Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-291-556/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-04
Bylos Nr.: eA-291-556/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00506-2016-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“
Atsakovas: Visagino savivaldybės administracijai, Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
Advokatai: Elžbieta Tumkas

Kategorijos

17.3.1Statybą leidžiančio dokumento išdavimas
30.3Šilumos ūkis

Administracinė byla Nr. eA-291-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00506-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 30.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ skundą atsakovams Visagino savivaldybės administracijai, Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos informacinės sistemos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (4.19)-I-4345 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją išspręsti Bendrovės 2016 m. birželio 13 d. prašymą Nr. RPSP-2016-001 iš esmės: išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui Nr. UM/016-ŠV „Administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ bei iš Visagino savivaldybės administracijos Bendrovės naudai priteisti 7 856,77 Eur žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu Administracija pareiškėją informavo, jog rašytinis pritarimas Bendrovės paprastojo remonto aprašui Nr. UM/016-ŠV „Administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ (toliau – ir Projektas) nebus išduotas, nes Projektui nepritarė visi jį tikrinusieji subjektai. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nėra nurodyta, kas tikrino Projektą ir kas jam nepritarė, taip pat nėra nurodyta, kaip įvertinti gauti UAB „Niandras“, UAB „Hakonlita“, pastato techninio prižiūrėtojo A. B. pritarimai, Visagino savivaldybės aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas. Todėl Sprendime nurodyta aplinkybė, kad Projektui nepritarė visi Projektą tikrinę subjektai, neatitinka tikrovės. Sprendimo priede – 2016 m. sausio 8 d. rašte Nr. (4.19)-I-97, Administracija vadovaujasi Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. ĮV-1023 patvirtintu Visagino savivaldybės šilumos ir dujų ūkių (infrastruktūros plėtros) specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas), tačiau nenurodo, kokių būtent minėto plano sprendinių Projektas neatitinka. Pareiškėjo pastatas yra centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – ir CŠT) zonoje. Specialiojo plano 5.3 punkte (68 psl.) yra nustatytas Visagino savivaldybės šilumos tiekimo zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kuriame numatyta, kad CŠT zonoje gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t. y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ir kitos procedūros; objektams, naudojantiems technologijai kitą kuro (energijos) rūšį, o ne CŠT, leidimas naudoti šį kurą patalpų šildymui bei buitinio karšto vandens ruošimui gali būti suteiktas tik atlikus įvertinimą, t. y. turi būti atlikta teršalų emisijos analizė, poveikio aplinkai įvertinimas ir kitos procedūros. Reglamente taip pat nustatyta, kad ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai yra galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Todėl nepagrįstas Sprendime nurodytas teiginys, kad CŠT gali būti naudojami tik ekologiškai švaresni šilumos energijos šaltiniai, kurių sąrašas pagal Specialųjį planą netgi nėra baigtinis. Pagal nurodytas Reglamento normas, CŠT zonoje gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ir kitus šilumos energijos šaltinius tuo atveju, jeigu nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t. y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai įvertinimas ir kitos procedūros. Bendrovė 2015 m. spalio 21 d. Administracijai pateikė Poveikio aplinkai įvertinimo, teršalų emisijos analizės ir į aplinkos orą išsiskiriančių aplinkos oro teršalų skaičiavimo ir jų išsisklaidymo aplinkinėse teritorijose modeliavimo ataskaitą UAB „Baltijos informacinės sistemos“ biokuro katilinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad iš pareiškėjo biokuro katilinės išmetamų teršalų kiekiai neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai; taršos šaltinio fiziniai duomenys bei į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis užtikrina nustatytų ribinių verčių teršalų sklaidą aplinkinėse teritorijose. Todėl Projekto sprendiniai dėl šilumos energijos šaltinio pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Visagino savivaldybės aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą rekomenduoti Administracijos direktoriui leisti Bendrovei naudoti necentralizuotą iš atsinaujinančių išteklių gaminamą, ekologiškai švaraus šilumos šaltinio šilumą. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tvarko šilumos ūkį, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybai priklauso teisės aktais nustatyti papildomus įgaliojimus savivaldybei. Todėl būtent Visagino savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sudarytai Komisijai (kaip Tarybos veiklos formai), o ne Administracijos direktoriui suteikta teisė spręsti, ar Bendrovės Pastate turi būti leista naudoti biokuro katilinę. Klausimas, ar Projekto sprendiniai atitinka Specialųjį planą, jau buvo išspręstas Komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu, todėl Administracija galėjo tik išspręsti rašytinio pritarimo Projektui išdavimo ar neišdavimo klausimą, neturėdama teisės papildomai nagrinėti klausimų dėl Projekto atitikimo Specialiajam planui. Be to, Sprendimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 12 straipsnio 2 punkto nuostatoms, pagal kurias savivaldybės, organizuodamos aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys gamybos ištekliai. Pagal Energetikos įstatyme pateiktas sąvokas, vienas iš atsinaujinančių išteklių yra biomasė; biokuras – iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti; kietasis biokuras – iš medienos pagaminti degūs kietieji produktai – malkos, medienos skiedros, granulės ir briketai. Taigi, iš medienos granulių pagaminta energija yra iš atsinaujinančio ištekliaus pagaminta energija, o tokia energijos gamyba yra skatinama.