- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-18
- Bylos Nr.
- e2-121-1103/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03826-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Kristina Vezbergaitė
- Kategorijos
- 2.1.2.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui D. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, G. G., ir atsakovo D. G. priešieškinį dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo įpareigoti atsakovą D. G. pašalinti (arba pertvarkyti) ant garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) sienos įrengtą garsinę signalizaciją taip, kad jos veikimo zona neapimtų jo garažo bokso teritorijos, kad netrukdomai galėtų patekti į jam priklausančią negyvenamąją patalpą – garažų boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį trečiame aukšte pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6 240,50 Eur kompensaciją už bendro turto pagerinimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki galutinio sprendimo įvykdymo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra negyvenamosios patalpos - gražų bokso Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiame aukšte pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo naujasis garažo kaimynas yra atsakovas D. G., negyvenamosios patalpos - gražų bokso Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Kiekviena negyvenamoji patalpa - garažų boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi atskirus įvažiavimus į boksus, kurie turi atskirus vartus. Nurodytų boksų viduje nėra patalpas skiriančios sienos ar kitokios pertvaros. Atsakovas, įsigijęs garažo boksą, net nepabandęs su juo susisiekti, savavališkai pradėjo garažų pertvarkymo darbus, užsandarindamas garažo vartus ir langą. Be jokios informacijos, o tuo labiau jo sutikimo, atsakovas savavališkai įrengė garsinę signalizaciją, fiksuojančią ne tik savo vartus ir bokso zoną, bet ir jam priklausančius vartus ir jo bokso zoną. Atsakovas abu garažo boksų vartus, tarpusavyje surakino pakabindamas savo spyną, jį palikdamas be galimybės patekti į jo garažo boksą. Neteisėtais veiksmais atsakovas trukdo jam nekliudomai naudotis nuosavybe ir tuo pažeidžia jo konstitucinę teisę į nuosavybę. Garsinės signalizacijos keliamas triukšmas žaloja jo sveikatą. Tokiais apsunkinimais atsakovas kliudo ne tik naudotis nuosavybe, bet ir parduoti jam priklausantį garažo boksą jo pasirinktam pirkėjui. Atsakovas pakeitė garažo durų spyną, įrengė garsinę signalizaciją, pastatė savo ar kažkieno automobilį, ir padarė nebeįmanomu naudotis jam savo turtu, užblokuodamas patekimą prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio garažo bokso. Be to, atsakovo nesąžiningi veiksmai ir jo, kaip turto savininko teisių pažeidimas sukėlė jam gilius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, emocinį skausmą, pažeminimą, nes atsakovas be jo žinios ir sutikimo, ėmė šeimininkauti jo bokse, įrengdamas garsinę signalizaciją, galimai įrengdamas stebėjimo įrangą, statydamas automobilius ir net reikalaudamas kompensuoti neįvardintą sumą už atliktus darbus, kurių niekada neprašė vykdyti ir niekada nedavė sutikimo tam. Be to, negalėjo savo pasirinktam pirkėjui aprodyti minėto garažo bokso, sudaryti su juo pirkimo – pardavimo sutartį, o dėl didžiulių laiko sąnaudų, bandant išspręsti susidariusią situaciją, tiek bandant atgauti galimybę patekti į savo boksą, tiek kreipiantis į antstolį, tiek