Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-686-260/2015 pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovams K. M., A. B., R. B., P. B., M. J. (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės (šiuo metu likviduojamos) „Avelitas“ ir „Omnia nobis“) dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, abiem šalims neatvykus į teismo posėdį ir neprašius bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas 2015 m. vasario 27 d. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su savo atstovu – advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai. Advokatas, dalyvavęs ankstesniame teismo posėdyje ir todėl disponavęs informacija dėl kovo mėnesį paskirto posėdžio, telefonu klaidingai informavo ieškovą, kad teismo posėdis paskirtas 2015 m. kovo 4 d. 10 val. Pats advokatas nenuvyko į teismo posėdį ir nepranešė teismui apie nutrauktą atstovavimo sutartį bei neinformavo teismo, kad ieškovas serga, nors ši aplinkybė advokatui buvo žinoma ir su juo suderinta, jog posėdyje ieškovas nedalyvaus dėl ligos. Ieškovas 2015 m. kovo 3 d. raštu informavo teismą apie savo neatvykimą bei prašė posėdį atidėti dėl ligos. Ieškovo buvęs atstovas veikė prieš ieškovo interesus šiame civiliniame procese, netinkamai vykdė advokato pareigas ir suklaidino teismą, kuriam skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo žinomos svarbios faktinės aplinkybės. Kadangi ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį ir jis tuo metu jau neturėjo savo atstovo, teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą arba priimti sprendimą už akių bei skirti šalims (bei advokatui) baudas už neatvykimą į teismo posėdį, nes teismas buvo pripažinęs atsakovų dalyvavimą būtinu.Pateiktas atsakovo K. M. laiškas advokatui G. Č. akivaizdžiai iliustruoja ieškovo atstovo netinkamus veiksmus, t. y. kad jis bendradarbiavo su vienu iš atsakovų šioje byloje. Galbūt ieškovo atstovas ir atsakovas suderino bendrą poziciją neatvykti į 2015 m. kovo 2 d. posėdį, o ieškovą suklaidinti dėl datos.Teismas negalėjo priteisti iš ieškovo žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, nes ieškinys nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir byla nebuvo baigta. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovas sumažino ieškinio sumą, todėl teismas turėjo sumažinti ir žyminį mokestį. Savo ruožtu atsižvelgiant į ieškovo buvusio advokato ir atsakovo K. M. akivaizdų bendradarbiavimą ir bendro tikslo pasiekimą (ieškinys paliktas nenagrinėtu), visas žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovo K. M..Aplinkybė, kad teismas savo iniciatyva paštu ypatingos skubos tvarka ieškovui į Palangos miestą atsiuntė 2015 m. kovo 2 d. nutartį, įrodo tai, jog teismui galbūt neoficialiai buvo žinoma apie ieškovo advokato atstovavimo sutarties nutraukimą, nes anksčiau teismas visus dokumentus siuntė ieškovo atstovui. Tačiau teismas nesiėmė priemonių, kad ieškovui būtų tinkamai pranešta apie 2015 m. kovo 2 d. posėdį. Tokiu būdu teismas buvo šališkas ir neobjektyvus ieškovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, bei aplinkybėmis, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, taip pat atsakovai bei tretieji asmenys, ir niekas nepareiškė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymo klausimą, konstatavo, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-348/2010). Kitaip tariant, susiklosčiusios situacijos formalus atitikimas CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai savaime nesuponuoja besąlyginio šio punkto taikymo privalomumo, neįvertinus konkrečios bylos eigos faktinių aplinkybių.

Savo ruožtu iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-686-260/2015 pagal ieškovo J. M. ieškinį jau buvo pasiekusi nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, be to, teismas ne kartą yra išreikalavęs papildomų įrodymų, reikalingų bylai nagrinėti, prijungė prie minėtos civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00439-08 medžiagą. Ieškovo atstovas dalyvavo visuose paskutiniuose, iki 2015 m. kovo 2 d. vykusiuose, posėdžiuose (tiek 2014 m. gruodžio 4 d., tiek 2014 m. gruodžio 18 d. bei 2015 m. vasario 4 d. posėdyje).

Apie 2015 m. kovo 2 d. paskirtą posėdį buvo pranešta ieškovo atstovui advokatui G. Č., buvusiam 2015 m. vasario 4 d. posėdyje (3 t., 83 b. l.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, inter alia, advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai bei paties ieškovo paaiškinimų, pateiktų jau po 2015 m. kovo 2 d. posėdžio, minėtas advokatas nebeatstovavo ieškovo 2015 m. kovo 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu, nes nuo 2015 m. vasario 27 d. buvo nutraukta ieškovo ir minėtos profesinės bendrijos pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Tuo tarpu ieškovui apie teismo posėdį, paskirtą 2015 m. kovo 2 d., nors ieškovo dalyvavimas ir buvo pripažintas būtinu, buvo pranešta ne šaukimu, o pranešimu (3 t., 86 b. l.), todėl byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas gavo minėtą pranešimą bei žinojo apie posėdžio laiką ir datą.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, inter alia tai, kad ieškovas nutraukė teisinių paslaugų suteikimo sutartį su savo atstovu, o atstovai iki paskirto teismo posėdžio dienos nepateikė teismui duomenų apie minėtos sutarties nutraukimą, taip pat į tai, jog ieškovui apie posėdį buvo pranešta tik pranešimu ir teismas neturi neabejotinų įrodymų, kad ieškovas iš tikrųjų žinojo apie 2015 m. kovo 2 d. posėdį, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, kad paskirto teismo posėdžio metu ieškovas bet kuriuo atveju negalėjo atvykti dėl ligos (3 t., 93, 104 b. l.) ir, kaip matyti iš 2015 m. kovo 3 d. į teismą pateikto prašymo dėl bylos atidėjimo (3 t., 92 b. l.), klaidingai manė, jog posėdis numatytas 2015 m. kovo 4 d., apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų ir negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ieškovo prašymas dėl baudų atsakovams bei advokatui G. Č. skyrimo atmetamas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių tikėtinai konstatuoti, kad ieškovo atstovas suklaidino (ir tuo labiau sąmoningai) ieškovą dėl paskirto posėdžio laiko ir datos, savo ruožtu pranešimo apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą pavėluotas pateikimas teismui, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei pateiktus įrodymus, jog atstovas išsiuntė ieškovui visus su pastarojo byla susijusius dokumentus dar 2015 m. vasario 20 d. (įteikta 2015 m. vasario 23 d.), negali būti vertinamas kaip sąmoningas ir kryptingas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tuo tarpu atsakovams apie teismo posėdį buvo pranešta tik pranešimais ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovai žinojo apie posėdžio datą ir laiką, tuo labiau, jog vienam iš atsakovų (M. J.) ir anksčiau nepavykdavo įteikti procesinių dokumentų ir apie bylos nagrinėjimą jam buvo skelbiama viešo paskelbimo būdu. Be to, tik K. M. adresuotame pranešime buvo nurodyta, kad jo dalyvavimas pripažintas būtinu, o paskutinis šaukimas K. M. buvo siųstas dar iki teismas pripažino pastarojo atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo skirti atsakovams baudas.

Ieškovo argumentai, kad teismas galbūt buvo šališkas, nes anksčiau visus dokumentus siuntė tik ieškovo atstovui, o 2015 m. kovo 2 d. nutartį nusiuntė tiesiogiai ieškovui, tarsi žinodamas apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad ir iki 2015 m. kovo 2 d. teismas dokumentus (pavyzdžiui, teismo pranešimus) siuntė asmeniškai pačiam ieškovui, nors teismo posėdžiuose dalyvaudavo ieškovo atstovai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.