12pusl.), ekonominiu požiūriu biokuro naudojimas yra priimtinas decentralizacijos atveju, tačiau aplinkos apsaugos požiūriu yra nustatyta, jog visos CŠT teritorijos (tankaus užstatymo gyvenamųjų kvartalų teritorijos) dalinis arba pilnas decentralizavimo sprendimas nerekomenduotinas dėl padidėsiančios keletą kartų aplinkos oro taršos, padidėjusių skirtingo kuro ir nekontroliuojamų taršos šaltinių skaičiaus (64 psl.). Pagal Specialiojo plano sprendinius, Pastatas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje vykdomas centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas šilumos vartotojams; šioje zonoje siūloma išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą aprūpinimo šiluma būdą kaip ekologišką, patikimą ir ekonomišką energijos šaltinį (66-67 psl.). Specialiajame plane įtvirtintame Zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų siūlomame reglamente numatyta, kad atsijungiančiam nuo CŠT objektui, esančiam centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švaresniais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta, ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, ar bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai; šioje zonoje ribojamas leidimų įrengti kieto kuro katilines išdavimas, jeigu yra techninės galimybės naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas ir kt.) (70-71pusl.). Nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Taisyklės ar kiti teisės aktai neapibrėžia ekologiškai švaresnio energijos šaltinio sąvokos. Specialusis planas pateikia tik pavyzdinį ekologiškesnių energijos šaltinių sąrašą, tarp jų nurodydamas gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas, tačiau nenurodydamas kieto kuro granulių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, siekdama gauti rašytinį pritarimą Projektui, privalėjo pagrįsti (kvalifikuoto specialisto išvadomis, moksliškai pagrįstais paskaičiavimais ar pan.), kad jo pasirinktas šildymo būdas bus ekologiškesnis, nei CŠT, tačiau tokio pagrindimo neatliko. Be to, pareiškėja nepateikė ir jokių pagrįstų išvadų, jog Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato būdas nepadidins žalos aplinkai, nepadidins teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, nepažeis kitų namų (patalpų), kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo, teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Specialiojo plano sprendiniais (Reglamentu), kuriais numatyta, kad CŠT zonoje gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t.y.atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ir kitos procedūros (70 psl.), nes šios Reglamento normos taikomos naujai statomiems objektams, tuo tarpu pastatas nėra naujai statomas objektas (pagal kadastro duomenis pastatytas 1987 metais), be to, šiose Reglamento normose yra nustatyta vietinio šildymo sistemų, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, įrengimo papildomos sąlygos, o būtent- jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių sąlygų egzistavimą. Įvertinus aptartus Specialiojo plano sprendinius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Projektas neatitiko Specialiojo plano sprendinių, ir tai buvo pakankamas pagrindas atsisakyti derinti Projektą bei jam išduoti rašytinį pritarimą.Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Sprendimo motyvas, jog Projekto nesuderino visos institucijos, neatitinka tikrovės. Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas tikrina visais atvejais. Taigi, Administracija statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo) išdavimo procedūroje dalyvauja ne tik kaip jį išduodanti institucija, bet ir kaip Projektą derinanti institucija. Administracijai nustačius, jog pateiktas Projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, t.y. Projektui nepritarus, rašytinis pritarimas jam negalėjo būti išduodamas.