ieškant teisinės konsultacijos, negalėjo pilnaverčiai ir pilna apimtimi verstis pasirinkta veikla visu laikotarpiu, kuomet bandė pašalinti savo teisių pažeidimus, užfiksuojant juos, nes ši situacija jau trunka ilgą laiką (trukdymai nepašalinti iki šios dienos). Patirtos žalos padariniai tęsiasi ilgą laiką, ir turi neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Dėl atsakovo neteisėtų ir piktybiškų veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur pinigine suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas L. B. su priešieškinio reikalavimas nesutinka, prašo priešieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimuose į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, kad jo su atsakovu nesieja jokios abišalės nei teisės, nei pareigos, jie nėra turto bendrasavininkiai, o tik garažo boksų kaimynai. Šalys neturi bendro turto, kurį reikėtų pagerinti, atsakovas nurodytos aplinkybės, jog garažo vartai bendri ir neįmanoma įvažiuoti į garažą atidarius tik vienus garažo bokso vartus, neatitinka tikrovės. Garažo boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi atskirus unikalius numerius. Tai yra daugiaaukštis pastatas - kuriame yra garažų boksai (ne tik ieškovo ir atsakovo, bet ir visos garažų bendrijos), tačiau tai nereiškia, kad visi garažo boksai yra valdomi bendrai. Jo garažo boksas buvo tinkamas naudoti, vartai, sienos, grindys buvo normalios būklės ir kokybės. Jis niekada neprašė atsakovo atlikti jo garažo bokso kažkokius pagerinimus, remonto darbus, ir jų paprasčiausiai nereikėjo, norint naudotis kiekvienam savo garažo boksu. Todėl visiškai nesutinka su atsakovo pretenzijomis dėl kažkokių nurodytų, o ir tikrovės neatitinkančių darbų, jų apimties, kurių jis neprašė ir su juo jie nebuvo derinti. Atsakovas niekada nepareiškė pastabų dėl turto būklės (jei tokių ir būtų buvę), nepateikė jokio pasiūlymo dėl ketinimo atlikti remonto darbus bei dėl jų apimties, galimos investicijų sumos bei jos pasiskirstymo tarp šalių. Atsakovas net nesiūlė pasitarti dėl galimo rangovo pasirinkimo darbų atlikimui, dėl darbų atlikimo terminų ir t.t. Jis negalėjo prieštarauti atsakovo ketinamiems atlikti (ir atliekamiems) remonto darbams, apie kuriuos net nežinojo ir nebuvo informuotas. Sužinojęs apie tai, savo nesutikimo poziciją išdėstė 2021 m. vasario 25 d. laiške garažų bendrijos pirmininkui. Nepagrįstas priešieškinio teiginys, kad atsakovas ketino jo garažo boksą pirkti dar prieš remonto darbų pradžią, o jis apie tai, neva, apie tai žinojęs ir tuo pagrindu sutikęs su bokso pagerinimu. Su atsakovu buvo visai nepažįstami žmonės ir pirmas jų pokalbis telefonu jo iniciatyva įvyko 2021 m. vasario 13 d., o gyvai nėra susitikę iki šiol. Pirmą kartą apie ketinimą pirkti boksą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo tik 2021 m. lapkričio 4 d. SMS žinute paklausus apie galimą kainą, tačiau atsakymo negavo. Jeigu jam būtų reikėję gerinti garažą, tai jis pats būtų pasidaręs savo jėgomis ir mažomis sąnaudomis. Be to, atsakovo pateikti dokumentai - kvitai, sąskaita faktūra neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Atsakovo 2023 m. gegužės 19 d. oro cheminių tyrimų protokolas neturi jokio ryšio su šia nagrinėjama civiline byla, o nurodoma higienos norma HN 35:2007 netaikoma garažams. 2023 m. gegužės 4 d. specialisto aprašyti signalizacijos sugadinimų fiksavimai taip pat yra pertekliniai, nesusiję su priešieškiniu.
