Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas M. M. (M. M.) (toliau – ir pareiškėjas), kartu atstovaudamas ir savo nepilnametį vaiką A. M. (A. M.), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-873(00939; 00940) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams M. M. ir A. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, o ne objektyviais faktais, priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, nesudarius galimybių pareiškėjui pateikti paaiškinimus.Pareiškėjas nurodė, jog yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvęs bendrovės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įsteigtos 2014 m. spalio 17 d., direktorius ir akcininkas, kuriam priklauso ? Bendrovės kapitalo dalis. Pareiškėjas Bendrovės direktoriumi yra paskirtas nuo 2014 m. spalio 17 d., jo vadovaujama Bendrovė nuo 2014 m. niekada nebuvo sustabdžiusi savo veiklos. Tuo tarpu ginčijamas atsakovo Sprendimas yra priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis, jame nepagrįstai teigiama, kad Migracijos departamento tyrimo atlikimo metu Bendrovėje buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jiems nuo 2017 m. kovo mėn. nėra mokamas darbo užmokestis, o prieš tai jiems buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, jog nurodytą informaciją paneigia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) pateikti duomenys. Akcentavo, kad visi darbuotojai Bendrovėje dirba visą darbo dieną, darbo sutartyse nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, 5 darbo dienų savaitė, o Migracijos departamento nustatyta aplinkybė, kad Bendrovės darbuotojams iki 2017 m. kovo mėn. buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis, neatitinka tikrovės. Be to, akcentavo, kad skundžiamame Sprendime nurodytą aplinkybę, jog Bendrovės darbuotojams nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis, paneigia su skundu pateiktos Bendrovės darbuotojų atlyginimų skaičiavimo suvestinės bei atlyginimų darbuotojams išmokėjimo žiniaraščiai.Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo darbo užmokestis iki 10 Eur buvo sumažintas išimtinai pareiškėjui priklausančio verslo pagalbos tikslais. Nuo 2016 m. pareiškėjas pradėjo vykdyti kitą veiklą, susijusią su maisto gaminimu, kuriai reikėjo papildomų išlaidų, todėl pačiam sau išmokėti didesnį atlyginimą nebuvo racionalu ir ekonomiška. Pareiškėjo manymu, sumažintas darbo užmokestis negali būti pagrindas išvadai, kad jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir negauna realių pajamų. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžė, kad tiek teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, tiek skundo teismui pateikimo metu turi pakankamai asmeninių lėšų pragyvenimui. Kartu nurodė, kad nėra kreipęsis į jokias valstybines ar savivaldos įmones, įstaigas ar organizacijas dėl pašalpų ar paramos gavimo.Pareiškėjas sutiko, kad Bendrovės įsiskolinimas biudžetui (748,71 Eur) skundžiamame Sprendime buvo užfiksuotas teisingai, tačiau teigė, jog ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip atskiras faktas, o turėtų būti vertinama kompleksiškai su kitomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėjo, kad pradėjus naują veiklą, skola biudžetui buvo išaugusi iki 2 259,02 Eur, tačiau dar iki priimant ginčijamą Sprendimą skola buvo sumažinta iki 1 047,78 Eur, o tai patvirtina, kad Bendrovė dar iki priimant minėtą Sprendimą realiai vykdė veiklą, tame tarpe ir įsipareigojimus biudžetui.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–5) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d., tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybą (toliau – ir Vilniaus AVPK Migracijos valdyba) su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinus pateiktus dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 2016 m balandžio 29 d. pareiškėjui ir jo nepilnamečiam sūnui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galioję iki 2018 m. balandžio 29 d. Tačiau vėliau, nustačius, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.Migracijos departamentas paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2017 m. birželio 21 d. Sodros duomenimis Bendrovės darbuotojai nuo 2017 m. kovo mėn. negavo darbo užmokesčio. Be to, pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktoje darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jo darbo užmokestis – 477,87 Eur, tačiau, gavus leidimą laikinai gyventi, jo darbo užmokestis iš karto buvo sumažintas iki 10 Eur, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbo užmokestį, o nuo 2017 m. kovo mėn. jam iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl šių aplinkybių, priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktai.Migracijos departamentas akcentavo, kad esant įtarimų dėl Bendrovės veiklos buvo patikrinti duomenys, susiję su pareiškėju ir Bendrovės vykdoma veikla. Sprendimo priėmimo dieną patikrinus Sodros informacinę sistemą buvo nustatyta, kad darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui, dalį laikotarpio nebuvo mokamas darbo užmokestis, dalį laikotarpio buvo įforminti nedarbingumai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal surinktus duomenis Sodra nuo 2017 m. kovo mėn. nedisponavo jokiais duomenimis, jog pareiškėjo valdomos įmonės darbuotojams būtų mokamas darbo užmokestis, buvo priimta išvada, kad Sprendimo priėmimo dieną Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o tai reiškia, kad pareiškėjas ir jo valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimas sukėlė pagrįstas abejones, ar darbuotojai Bendrovėje dirba visą darbo dieną. Nurodė, kad priimant Sprendimą vadovavosi jo priėmimo dieną turimais Sodros duomenimis, tuo tarpu pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kurie buvo įrašyti jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos.Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai buvo taikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes jis nepateikė dokumentų, įrodančių kitas gaunamas pajamas, išskyrus tik darbo užmokestį (10 Eur). Migracijos departamento manymu, pareiškėjo šiuo aspektu teismui pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės, nes vienas banko sąskaitos išrašas sudarytas 2016 m. birželio 3 d., t. y. jau po sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo, o kitas išrašas patvirtina banko sąskaitos papildymą po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Taip pat nurodė, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą nulėmė aplinkybė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. negavo darbo užmokesčio, o tai reiškia, kad laikotarpiu iki Sprendimo priėmimo (4 mėnesius) pareiškėjas nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.Migracijos departamentas pabrėžė, kad panaikinus leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, atitinkamai buvo panaikintas ir jo sūnui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.