Sprendime kaip atsisakymo išduoti rašytinį pritarimą Projektui pagrindas buvo nurodyta ir tai, kad Pastatui nėra nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas. Dėl šios aplinkybės šalių teikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėja teigia, kad toks naujas aprūpinimo šiluma būdas yra nustatytas Komisijos 2015-11-18 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nes būtent Komisijai tokia funkcija priskirta Specialiuoju planu. Atsakovė teigia, kad Komisijos pasiūlymai turi tik rekomendacinį pobūdį, o galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Administracijos direktorius, kuris 2016-01-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiam siūlymui nepritarė. Specialiojo plano 5.3 skyriaus (Reglamento) nuostatos numato, kad nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams Visagino savivaldybėje, sprendimus priima Visagino savivaldybės sudaryta komisija. Pažymėtina, kad Specialiuoju planu nėra nustatytas detalus reglamentavimas, kokia tvarka toks sprendimas turi būti priimamas ir kaip jis turėtų būti įformintas, todėl ši norma turėtų būti aiškinama kartu su Komisijos kompetencijai teisės aktų nustatyta tvarka priskirtomis funkcijomis. Pagal Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5,7 dalisįstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos (be Etikos ir Antikorupcinės komisijų) nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos, jų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Komisijos kompetencija apibrėžta Tarybos 2015-06-25 sprendimu Nr.TS-151 patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais, pagal kurių 9.1. punktą, Komisijos funkcija yra nagrinėti prašymus, susijusius su aprūpinimo šiluma būdo nustatymu Visagino savivaldybėje, priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus nagrinėjamais klausimais bei teikti išvadas. Specialiuoju planu nustačius, jog sprendimus dėl aprūpinimo šiluma būdų nustatymo priima Komisija, o Komisijai nuostatais tokios funkcijos nepriskyrus, teisėjų kolegija mano, kad yra prieštaravimas tarp aukščiau nurodytų Tarybos priimtų aktų, dėl ko nėra tikslaus reglamentavimo, kokia tvarka ir kokios institucijos turi būti priimamas sprendimas nustatyti konkrečiam objektui aprūpinimo šiluma būdą, ir ar toks atskirai įformintas sprendimas yra privalomas, sprendžiant objekto, esančio Visagino savivaldybės teritorijos centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, atsijungimo nuo CŠT klausimą. Todėl darytina išvada, kad pagrindas „pastatui nėra nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas“ Sprendime nurodytas nepagrįstai. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti, nes, kaip konstatuota, Projektas neatitiko Specialiojo plano aukščiau aptartų sprendinių, ir tai buvo pakankamas pagrindas Projektą derinti bei atsisakyti šiam Projektui išduoti rašytinį pritarimą.

Pareiškėja savo skundą grindžia ir argumentu, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį, reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressisverbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2011-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (2008-07-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008).

Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, jame motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, suformuluotas aiškus sprendimas dėl pareiškėjos prašymo išduoti rašytinį pritarimą, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Todėl laikytina, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo.

Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti turtinę 1856,77 Eur žalą, ją įvardindama kaip išlaidas kvalifikuoto teisininko pagalbai apmokėti (teisinėms konsultacijoms bei procesinių dokumentų parengimui) bei 6000 Eur neturtinę žalą, kurią įvardijo kaip pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimą bei sumažėjusį pasitikėjimą valstybe, savivaldybės institucijų vardo diskreditavimu.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Veiklos neteisėtumo CK6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Nurodyti išaiškinimai lemia, kad sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).Kaip neteisėtus Administracijos veiksmus, pareiškėja nurodo tai, kad Administracijos direktorius, viršydamas savo kompetenciją, sprendė Projekto atitikties Specialiojo plano sprendiniams klausimą; turėdamas išankstinę nuomonę, net netikrindamas Projekto sprendinių bei su Projektu pateiktų dokumentų, priėmė neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo.Kaip jau buvo minėta, Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas tikrina visais atvejais. STR 1.07.01:2010 9 priede įtvirtinta tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys, ir nustatyta, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus, kuriems prašoma išduoti rašytinį pritarimą, privalo patikrinti, be kitų aspektų, ir tai, ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus. Aptartosios teisės normos vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent Administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui) suteikta kompetencija įvertinti Projekto atitiktį Specialiojo plano sprendiniams, ir tik nenustačius prieštaravimų jam pritarti bei išduoti rašytinį pritarimą (statybą leidžiantį dokumentą). Byloje nėra jokių įrodymų, kad Administracija netikrino pareiškėjos pateikto Projekto. Priešingai, Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą išduoti rašytinį pritarimą Projektui, pateiktą kartu su Projektu, dėl jo priėmė skundžiamą Sprendimą, kuris teismo aukščiau aptartais argumentais pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad Administracijos direktorius, spręsdamas pareiškėjos prašymą išduoti rašytinį pritarimą Projektui, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius Administracijos (jos direktoriaus) veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, turtinę bei neturtinę žalą priteisti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ skundą atsakovėms Visagino savivaldybės administracijai, Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.