5. Ieškovas L. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jo teisių pažeidimai iki šiol nepašalinti. Anksčiau signalizacija suveikdavo tik atidarius vartus, o po laidų nutraukimo ji suveikia tik įėjus į garažo bokso patalpą. Dėl garso būti patalpoje neįmanoma. Iš atsakovo yra gavęs signalizacijos kodą, tačiau juo naudotis nesutinka. Jis naudojasi tik savo garažo patalpa. Elektros jungiklis yra jo pusėje, naudojantis garažu jam nėra jokio poreikio eiti į atsakovo pusę. Eidamas į atsakovo garažo pusę jis turėtų lysti pro atsakovo automobilį. Nenori būti atsakingu už atsakovo prabangaus automobilio saugojimą, galimus jo subraižymus bandant pralysti. Jo garažas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iki atsakovo savavališkų remonto darbų atlikimo. Jo garažo vartų pusė veikė ir joks remontas jai nebuvo reikalingas. Atsakovo veiksmai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, gyvenimo kokybei, patyrė pergyvenimų, todėl prašo priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas D. G. su pareikštu ieškiniu nesutinka, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2020 m. turi nusipirkęs garažo boksą. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kad kartu su ieškovu jie yra turto bendrasavininkai, tačiau pagal 1984 m. kadastrinę knygutę matosi, kad garažo boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra viena patalpa su bendromis keturiomis kraštinėmis bei bendrais garažo vartais, neturinti bendros sienos. Nepaisant, kad abu garažo boksai yra įregistruoti kaip atskiri vienetai, tačiau faktiškai tai yra viena patalpa, turinti bendrus vartus, kurie funkcionuoja tik atidarius abejus vartus (kitu atveju, neatidarius dvejų vėrių - neįmanoma įvažiuoti į boksą), tad bet kokiu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovas, besinaudodami daiktais, galimai patenka vienas į kito nuosavybę. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, tinkamai rūpinosi įsigytu turtu: prižiūrėjo, tvarkė, suremontavo grindis, slankiojančius garažo vartus, kad daiktas būtų naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai funkcionuotų, papildomai investavo į bendrą turtą. Gavęs ieškovo pretenziją, kad jam trukdo signalizacijos garsas, iš karto sureagavo ir nusiuntė ieškovui žinutę su signalizacijos kodu. Be to, siekdamas išspręsti konfliktinę situaciją, dar 2021 metais pasiūlė ieškovui parduoti savo garažo dalį ir pabaigti šį konfliktą. Pats ieškovas nesirūpina savo turtu, nesinaudoja juo ir realiai juo nesidomi. Prašoma atlyginti 1 500 Eur neturtinė žala nepagrįsta, nenurodyta, ką konkrečiai neteisėto savo veiksmais jis yra padaręs, kokie nuostoliai yra atsiradę, nėra jokio priežastinio ryšio. Priešingai, atsakovas, tvarkydamas avarinės būklės turtą, žymiai pagerino ir ieškovui priklausantį turtą, t. y. investavo daugiau kaip 10 000 Eur bendroje sumoje: sutvarkė dulkančias grindis, hermetizavo sienas, suremontavo neveikiančius garažo vartus. Atsakovo veiksmai pagerino ieškovo turtą kelis kartus, ieškovo turto vertė padidėjo, daiktas tapo naudotinu pagal paskirtį ir atitinka visus įstatymų numatytus normatyvus (higienos, saugumo). Apsauginės signalizacijos garsas gali būti pašalinamas paties ieškovo, suvedant apsaugos kodą, kurį jis yra gavęs, tad, būtent paties ieškovo elgesys lemia tokios aplinkybės buvimą (signalizacijos sukeltą triukšmą). Nėra pateikta jokių įrodymų, kad padariniai (neturtinė žala) ieškovui kilo būtent dėl atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės.