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai, priimant Sprendimą, sumažino pareiškėjo pasitikėjimą valstybės (savivaldybės) institucijomis, bendrai teisine sistema ir valstybės bei savivaldybės teikiamų paslaugų efektyvumu ir teisėtumu, pažeidė pareiškėjo dalykinę reputaciją, tuo pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą, vertinamą 6 000 Eur. Be to, pareiškėjas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, turėjo kreiptis į teisininkus rengti prašymus Administracijai, skundą Administracinių ginčų komisijai dėl Administracijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimo, pirkti teisines paslaugas, kurių kaina sudaro 1 856,77 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovai Administracija ir Visagino savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Administracija paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas Specialusis planas. Visagino savivaldybė pagal teritorinį ir prioritetinį šilumos tiekimo būdą paskirstyta į 3 zonas: centralizuoto, mišraus ir decentralizuoto šilumos tiekimo zonas. Į CŠT zonas yra įtrauktos tankiai užstatytos teritorijos, kuriose yra daugiabučiai gyvenamieji namai, komercinių, biudžetinių ir kitų įmonių pastatai, kurie šiluma aprūpinami centralizuotu šilumos tiekimo būdu. Pareiškėjo Pastatas patenka į CŠT zoną ir iki savavališko šildymo sistemos pertvarkymo buvo aprūpintas šiluma iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2013 m. Bendrovė savavališkai (be statybą leidžiančio dokumento) pakeitė Pastato šildymo būdą ir iki šiol juo naudojasi, pažeisdama trečiųjų asmenų interesus. 2014 m. balandžio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Bendrovei surašė savavališkos statybos aktą. Bendrovė 2016 m. birželio 13 d. Administracijai pateikė prašymą Nr. RPSP-2016-001 išduoti rašytinį pritarimą Projektui, kuris pakartotinai buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punkte nurodytu atveju, paprastojo remonto aprašas (projektas) yra privalomas. Pagal STR 1.07.01:2010 29 punktą, Projektą tikrino šio reglamento 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai, o pagal 9 priedo 1 punktą – savivaldybių administracijos tikrina visus projektus 19 aspektų, tarp kurių – ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Projektui nepritarė Administracija dėl jo neatitikimo Specialiojo plano sprendiniams, apie tai nurodant visus nepritarimo motyvus, buvo paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir ,,Infostatyba“). Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą, gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos naudojant ekologiškai švaresnius (negu CŠT) šilumos energijos šaltinius (gamtines dujas, elektrą, geoterminę elektrą ir kt.) ar kitus šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t. y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ir kitos procedūros. Taigi pagal šį reglamentavimą, CŠT zonoje gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, tik tuo atveju, jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga, arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą. Pastatas pastatytas 1987 m., paskirtis – mokslo, ir jam nustatytas šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Todėl minėtos Specialiojo plano aiškinamojo rašto nuostatos jam netaikytinos. Pagal Specialiojo plano aiškinamojo rašto nuostatas, nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams Visagino savivaldybėje (68 psl.), sprendimus priima Visagino savivaldybės sudaryta komisija; atsijungiančiam nuo CŠT objektui šioje zonoje turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švaresniais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta, ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai ir nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai (70,71 psl.), CŠT zonoje numatyta riboti leidimų įrengti kieto kuro katilines išdavimą, jeigu yra techninės galimybės naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas ir kt. (71 psl.). Pareiškėjas su 2016 m. birželio 13 d. prašymu nepateikė dokumentų, kad Pastatui yra nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas – katilinė su granuliniais kieto kuro plieniniais katilais. Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. TS-151 buvo sudaryta Komisija ir patvirtinti jos veiklos nuostatai, kurių 9 punktas nustato, kad Komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus, teikia pasiūlymus savivaldybės tarybai ir kitoms institucijoms dėl aprūpinimo šiluma būdo nustatymo klausimų priėmimo ir tobulinimo. Komisija nėra priėmusi jokio, net rekomendacinio sprendimo Administracijos direktoriui leisti nustatyti šildymo būdą – katilinė su granuliniais kieto kuro plieniniais vandens šildymo katilais. Administracijos nuomone, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjas nepagrindė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundo reikalavimu įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus nesutiko, prašė sprendimą dėl kitų skundo reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

