- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- AS-791-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04844-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus pataisos namams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2 078 Eur turtinę ir 78 929 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunduose nurodė, kad yra diskriminuojamas nuo 2013 metų, kadangi jam neteikiamas maitinimas, atitinkantis fiziologines mitybos normas ir kiek įmanoma atitinkantis jo religinius įsitikinimus. Vilniaus pataisos namai neorganizuoja maitinimo musulmonams, pareiškėjas nėra vegetaras ir jam vegetarinis maitinimas nepriimtinas – mėsos gaminius priverstas pirkti parduotuvėje, kai tuo tarpu kiti nuteistieji mėsos gaminius gauna nemokamai.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Vilniaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimuose prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki kol bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016 (proc. Nr. 3-62-3-00947-2016-3).
Teismas nurodė, kad Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3286-402/2016 pagal pareiškėjo A. J. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas A. J. (I. S.) prašė neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo teikiamas maitinimas, numatytas teisės aktuose, t. y. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad yra musulmonas ir negali vartoti kiaulienos ir jos gaminių.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, šis sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės skundžiasi dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių yra priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuris apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo vertinimu, šios administracinės bylos išsprendimui bus reikšmingas administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016 priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl šios bylos nagrinėjimas stabdytinas, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016.
III.
Pareiškėjas I. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys, priešingai, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, nėra aplinkybių, kurių nenustačius Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos nagrinėjimas negalimas. Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje atsakovu yra Kauno tardymo izoliatorius, o nagrinėjamoje byloje – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kauno tardymo izoliatorius yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, kuri vykdo pastarojo priimtus sprendimus ir turi kitas įstatymais nustatytas funkcijas.
Pareiškėjo teigimu, bylose esant skirtingiems atsakovams, su skirtingomis teisės aktų nustatytomis funkcijomis, todėl abiejose bylose nors ir nurodomos tokios pat aplinkybės, tačiau dėl atsakovų nesutapimo bus vertinamos skirtingai, dėl to nustatinėjamos aplinkybės bus netapačios ir neturinčios prejudicinės reikšmės. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis dėl bylos sustabdymo turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Lietuvos valstybės atstovas kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.
Atsiliepime nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remiantis administracinė byla buvo sustabdyta. Teismas pagrįstai vertino, kad šios administracinės bylos išsprendimui bus reikšmingas administracinės bylos Nr. I-3286-402/2016 priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl pagrįstai sustabdė administracinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas minėtoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016.
Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinę bylą Nr. I-1824-789-2017, sprendė, kad kitoje byloje, kurioje pareiškėjas skundžiasi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas bus reikšmingas šioje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėj byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016 bus reikšmingas šioje administracinėje byloje, kadangi pareiškėjas skundžiasi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių – teisės aktuose nustatyto maitinimo, atitinkančio jo religinius įsitikinimus, neužtikrinimo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nors bylose pareiškėjas yra tas pats, bet skiriasi atsakovai, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, kadangi abiejose bylose atsakovas yra tas pats, t. y. Lietuvos valstybė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė teisėtai ir pagrįstai iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.