7. Priešieškinyje papildomai nurodė, kad kartu su ieškovu jie yra garažų bendrasavininkai. Garažo boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra viena patalpa su bendromis keturiomis kraštinėmis bei bendrais garažo vartais, neturinti bendros sienos. Brėžinyje garažo boksus skiria punktyrinė linija, kuri realiai patalpoje nėra nužymėta. Taip pat nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Nepaisant kad abu garažo boksai yra įregistruoti kaip atskiri vienetai, tačiau faktiškai tai yra viena patalpa, turinti bendrus vartus, kurie funkcionuoja tik atidarius abejus vartus (kitu atveju, neatidarius dvejų vėrių - neįmanoma įvažiuoti į boksą). Pagal į bylą pateiktus kadastrinės knygos brėžinius bendro naudojimo yra ne tik trys garažo sienos, bet ir bendro vartai bei įvažiavimo plotas. Tai reiškia kad techniškai neįmanoma įvažiuoti į garažą atidarius tik vieną garažo varčią ir neužvažiavus ant kitos patalpos ploto. Bendra patalpa turi ne tik bendrus vartus, bet ir vėdinimo sistemą, elektrą. Nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau abiejų patalpų nekilnojamojo turto registrų išrašuose yra nurodyta viena patalpa, nužymėta numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš karto po turto įsigijimo, pradėjo rūpintis, kad turtas atitiktų paskirtį, nes garažo pirminė paskirtis yra saugoti automobilį. Atsakovas prieš pirkdamas garažą, matė jo būklę, garažas buvo akivaizdžiai neprižiūrėtas, pilnas dulkių, garažų varčia neveikė, vartų spynos nebuvo, patalpoje buvo kalnai šiukšlių, sienos ir grindys nebuvo tinkamos naudoti. Būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, jis tinkamai rūpinosi įsigytu turtu: prižiūrėjo, tvarkė, suremontavo grindis, slankiojančius garažo vartus, kad daiktas būtų naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai funkcionuotų. Nuo pat įsigijimo atliko žymius bendro turto pagerinimus garažo bokse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie siekia 12 481 Eur bendrai, tad pusę būtinų remonto išlaidų sumos atsakovas prašo priteisti iš ieškovo, t. y. 6 240,50 Eur. Iki tol garažas buvo nenaudotas dešimtmečiais, todėl reikėjo jį padaryti tinkamu naudoti. Rūpestingas savininko/šeimininko elgesys ėjęs kartu, su suvokimu, kad patalpos bendrasavininkas yra pasiturintis ir rimtas pagal socialinę padėtį ir iš padorumo bent kiek prisidės prie bendro garažo paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Ieškovas nuo pat remonto darbų atlikimo nei karto atsakovui neprieštaravo, tad laikytina, kad jis sutiko su tokio remonto atlikimu. Detalus atliktų darbų aprašymas yra pateikiamas pridedamuose darbų aktuose – sąskaitose. Šie darbai buvo apmokėti, taigi atsakovas patyrė realias išlaidas. Viso patirtos garažo boksų remonto išlaidos 2020-2021 metais buvo būtinos, o atlikti garažo vartų remonto ir sandarinimo darbai buvo būtini dėl netinkamos garažų bendrųjų patalpų būklės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams (tame tarpe higienos normoms). Pagal 2023-05-19 oro taršos tyrimo protokolą Nr. ChS 1474/2023, kuriame kietųjų dalelių tyrimo rezultatas 3,18 mg/m3, daugiau nei 6 kartus viršija nustatytą higienos normą, dėl ko garažo boksas ir privalėjo būti užsandarintas dėl didžiulio dulkių kiekio. Per pastaruosius trejus metus ieškovas neteikė pretenzijų, jog atsakovas garažo remonto darbus atliko savavališkai. Be to, atsakovas ketino garažo boksą Nr. 430 iš ieškovo nupirkti, todėl ieškovas sutiko, kad garažo boksas būtų pagerintas ir privalo atlyginti atsakovo išlaidas susijusias su garažo remonto darbais. Nors byloje nėra žodinių ar rašytinių įrodymų, kad atsakovas prieš atlikdamas remonto darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančiame garaže gavo jo sutikimą, tačiau ieškovas turėjo ir galėjo žinoti apie garaže vykdomus darbus, todėl galima teigti, jog savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškimu, ieškovas sutiko su atliekamais darbais ir taip išreiškė savo pritarimą. Atlikti darbai pagerino paties ieškovo turto būklę ir padarė tinkamu naudoti garažą, todėl turi pagrindą tikėtis kompensacijos už atliktus būtinus remonto darbus.