7. Departamentas paaiškino, kad Inspekcija, gavusi Visagino miesto gyventojų skundą dėl iš individualių katilinių sklindančių dūmų, nustatė savavališkos statybos faktą bei kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą su prašymu įpareigoti Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytus kietojo kuro katilus su konteineriais šildymui Pastate ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla Nr. 2-12-724/2016). Teismas turi teisę priimti sprendimą nugriauti statinį arba leisti statytojui sutvarkyti reikalingą dokumentaciją, jeigu statytojas įrodo, jog vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus, statyba toje vietoje yra galima ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Civilinėje byloje Inspekcija yra išreiškusi savo poziciją, kad pagal Specialiojo plano sprendinius, Visagino miesto I, II ir III mikrorajonų teritorijose numatytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, todėl neteisėtai įrengtos individualios katilinės negalėtų būti įteisintos. Pareiškėjo buveinė yra Visagino miesto III mikrorajono zonoje, kurioje pagal Specialiojo plano sprendinius ribojama išduoti leidimus kieto kuro katilinėms įrengti, jeigu yra galimybių įsirengti ir naudoti kitus ekologiškesnius energijos šaltinius. Projekte nevertinta, ar Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotos sistemos nepadidina žalos aplinkai, ar nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams. Bendrovės Pastatas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale, tikslinga būtų pasirinkti ekologiškesnį nei kieto kuro naudojimą. Priešingu atveju, leidus kieto kuro sistemas įsirengti ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems tame kvartale esantiems suinteresuotiems asmenims, būtų neabejotinai padidinta oro tarša, kiltų gyventojų nepasitenkinimas.

II.

8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos informacinės sistemos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2013 m. vasario mėn. savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo statinio projektui) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė ir eksploatavo 2 granuliuoto kieto kuro plieno katilus su konteineriais šildymui, atsijungdama nuo centralizuotų miesto šildymo tinklų, dėl ko buvo surašytas 2014 m. balandžio 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-90-140423-00009. Siekdama įteisinti savavališką statybą, Bendrovė parengė Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą ir 2016 m. birželio 13 d. pateikė prašymą (2016 m. rugsėjo 12 d. pakartotinį prašymą) išduoti rašytinį pritarimą atlikti Pastato paprastąjį remontą. Visagino savivaldybės administracija 2016 m. liepos 5 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (4.19)-1-3170, atsisakė išduoti rašytinį pritarimą, nurodydama, jog Pastatas pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną ir turi technines galimybes naudoti šilumą iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos arba naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius. Bendrovė tokį Administracijos sprendimą apskundė Visagino savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. VAGKS-1.29-2 Bendrovės skundą patenkino, konstatavusi, jog ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Administracija, iš naujo išnagrinėjusi 2016 m. birželio 13 d. prašymą (2016 m. rugsėjo 12 d. pakartotinį prašymą), 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.(4.19)-1-4345 pakartotinai atsisakė išduoti rašytinį pritarimą Projektui. Šis sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi (ginčui aktualia 2009 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XI-133 redakcija), kuri nustato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį. Toje pačioje teisės normoje nurodyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, įskaitant ir priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį ir ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuojamas Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07-01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – ir STR 1.07.01:2010) teisės normomis.

11. Teismas taip pat vadovavosi Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, STR 1.07.01:2010 6 priedo (2015 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-408 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 31 d.) 5.3 punktu, STR 1.07.01:2010 (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 95, 96 punktais (2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-191 redakcija), STR 1.07.01:2010 28-31 punktais, STR 1.07.01:2010 9 priedo 1.14 punktu, Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1, 2 punktais.

