Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Davisa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3726-713/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Davisa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Perela“ dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Davisa“ 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Perela“ 16 539,20 Eur skolą už pateiktas prekes bei suteiktas paslaugas, 61,29 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Perela“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis 2018 m. vasario 28 d., 9.00 val., kuriame dalyvavo ieškovės UAB „Davisa“ įgaliotas asmuo I. S.. Parengiamasis posėdis neįvyko dėl to, kad atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį, todėl buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2018 m. kovo 29 d. 9.00 val., į kurį nė viena iš šalių neatvyko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės UAB „Davisa“ ieškinys paliktas nenagrinėtu.Teismas nurodė, kad apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovei pranešta pasirašytinai, teismo šaukimas atsakovei įteiktas 2018 m. kovo 22 d., todėl teismas konstatavo, kad apie posėdį šalims pranešta tinkamai (CPK 121 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, abiejų šalių neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį teismui leido spręsti, kad šalys nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu ir šalių nedomina civilinės bylos baigtis. Šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir iš jų negavus pagrįsto prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, esant ieškinio palikimo nenagrinėtam pagrindams, įtvirtintiems CPK 246 straipsnio 1 dalyje, 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte, teismas nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Davisa“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės atstovei I. S. 2018 m. kovo 29-30 dienomis buvo ūmiai sutrikusi sveikata, ji turėjo didelių sveikatos negalavimų, todėl negalėjo tinkamai ir laiku informuoti teismą dėl negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Pažymi, kad ieškovė buvo per vėlai informuota apie jos atstovės ligą, dėl ko kitas atstovas neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį. Ieškovės atstovė po pietų susisiekė su teisėjos padėjėja ir pranešė apie staiga pablogėjusią sveikatą ir neatvykimo į teismo posėdį priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovės atstovui, kai apie teismo posėdį tinkamai pranešta ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant; arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Ieškinio palikimo nenagrinėto institutu siekiama užkirsti kelią galimybei vilkinti procesą, skatinti dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Neigiamų procesinių padarinių taikymu šalims už neatvykimą į teismo posėdį įstatymo leidėjo siekiama skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210-196/2018).Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmajame parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovės UAB „Davisa“ įgaliota atstovė, kuri teismui nusprendus atidėti parengiamąjį posėdį, pasirašė pažymoje, jog apie kitą parengiamąjį posėdį 2018 m. kovo 29 d. 9.00 val. ji žino (b. l. 59–60). Į antrą parengiamąjį posėdį nė viena iš šalių neatvyko. Atsakovei apie šį posėdį taip pat buvo pranešta tinkamai (b. l. 74–75). Iki paskirto parengiamojo posėdžio šalys jokių prašymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas, tačiau iki teismo posėdžio pradžios jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo tinkamai pranešta apie posėdį, prašymų atidėti bylos negarinėjimą negauta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl nagrinėjimo atidėjimo.CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.).Šiuo atveju ieškovę UAB „Davisa“ teisme atstovauti buvo įgaliotas jos darbuotojas – fizinis asmuo. Apeliantė savo skunde nurodo, kad paskirtą parengiamojo posėdžio dieną ieškovės įgaliota atstovė ūmiai susirgo ir iki 9.00 val. vyksiančio parengiamojo posėdžio nespėjo informuoti nei teismo, nei ieškovės vadovo apie ligą. Aplinkybę, kad 2018 m. kovo 29 – 30 dienomis ieškovės įgaliotas asmuo sirgo patvirtina pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro, kuri pateikta teismui kartu su atskiruoju skundu (b. l. 80). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Su tokia teismo išvada sutiktina, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, svarbu įvertinti ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, kurių privalo laikytis teismai, nagrinėdami kiekvieną bylą (CPK 3 str. 1 d.), taip pat atsižvelgti į bylos nagrinėjimo stadiją, įvertinti, ar ieškovas iki tol procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Kita vertus, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau tam pakankamas pagrindas yra ir pasyvus ieškovo elgesys, siekis nepagrįstai užtęsti procesą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017).Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta nei ieškovės piktnaudžiavimo procesu, nei sąmoningo bylos vilkinimo atvejų. Priešingai, į pirmąjį parengiamąjį posėdį ieškovės atstovė atvyko, iki sekančio parengiamojo posėdžio (2018 m. kovo 15 d.) ji teikė papildomus įrodymus, reiškė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovės (b. l. 67–73). Apeliantės argumentai, kad parengiamojo posėdžio dieną ieškovės atstovei ūmiai sutriko sveikata ir ji turėjo didelių sveikatos negalavimų, dėl ko laiku nespėjo apie tai informuoti teismą, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Parengiamasis posėdis buvo paskirtas anksti ryte – 9 val., todėl netikėti apeliantės argumentais, kad jos atstovė iki paskirto posėdžio nespėjo apie savo ligą informuoti nei teismo, nei darbdavio nėra jokio pagrindo, juolab, kad atstovės ligos faktą patvirtina išrašas iš Sodros pažymos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos formalus atitikimas CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai savaime nesuponuoja besąlyginio šio punkto taikymo privalomumo, neįvertinus konkrečios bylos eigos faktinių aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-948-516/2015). Nagrinėjamu atveju, remiantis jau aptartomis faktinėmis ginčijamo klausimo aplinkybėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų pagrindinių proceso tikslų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.