8. Atsakovas D. G. ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštus atsikirtimus į ieškinį ir pareikštus priešieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad remonto darbus garaže atliko nesitaręs su ieškovu ir jo neinformavęs. Kadangi kaimyno materialinė padėtis gera, jis tikėjosi, kad kaimynas prisidės prie apmokėjimo už darbus, tačiau konkrečių reikalavimų iki bylos iškėlimo nereiškė. Susitarimo dėl ieškovo garažo pardavimo nebuvo. Jis atliko abiejų garažo patalpų remonto darbus savo lėšomis, viskuo pasirūpino, ieškovo turto vertė pakilo. Todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai tiek siūlydamas pirkti jo paties lėšomis suremontuotą garažą už žymiai didesnę kainą, tiek ir nesutikdamas atlyginti dalies remonto išlaidų. Jo įsigytas garažas nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, abeji garažo vartai buvo užstrigę ties viduriu, todėl remontas buvo būtinas. Tiek dėl dulkių garaže, tiek dėl apsaugos, tiek dėl privatumo atlikti darbus buvo būtina. Signalizacijos pertvarkymas garažų patalpoje, pertvaros pastatymas nėra galimas, nes patalpos yra labai mažos. Pastačius pertvarą į garažą nebus galima įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti. Naudojantis garažu kaimyno ribos peržengimas yra neišvengiamas, nes kitaip nebūtų galima atidaryti automobilio durų, įlipti į jį bei išlipti. Ieškovas gali pats pašalinti jam trukdantį signalizacijos triukšmą, suvesdamas signalizacijos kodą, kurį jis yra jam pateikęs.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo G. G. pateiktame atsiliepime nurodė palaikanti priešieškinio reikalavimus, sutinkanti su atsakovo išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 15,47 kv.m. Kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. gruodžio 10 d., specialių naudojimo sąlygų registruota nėra (el. byla 1 t., l. 8). Atsakovui D. G. ir trečiajam asmeniui G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2020 m. spalio 27 d. priklauso negyvenamoji patalpa – garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 15,46 kv.m. Kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. gruodžio 10 d., specialių naudojimo sąlygų registruota nėra (el. byla 1 t., l. 57-58). Tarp garažų boksų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pertvaros nėra (el. byla 1 t., b. l. 9-10, 13).
11. Taip pat nustatyta, kad atsakovas D. G. jam priklausančiame garažo bokse Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė signalizaciją, kurios judesio, sirenos davikliai nukreipti į ieškovui L. B. priklausantį garažo boksą Nr. 430 (el. byla 1 t., b. l. 3-16, 19, 71-77, 80). Įėjus į garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) po kiek laiko pradeda veikti garsinė signalizacija. Tai patvirtina antstolio S. R. 2022 m. balandžio 19 d., 2021 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, šalių paaiškinimai.
12. Teismas, teisiniu aspektu įvertinęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad savo esme pirmasis ieškinio reikalavimas yra negatorinis, nes pateiktu reikalavimu turto savininkas - ieškovas L. B., siekia pašalinti, jo vertinimu, padarytus teisės pažeidimus, nesusijusius su turto valdymo netekimu. Pažymėtina, kad šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi byloje analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusius su daikto savininko teisių gynimo būdu – negatoriniu ieškiniu. Ieškovo tvirtinimu, jis, kaip turto savininkas, negali visa apimtimi įgyvendinti teisės naudotis daiktu dėl signalizacijos keliamo didelio triukšmo, prarado galimybę parduoti daiktą pasirinktam pirkėjui. Kiti ieškinyje minimi ieškovo turto valdymo teisės suvaržymai – vartų sukabinimas ir savo spynos pakabinimas, automobilio laikymas ieškovo garažo bokse, dar iki bylos iškėlimo buvo pašalinti.
13. Analizuojant ginčo teisinį aspektą, pirmiausia paminėtinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.98 straipsnis įtvirtina vieną iš kelių savarankiškų savininko teisių gynimo būdų – negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
14. Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktas, kt.). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.
15. Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37, 38 punktai).
16. Atsakovas garsinę signalizaciją, kurios veikimo zona apima tiek jo, tiek kaimyno – ieškovo garažo bokso plotą, įsirengė iš anksto apie tai neinformavęs ieškovo, juolab be pastarojo sutikimo. Šias aplinkybes atsakovas pripažįsta ir ginčo dėl jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnis).