12. Teismas nustatė kad Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. ĮV-1023 patvirtino Visagino savivaldybės šilumos ir dujų ūkių (infrastruktūros plėtros) specialųjį planą. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo parengtas Projektas neprieštaravo Specialiajam planui. Specialiajame plane pažymėta, kad Visagino miestas yra vienas tankiausiai apgyvendintų miestų Lietuvoje, todėl centralizuotas šilumos tiekimas yra vienas tinkamiausių aprūpinimo šiluma būdų (12 pusl.), ekonominiu požiūriu biokuro naudojimas yra priimtinas decentralizacijos atveju, tačiau aplinkos apsaugos požiūriu yra nustatyta, jog visos CŠT teritorijos (tankaus užstatymo gyvenamųjų kvartalų teritorijos) dalinis arba pilnas decentralizavimo sprendimas nerekomenduotinas dėl padidėsiančios keletą kartų aplinkos oro taršos, padidėjusių skirtingo kuro ir nekontroliuojamų taršos šaltinių skaičiaus (64 psl.). Pagal Specialiojo plano sprendinius, Pastatas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje vykdomas centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas šilumos vartotojams; šioje zonoje siūloma išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą aprūpinimo šiluma būdą kaip ekologišką, patikimą ir ekonomišką energijos šaltinį (66-67 psl.). Specialiajame plane įtvirtintame Reglamente numatyta, kad atsijungiančiam nuo CŠT objektui, esančiam centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švaresniais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta, ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, ar bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai; šioje zonoje ribojamas leidimų įrengti kieto kuro katilines išdavimas, jeigu yra techninės galimybės naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas ir kt.) (70–71pusl.). Nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Taisyklės ar kiti teisės aktai neapibrėžia ekologiškai švaresnio energijos šaltinio sąvokos. Specialusis planas pateikia tik pavyzdinį ekologiškesnių energijos šaltinių sąrašą, tarp jų nurodydamas gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas, tačiau nenurodydamas kieto kuro granulių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, siekdamas gauti rašytinį pritarimą Projektui, privalėjo pagrįsti (kvalifikuoto specialisto išvadomis, moksliškai pagrįstais paskaičiavimais ar pan.), kad jo pasirinktas šildymo būdas bus ekologiškesnis, nei CŠT, tačiau tokio pagrindimo neatliko. Be to, pareiškėjas nepateikė ir jokių pagrįstų išvadų, jog Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato būdas nepadidins žalos aplinkai, nepadidins teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, nepažeis kitų namų (patalpų), kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo, teisių ar teisėtų interesų.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Specialiojo plano sprendiniais (Reglamentu), kuriais numatyta, kad CŠT zonoje gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t. y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ir kitos procedūros (70 psl.), nes šios Reglamento normos taikomos naujai statomiems objektams, tuo metu pastatas nėra naujai statomas objektas (pagal kadastro duomenis pastatytas 1987 metais), be to, šiose Reglamento normose yra nustatyta vietinio šildymo sistemų, naudojant ekologiškai švaresnius šilumos energijos šaltinius, įrengimo papildomos sąlygos, o būtent – jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių sąlygų egzistavimą. Įvertinusi aptartus Specialiojo plano sprendinius, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Projektas neatitiko Specialiojo plano sprendinių, ir tai buvo pakankamas pagrindas atsisakyti derinti Projektą bei jam išduoti rašytinį pritarimą.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Sprendimo motyvas, jog Projekto nesuderino visos institucijos, neatitinka tikrovės. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 17 dalies 1 punktu ir nurodė, kad Administracija statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo) išdavimo procedūroje dalyvauja ne tik kaip jį išduodanti institucija, bet ir kaip Projektą derinanti institucija. Administracijai nustačius, jog pateiktas Projektas neatitinka Specialiojo plano sprendinių, t. y. Projektui nepritarus, rašytinis pritarimas jam negalėjo būti išduodamas.

15. Teismas nustatė, kad Sprendime kaip atsisakymo išduoti rašytinį pritarimą Projektui pagrindas buvo nurodyta ir tai, jog Pastatui nėra nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas. Dėl šios aplinkybės šalių teikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjas teigia, kad toks naujas aprūpinimo šiluma būdas yra nustatytas Komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. protokolu Nr. (4.64)-9-182, nes būtent Komisijai tokia funkcija priskirta Specialiuoju planu. Atsakovas teigia, kad Komisijos pasiūlymai turi tik rekomendacinį pobūdį, o galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Administracijos direktorius, kuris 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.19)-1-97 šiam siūlymui nepritarė. Specialiojo plano 5.3 skyriaus (Reglamento) nuostatos numato, kad, nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams Visagino savivaldybėje, sprendimus priima Visagino savivaldybės sudaryta komisija. Teismas pažymėjo, kad Specialiuoju planu nėra nustatytas detalus reglamentavimas, kokia tvarka toks sprendimas turi būti priimamas ir kaip jis turėtų būti įformintas, todėl ši norma turėtų būti aiškinama kartu su Komisijos kompetencijai teisės aktų nustatyta tvarka priskirtomis funkcijomis. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5, 7 dalis, įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos (be Etikos ir Antikorupcinės komisijų) nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos, jų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Komisijos kompetencija apibrėžta Tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. TS-151 patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais, pagal kurių 9.1. punktą Komisijos funkcija yra nagrinėti prašymus, susijusius su aprūpinimo šiluma būdo nustatymu Visagino savivaldybėje, priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus nagrinėjamais klausimais bei teikti išvadas. Specialiuoju planu nustačius, jog sprendimus dėl aprūpinimo šiluma būdų nustatymo priima Komisija, o Komisijai nuostatais tokios funkcijos nepriskyrus, teisėjų kolegijos manymu, yra prieštaravimas tarp nurodytų Tarybos priimtų aktų, dėl ko nėra tikslaus reglamentavimo, kokia tvarka ir kokios institucijos turi būti priimamas sprendimas nustatyti konkrečiam objektui aprūpinimo šiluma būdą, ir ar toks atskirai įformintas sprendimas yra privalomas, sprendžiant objekto, esančio Visagino savivaldybės teritorijos centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, atsijungimo nuo CŠT klausimą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pagrindas „pastatui nėra nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas“ Sprendime nurodytas nepagrįstai. Tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti, nes, kaip konstatuota, Projektas neatitiko Specialiojo plano aptartų sprendinių, ir tai buvo pakankamas pagrindas Projektą derinti bei atsisakyti šiam Projektui išduoti rašytinį pritarimą.

16. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nusprendė, jog Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, jame motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, suformuluotas aiškus sprendimas dėl pareiškėjo prašymo išduoti rašytinį pritarimą, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Todėl Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

17. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 17 dalies 1 punkto, STR 1.07.01:2010 9 priedo teisės normos vienareikšmiškai patvirtina, jog būtent Administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui) suteikta kompetencija įvertinti Projekto atitiktį Specialiojo plano sprendiniams, ir tik nenustačius prieštaravimų jam pritarti bei išduoti rašytinį pritarimą (statybą leidžiantį dokumentą). Byloje nėra jokių įrodymų, kad Administracija netikrino pareiškėjo pateikto Projekto. Priešingai, Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti rašytinį pritarimą Projektui, pateiktą kartu su Projektu, dėl jo priėmė skundžiamą Sprendimą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, jog Administracijos direktorius, spręsdamas pareiškėjo prašymą išduoti rašytinį pritarimą Projektui, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius Administracijos (jos direktoriaus) veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, teismo vertinimu, turtinę bei neturtinę žalą priteisti nėra pagrindo.

III.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai aiškino savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus kompetenciją ir šių savivaldos institucijų įgalinimų ribas bei jų funkcijas. Pareiškėjas neneigia teisinės nuostatos, kad savivaldybės administracija derina statybos projektus. Būtent derinti ir pritarti Projektui UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2016 m. birželio 13 d. ir kreipėsi į Administraciją. Be kitų dokumentų, UAB „Baltijos informacinės sistemos“ Administracijos direktoriui pateikė 2015 m. lapkričio 18 d. Visagino savivaldybės tarybos sudarytos Visagino savivaldybės aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos sprendimą, kuriame ši komisija nustatė šildymo būdą – naudoti necentralizuotą iš atsinaujinančių išteklių gaminamą, ekologiškai švaraus šilumos šaltinio šilumą. Pati šios viešojo administravimo procedūros seka turėtų reikšti, kad pastato aprūpinimo šiluma būdą nustato ne savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės tarybos sudaryta komisija, kuri ir patikrina, ar pareiškėjo siūlomas pastato aprūpinimo šiluma būdas yra numatytas savivaldybės tarybos patvirtintame šilumos ūkio specialiajame plane. Tai patvirtina šios teisės normos: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30, 44 punktai, Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Pagal šias nurodytas Vietos savivaldos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, savivaldybei yra priskirtos tokios funkcijos, kaip šilumos tiekimo organizavimas, šilumos ūkio tvarkymas pagal šilumos ūkio specialųjį planą ir šio specialiojo plano tvirtinimas. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi, šilumos tiekimo organizavimo ir šilumos ūkio tvarkymo funkcijų vykdymas yra pavestas savivaldybių taryboms ir jos turi išimtinę kompetenciją šias funkcijas atlikti.

19.2. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir Specialiojo plano nuostatomis, tik Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. TS-151 sudaryta Komisija, kaip Visagino savivaldybės tarybos veiklos forma, turi teisę nuspręsti dėl aprūpinimo šiluma būdo nustatymo tiek Šilumos ūkio specialiajame plane, šį planą patvirtindama, tiek komisijoje nustatydama aprūpinimo šiluma būdą konkrečiam objektui. Teismas sutiko su tuo, kad Pastatui buvo nustatytas naujas aprūpinimo šiluma būdas ir tai yra faktas byloje, tačiau suklydo vertindamas Komisijos nuostatų 9.1 punkte esančią nuostatą, jog komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Ši nuostata prieštarauja jau minėtoms Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir Specialiojo plano nuostatoms. Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti veiklos nuostatai yra žemesnės galios teisės aktas Šilumos ūkio įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo bei Šilumos ūkio specialiojo plano normų požiūriu, todėl, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma ir Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 4 dalies ir Specialiojo plano nuostatomis, Administracijos direktorius šilumos aprūpinimo būdo pastatui (duomenys neskelbtini), kvestionuoti neturėjo teisės, nes šis būdas jau buvo nustatytas 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimu. Todėl, priešingai nei teigia teismas, remdamasis pareiga priimant sprendimus remtis aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, Administracijos direktorius turėjo tikrinti kitų, o ne pastato (duomenys neskelbtini), aprūpinimo šiluma būdo sprendinių atitiktį Specialiajam planui. Komisijos sprendimas yra priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, kompetentingo subjekto, ir yra galiojantis, todėl, kaip yra nustatyta Specialiajame plane, šiuo Komisijos sprendimu turi vadovautis visos suinteresuotos institucijos.

19.3. Komisijos sprendimas yra Specialiojo plano sprendinys, priimtas dėl konkretaus objekto. Sugretinus Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, Specialiojo plano nuostatas ir Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento nuostatas, matyti, kad Administracijos tarnautojas, tikrindamas, ar Projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju šilumos specialiojo plano sprendiniams, turi vadovautis Komisijos priimtais sprendimais, ir pats neturi teisės savarankiškai ir net pakartotinai aiškintis ir spręsti, ar Projekto sprendiniai atitinka Specialiojo plano sprendinius. Jis turi patikrinti, ar Projektas atitinka Komisijos sprendimą. Komisija yra priėmusi sprendimą, kad pareiškėjas gali naudoti necentralizuotą iš atsinaujinančių išteklių gaminamą, ekologiškai švaraus šilumos šaltinio šilumą. Todėl kita institucija – savivaldybės administracija, negali riboti šilumos vartotojui įstatymo nustatytos teisės įsirengti vietinę šildymo sistemą.

19.4. Administracijos nurodyta aplinkybė, kad Projektui nepritarė visi projektą tikrinusieji subjektai, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų. Projektui pritarė visi projektą tikrinusieji subjektai, todėl, vadovaujantis Reglamento 31 punktu, Administracija turėjo išduoti rašytinį pritarimą UAB „Baltijos informacinės sistemos“ pateiktam projektui.

19.5. Nei Administracija, nei teismas nenustatė tokių Projekto trūkumų, kaip kad Projekto sprendiniai pažeidžia aplinkosauginius reikalavimus ar neatlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ar neatliktos kokios kitos procedūros, o taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog šių analizių ar vertinimų rezultatai būtų neatitinkantys aplinkos reikalavimų, pažeistų kitų asmenų teises. UAB ,,Baltijos informacinės sistemos“ užsakymu buvo atliktas ir byloje yra pateiktas Poveikio aplinkai įvertinimo, teršalų emisijos analizės ir į aplinkos orą išsiskiriančių aplinkos oro teršalų skaičiavimo ir jų išsisklaidymo aplinkinėse teritorijose modeliavimo ataskaita UAB „Baltijos informacinės sistemos“ biokuro katilinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje nurodyta, kad iš pareiškėjo biokuro katilinės, išmetamų teršalų kiekiai neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai vertinimas ir kitos Ataskaitoje nurodytos procedūros ir gauti jų rezultatai patvirtino, kad UAB „Baltijos informacinės sistemos“ biokuro katilinės Projekto sprendiniai dėl šilumos energijos šaltinio Pastate neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo normas, turi būti skatinamas atsinaujinančių išteklių naudojimas šildymui. Pareiškėjas savo pastato šildymui būtent ir numatė naudoti biokurą – medienos granules.

19.6. Nustačius neteisėtus Administracijos direktoriaus veiksmus, turi priteistas ir pareiškėjo patirtos 7 856,77 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

20. Atsakovai Administracija ir Visagino savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti galioti.

21. Administracija nurodo, kad Komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir jis gali būti teikiamas dėl šildymo būdo nustatymo, tačiau tai nereiškia, jog Komisija gali peržengti savo įgaliojimų ribas ir priimti sprendimus, kurie gali prieštarauti Specialiojo plano sprendiniams ar vykdyti visos savivaldybės tarybos funkcijas, ar veikti kaip savivaldybės taryba. Komisija negali daryti įtakos valstybės tarnautojui, kuris turi įgaliojimus teikti pritarimą projektui ar atsisakyti pritarti projektui. Pareiškėjo argumentas, kad valstybės tarnautojas, tikrinantis projekto atitiktį Specialiajam planui, turi tik vadovautis Komisijos sprendimu, nėra teisiškai pagrįstas, nes į pritarimo teikimo procedūrą įeina ir projekto sprendinių tikrinimas pagal Specialiojo plano sprendinius. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pats pripažino, kad Komisijos nuostatai yra žemesnės galios teisės aktas, negu Vietos savivaldos įstatymas ar Specialusis planas, tačiau teigia, jog Administracijos direktorius turėjo vadovautis Komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu.