17. Pažymėtina, kad iki atsakovui įsigyjant garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacija patalpoje įrengta nebuvo. Atsakovas įsirengdamas signalizaciją, kurios veiklos zona apima ir kaimyninio garažo erdvę, įsijungia (suveikia) atidarius ir gretimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) garažo vartus, patekus į patalpą, neabejotinai turėjo gauti ieškovo sutikimą. Tokie atsakovo veiksmai, atlikti be ieškovo sutikimo, pažeidžia pastarojo teisę valdyti ir naudoti jam priklausantį daiktą savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovas signalizacijos įrengimą vertina kaip neteisėtą jo nuosavybės teisės pažeidimą ir reikalauja pašalinti (arba pertvarkyti) ant garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) sienos įrengtą garsinę signalizaciją taip, kad jos veikimo zona neapimtų garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, kad jis netrukdomai galėtų patekti į jam priklausančią patalpą. Tarp šalių kilus ginčui atsakovas pranešė ieškovui signalizacijos išjungimo kodą, tačiau ieškovas naudotis signalizacija atsisako, motyvuodamas tuo, kad signalizacija yra atsakovo, jo bokse, jis neturi jokio poreikio peržengti garažus skiriančios ribos, juolab būti atsakingu už atsakovo automobilio saugojimą.
19. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas pats sugadino signalizaciją, dėl ko jos veikla yra neprognozuojama, savo argumentams pagrįsti pateikė 2023 m. gegužės 4 d. pažymą, fotonuotraukas (el. byla 2 t., l. 80-87). Teismo vertinimu šie įrodymai, nepatvirtina, kad garsinė signalizacija nesuveikia ieškovui pradarius savo vartų pusę ir įėjus į garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad signalizacija anksčiau suveikdavo vos tik jam pradarius garažo vartus, dabar ji pradeda veikti (signalizuoti) jam įėjus į patalpą. Kaip jau minėta garsinės signalizacijos veikimo faktas užfiksuotas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuotina, kad ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas iki šiol nėra pašalintas.
20. Atsižvelgiant į ieškovo teisės naudotis jam priklausančia negyvenamąja patalpa turinį, savininko teisių apimtį, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė ir įrodė savo kaip patalpos savininko teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu (CPK 185 straipsnis).
21. Iš atsakovo D. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad galimybės pertvarkyti ant jam priklausančios garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) sienos įrengtą garsinę signalizaciją taip, kad jos veikimo zona neapimtų kaimyninio garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, galimybės nėra. Taip pat, pasak atsakovo, dėl mažo garažų ploto nėra galimybės įrengti vidinės pertvaros, kad garažų boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atskirti.
22. Atsižvelgiant į tai, ieškovo, kaip gretimo garažo savininko, subjektinės teisės gali būti apgintos tik įpareigojant atsakovą pašalinti ant garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) sienos įrengtą garsinę signalizaciją taip, kad jos veikimo zona neapimtų garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir jis netrukdomai galėtų patekti į jam priklausančią patalpą.
23. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovo veiksmai, pažeidžiant jo kaip savininko teises, be jo sutikimo tvarkantis garaže savo nuožiūra – įrengiant signalizaciją, galimai stebėjimo įrangą, automobilių statymas, nepagrįsti reikalavimai atlyginti neįvardintas sumas už atliktus darbus, kuriems jis sutikimo nedavė, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, pažeminimą ir kitas neigiamas emocijas, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai; jis negalėjo aprodyti garažo bokso pasirinktam pirkėjui ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį; jis negalėjo pilna apimtimi verstis pasirinkta veikla, nes turėjo imtis priemonių jo teisių pažeidimams užfiksuoti ir pašalinti. Dėl to, atsakovas turėtų atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
26. Neturtinės žalos atlyginimas, kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, neturėtų būti asmens nubaudimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
27. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisės pažeidimų atvejais savininkas turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatytais būdais ir reikalauti pažeidimus pašalinti. Šiuo atveju, ieškovo teisių pažeidimas neturėjo negrąžinamų neigiamų pasekmių turtui, o ieškovo interesai apginami teismo sprendimu įpareigojant signalizaciją pašalinti, atmetant atsakovo turtines pretenzijas.
28. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).
29. Patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovas būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Kaip ir nepateikti įrodymai, kad atsakovo veiksmai realiai sutrukdė jam parduoti garažą konkrečiam pirkėjui (CPK 12, 177-178 straipsniai).
30. Aukščiau aptartas atsakovo veikimas, neturint ieškovo sutikimo, galėjo jam sukelti neigiamas emocijas, ieškovui galėjo kilti rūpesčių ginant savo teises, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad tie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas, taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovo patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, neigiamų padarinių gyvenimo kokybei ar sveikatai atsiradimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, kurios savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais, deklaratyviais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie neturtinės žalos padarymą (CPK 178, 185 straipsniai). Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikalinga kompensuoti priteisiant jam iš atsakovo piniginę sumą.
31. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6 240,50 Eur kompensaciją už bendro turto pagerinimą. Bendru turtu atsakovas įvardina abiejų garažų boksų – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijas, elektros ir ventiliacijos sistemas, plotą bei bendrus vartus. Savo poziciją dėl turto bendrumo atsakovas grindžia paaiškinimais, išdėstytais teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, 1984 m. kadastrine knyga.
32. Atsakovo poziciją dėl garažo boksų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nekilnojamojo turto objekto bendrumo paneigia Nekilnojamojo turto registro duomenys bei garažo techninės apskaitos byla. Nepaisant to, kad garažų boksai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neturi vidinės pertvaros, šios negyvenamosios patalpos suformuotos ir įregistruotos kaip du savarankiški nekilnojamojo turto kadastro objektai, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius. Kaip jau minėta, jokių specialių šių patalpų naudojimo sąlygų registruota nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, o ir ankstesni garažo bokso Nr. 429 savininkai, šiuo turtu naudojosi ir disponavo, savarankiškai, netaikant jų santykiams bendrąją nuosavybę reglamentuojančių teisės normų.
33. Pateiktos 2020 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties turinys patvirtina, kad atsakovas prieš įsigydamas garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino su jo būkle, kokybe, visais su turtu susijusiais dokumentais (el. bylos 1 t., b. l. 163-170). Dėl to, jam neabejotinai turėjo būti aiškios jo negyvenamos patalpos konstrukcinės ypatybės ir ribos.
34. Nustatyta, kad atsakovas atliko garažų boksų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) einamojo remonto darbus - garažo sienų ir grindų gruntavimą, glaistymą, dažymą garažo vartų atnaujinimo (rūdžių šalinimo, skardinimo, hermetizavimo), stumdomosios dalies sureguliavimo, vartų įrengimo remonto darbus. Patirtas išlaidas atsakovas grindžia pateiktomis 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. sausio 7 d., sąskaitomis – faktūromis bei jų apmokėjimo kvitais (el. bylos 1 t., 156-162, 2 t., 47-54). Taip pat nustatyta, kad šiuos darbus atsakovas užsakė ir vėliau už juos apmokėjo neinformavęs apie jų atlikimą ieškovo, juolab negavęs, pastarojo sutikimo. Savo lūkestį, kad ieškovas prisidės prie apmokėjimo už darbus atsakovas grindė paaiškinimais apie ieškovo socialinę padėtį ir atliktų darbų būtinybe. Sąskaitas už atliktus darbus ir konkretų reikalavimą dėl ½ dalies patirtų išlaidų atlyginimo atsakovas ieškovui pateikė tik šioje byloje pareiškęs priešieškinį.
35. Pažymėtina, kad net ir įgyvendinant bendrąją nuosavybės teisę, toks nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, esant nesutarimui šis klausimas išsprendžiamas teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis). Todėl taikant įstatymo analogiją atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovas remonto darbams pritarė, savo sutikimą dėl jų išreiškė konkliudentiniais veiksmais, nereikšdamas dėl jų pretenzijų.
36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ garažas apibrėžiamas, kaip patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, ši patalpa priskiriama prie negyvenamųjų patalpų (4.3, 7.7 punktai). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo garažu iki remonto darbų atlikimo negalima buvo naudotis pagal paskirtį – jame laikyti transporto priemonę/-es. Pastato bendro naudojimo dalims – sienų, grindų, lubų konstrukcijoms sutvirtinti, keisti ir pan. remontas nebuvo reikalingas ir ginčo dėl to nėra.
37. Atsakovui įsigijus garažą, jo vartai buvo permatomi (vielos tinklo), signalizacijos jame nebuvo. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atlikdamas remonto darbus atsakovas siekė suteikti tiek savo, tiek kaimyno garažams papildomą – transporto priemonių apsaugos funkciją, užsandarinant patalpą, įrengiant pilnai patalpas uždengiančius vartus (vielos tinklas uždengtas skarda), įvedant signalizaciją, bei atnaujinti, atliekant einamojo remonto darbus. Todėl šie darbai, atlikti ir ieškovui priklausančioje patalpos pusėje, keičiant jo garažą uždarančią vartų dalį, neabejotinai turėjo būti derinami su ieškovu, o atliekami tik gavus jo rašytinį sutikimą. Šiuo atveju atsakovas garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos remonto darbus atliko neturėdamas ieškovo sutikimo, o juolab neinformavęs apie juos, jų kaštus ir sprendinius, savo iniciatyva ir nuožiūra, pažeisdamas ieškovo kaip turto savininko teises patalpą valdyti, ja naudotis ir disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovas savo argumentams dėl remonto darbų būtinybės pagrįsti pateikė 2023 m. gegužės 19 d. oro taršos tyrimo protokolą Nr. ChS 1474/2023, teigė, kad tyrimo rezultatas 3,18 mg/m3, daugiau nei 6 kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ nustatytą didžiausią leidžiamą cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi garažo paskirties pastatai nepriskiriami pastatų pogrupiui, skirtam visuomenės poreikiams tenkinti, todėl ši norma garažo statiniams netaikoma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 5.1. punktas, 1 priedas).
39. Atsakovas neįrodė, kad atlikti remonto darbus atsakovo garaže buvo būtina. Taip pat į bylą nėra pateikti atsakovo procesiniuose dokumentuose dėl ketinimo pirkti ieškovo garažą šalių susitarimą patvirtinantys įrodymai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas atliko remonto darbus pažeisdamas ieškovo teises, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, todėl neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti ½ patirtų išlaidų dalį. Tai sudaro pagrindą teismui atsakovo priešieškinį atmesti (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
40. Dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako ir atskirai jų neaptaria, kadangi jie faktinės ir teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi.
41. Atmetus šalių turtinius reikalavimus, netenkinami ir šalių reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.27, 6.210 straipsniai).
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovas L. B. patyrė 133,60 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį paruošimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, ieškovo konsultacijas, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Atsakovas D. G. patyrė 1 750 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme) bei 96,71 Eur išlaidas už oro taršos tyrimus, kurias taip pat prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš ieškovo. Šalių patirtas išlaidas patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas, jų apmokėjimo dokumentai. Šalių patirtos išlaidos advokatų paslaugoms yra būtinos, protingos, pagrįstos.
44. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio dalis ir 1 125 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai dalis. Atsakovui iš ieškovo priteistina 437,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis. Atsakovo patirtos 96,71 Eur išlaidos už oro taršos tyrimus neatlygintinos, kadangi šis įrodymus nesusijęs su byla ir teismas juo nesivadovavo.
45. Byloje susidarė 15,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ieškovui tenkanti 3,90 Eur šių išlaidų dalis yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo nepriteisiama. Iš atsakovo priteistina 11,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis valstybei (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovą D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti ant garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos įrengtą garsinę signalizaciją taip, kad jos veikimo zona neapimtų ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos, kad pastarasis netrukdomai galėtų patekti į jam priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio dalį ir 1 125 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų dalį ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 437,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų dalį atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.