22. Administracija pažymėjo, kad ji neturi duomenų, jog būtų nesilaikyta sprendimo priėmimo procedūrų. Taip pat nėra aišku, kuo galėjo pasireikšti pareiškėjo dalykinės reputacijos pažeidimas, sumažėjęs pasitikėjimas valstybe, savivaldybės institucijų vardo diskreditavimas, kai pats pareiškėjas ginčo objektą sukūrė neteisėtai, dėl ko buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei pareiškėjas kreipėsi dėl ginčo objekto įteisinimo po ginčo objekto, dėl kurio pateiktas projektas, statybos darbų. Paties pareiškėjo pavėluotas kreipimasis, nesilaikymas teisės aktų nuostatų, objekto projekto nepateikimas savivaldybės institucijai suponuoja pareiškėjo neatsakingą požiūrį į statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei į savo, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją.

23. Administracija nurodo, kad šiuo atveju prašoma priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, ir turtinę žalą, kas nėra leistina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir CK teisės normas. Taip pat pareiškėjui atstovauja advokato padėjėja Elžbieta Tumko, kuri dirba advokato P. Butkevičiaus kontoroje, su ja buvo sudaryta ir atstovavimo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad advokato padėjėjai, atstovavusiai pareiškėjui, būtų sumokėta tokia bylinėjimosi išlaidų suma, nors iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog pareiškėjas iš esmės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už teisines paslaugas sumokėta įmonei „Res Judicata“, kuri nėra tinkamas atstovas byloje pagal Civilinio proceso kodekso normas, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nepritaria apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo panaikinimo dėl įpareigojimo Administraciją išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, o dėl UAB „Baltijos informacinės sistemos“ žalos priteisimo iš Administracijos palieka spręsti teismo nuožiūra.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (2.2 p.) UAB „Baltijos informacinės sistemos“ nuosavybės teise priklausančiame administraciniame pastate (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. UAB „Baltijos informacinės sistemos“ neginčija to fakto, kad neturėdamas statybą leidžiančio dokumento pertvarkė bendrąją pastato šildymo inžinerinę sistemą, t. y. pastatė rezervinį šilumos mazgą, šildymui naudojant medžio granulių katilus administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Statybos leidimą atlikti statinio paprastojo remonto darbus, t. y. įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo inžinerines sistemas, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. UAB „Baltijos informacinės sistemos“ buveinė yra Visagino miesto III-iojo mikrorajono zonoje (teritorijoje), kurioje, pagal teritorijos specialiojo plano sprendinius, ribojama išduoti leidimus kieto kuro katilinėms įrengti, jeigu yra galimybių įsirengti ir naudoti kitus ekologiškesnius energijos šaltinius. UAB „Baltijos informacinės sistemos“ prieš įsirengiant rezervinį šilumos mazgą turėjo įvertinti, ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas turėjo atsižvelgti į tai, kad galbūt yra ir kitų alternatyvių būdų naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (gamtines dujas, elektra, suskystintas dujas ir kt.), nei kieto kuro katilinę, kuriai šioje zonoje ribojamas leidimų išdavimas. Pagal Specialiojo plano sprendinius UAB „Baltijos informacinės sistemos“ Pastatas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale, kuris patenka į centralizuotos šilumos tiekimo zoną. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti miesto bendruomenės bei privataus asmens, vykdančio individualią veiklą, interesus, tikslinga būtų pasirinkti kitus ekologiškesnius šildymo būdus nei kieto kuro naudojimą. Priešingu atveju, leidus Visagino miesto III-iojo mikrorajono centralizuoto šilumos tiekimo zonoje (teritorijoje) įsirengti kietojo kuro šildymo sistemas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims, pagrįstai tikėtina, jog padidėtų aplinkos oro tarša, kiltų kvartalo gyventojų nepasitenkinimas dėl skleidžiamų dūmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, prieš pateikdama teisinį įvertinimą, atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovė kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriame numatyta atlikti statinio paprastąjį remontą, taip pripažindama ir sutikdama, jog be prašomo rašytinio sutikimo statyba (paprastasis remontas) nebus leidžiama, kartu sutikdama su tuo, kad savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas priimti prašomą rašytinį pritarimą.

28. Statybos įstatymo (teisinis reguliavimas, kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas) 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad statyba leidžiantis dokumentas yra inter alia (be kita ko) ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis privalomas, dėl ko ginčo nekyla).

29. Nurodytas reikalavimas detalizuojamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte, kur nurodoma, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais.

30. Aiškinant paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, sprendžiant pagal bylos faktines aplinkybes, kad siekiant atlikti Pastato paprastąjį remontą buvo reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Projektui, kaip statybą leidžiantis dokumentas. Pagal įstatymų leidėjo valią toks valstybės tarnautojas – savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Tuo metu Sprendimas buvo priimtas Administracijos direktoriaus, todėl apeliaciniame skunde iš principo pagrįstai keliama teisinė abejonė dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos.

31. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) buvo pažymėta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

32. To paties Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose buvo išdėstyta, kad savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai. Turi ir kitus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 5–16 p.).

33. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, Administracijos direktorius nepaskyręs įgalioto asmens Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte apibrėžtam klausimui spręsti, net tik galėjo, bet ir turėjo priimti Sprendimą, kadangi asmeniškai atsako už įstatymų įgyvendinimą. Todėl apeliaciniame skunde iškeltas Administracijos direktoriaus kompetencijos klausimas iš esmės yra nepagrįstas. Šilumos būdo aspektas jau yra Sprendimo turinio, o ne Administracijos direktoriaus priimant Sprendimą kompetencijos klausimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkto plotmėje.

34. Ginčijame Sprendime atsisakymas grindžiamas ta aplinkybe, kad Projektui nepritarė visi Projektą tikrinę subjektai, taip pat tuo, kad Projektas prieštarauja Specialiajam planui.

35. Pagal STR 1.07.01:2010 9 priedo 1 punktą – savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Savivaldybių administracijos atsisakymas pritarti projektui – pagrindas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje ir pažymėta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto.

36. Atsakovai nurodo, jog Projektui nepritarė Administracija dėl jo neatitikimo Specialiojo plano sprendiniams, apie tai nurodant visus nepritarimo motyvus, buvo paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (žr. šios nutarties 5 p.).

37. Sutiktina, jog Sprendime neįvardijami konkretūs subjektai, kurie atsisakė pritarti Projektui, tačiau tai ir nebuvo būtina, kadangi rašytinio pritarimo (Bendrovė 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu Nr. RPSP-2016-001 išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui Nr. UM/016-ŠV “Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas”) buvo kreiptasi į Administraciją, kuri ir atsisakė išduoti tokį pritarimą. Šiuo atveju, reikia pabrėžti, kad rašytinis pritarimas iš esmės ir yra statybą leidžiantis dokumentas. Be Administracijos rašytinio pritarimo statyba (nagrinėjamu atveju paprastasis remontas) negalima.

38. Taigi nėra pagrindo tvirtinimui apie VAĮ 8 straipsnio pažeidimą.

39. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savivaldybių administracijos tikrina 19 aspektų, tarp kurių ir pareiga patikrinti, ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus. Sprendime nurodoma, jog Projektas prieštarauja Specialiajam planui, t. y. nepritarimas siejamas su netinkama kuro rūšimi – medienos granulėmis.

40. Tuo metu Bendrovė apeliuoja į tai, kad Administracija, esant Komisijos sprendimui, jau nebeturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti Komisijos sprendimo ir, nesant kitų aplinkybių, turėjo išduoti rašytinį pritarimą Projektui (žr. šios nutarties 19.3 p).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Komisijos sprendimą. Administracijos direktoriui pateikta tik rekomendacija (teisine prasme tai nėra imperatyvas) – rekomenduoti administracijos direktoriui leisti Bendrovei naudoti necentralizuotą iš atsinaujinančių išteklių gaminamą, ekologiškai švaraus šilumos šaltinio šilumą. Pastarojo pobūdžio sprendimas (rekomendacija) niekaip nesuvaržė Administracijos direktoriaus veiksmų sprendžiant Bendrovės 2016 m. birželio 13 d. prašymą.

42. Be kita ko, akcentuotina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Administracijos direktorius viešojo administravimo procedūrų metu privalo paisyti teisinio reguliavimo ir nustatęs, kad teikiami asmenų prašymai jam priskirtais klausimais prasilenkia/nesuderinami su teisės aktais, tokių prašymų netenkinti. Būtent tai ir buvo padaryta.

43. Kodėl negalėjo būti tenkinamas Bendrovės 2016 m. birželio 13 d. prašymas aiškiai pagrįsta šios nutarties 5 punkte, detalizuojama 12–13 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka bei patvirtinta aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų/neįrodė, kad Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas (medienos granulėmis) nepadidins žalos aplinkai, nepadidins teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, nepažeis kitų namų (patalpų), kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo, teisių ar teisėtų interesų, kad Bendrovės pasirinktas šildymo būdas yra ekologiškesnis, nei CŠT (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

44. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Šiuo atveju, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų nėra galimas reikalavimo tenkinimas dėl žalos atlyginimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas visiškai.

45. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo Bendrovei priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius