- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- 1A-376-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37413-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
- 1.1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
K. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai už 5 eurus įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,121 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą platinti ir savo reikmėm – vartojimui, jas laikė su savimi, 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 22.00 val., atsinešė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) į (duomenys neskelbtini) namu pažymėto daugiabučio namo kieme stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pats suvartojo bei platino t. y. davė rūkyti automobilyje buvusiems asmenims: D. B. ir U. S., o likusią dalį ne mažiau kaip 0,121 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) laikė ant automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinio grindų kilimėlio, kol 2022 m. spalio 01 d. apie 02:00 val., atvykę policijos pareigūnai apžiūros metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Ramunė Brazdeikytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl K. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį už šią nusikalstamą veiką paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas už BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę bei K. P. pripažinti recidyvistu.
1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino įrodymus bei padarė nemotyvuotas išvadas dėl K. P. kaltės, todėl nepagrįstai jį išteisino pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. P. atsinešė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) į automobilį, kuriame nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) davė rūkyti D. K. (.) ir U. B. (S.). Tai patvirtina paties K. P. bei kitų proceso dalyvių parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. P. pakeista įvykių versija nepaneigia narkotinių medžiagų platinimo fakto.
1.2. Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. nurodė, jog besėdint automobilyje K. P. jos klausė ar ji turi popieriaus supilti ir sumaišyti marihuaną su tabaku, parūkęs suktinę, K. P. ją perdavė D. K.. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja neprisiminė įvykio detalių, tačiau pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir U. B. (S.) nurodydama, kad ji taip pat truputį parūkė suktinę. Teismo posėdžio metu pagarsinus šios liudytojos parodymus, ji taip pat patvirtino, kad jie yra teisingi.
1.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. (B.) nurodė, kad sėdint automobilyje K. P. pasiūlė parūkyti su savimi atsineštą marihuaną, jis, K. P. ir U. S. parūkė marihuanos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. (B.) teigė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tuo tarpu teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas teigė, kad jie yra neteisingi, nurodydamas, kad suktinę kažkas rado automobilyje. Tokie liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes iš pradžių nurodęs, kad neatsimena įvykio aplinkybių, vėliau jis ėmė smulkiai dėstyti visiškai priešingus parodymus, prieštaraujančius kitų proceso dalyvių parodymams.
1.4. Prokurorės teigimu, kadangi narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo požymį atitinka bet koks neteisėtas atlygintinis ar neatlygintinis šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog K. P. veiksmuose yra nustatyti visi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. K. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė jau būdamas nuteistas už tyčinius nusikaltimus, jam nebuvo išnykęs teistumas, todėl jis pripažintinas recidyvistu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad 2025 m. birželio 6 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis K. P. atžvilgiu, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, tuo tarpu nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį. Šie nuosprendžiai nėra subendrinti, tad būtų tikslinga svarstyti klausimą dėl nuosprendžių subendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis nuosprendžius subendrinti juos iš dalies sudedant bei nuteistajam paskirti galutinę subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pripažinti jį recidyvistu. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis naikintinas dalyje ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
6. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl K. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo priimti priešingą procesinį sprendimą – jo atžvilgiu šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje esant paankamai įrodymų, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Prokurorės teigimu, K. P. veiksmuose egzistuoja visi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
7. Nuosprendžio aprašomajai daliai keliami esminiai reikalavimai yra išdėstyti BPK 305 straipsnyje. Teik apkaltinamojo, tiek išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, teismas, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą, turi atlikti įrodymų vertinimą ir aiškiai nurodyti motyvus, pagrindžiančius jo daromas teisines išvadas. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo yra pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo procesinis sprendimas turi atitikti ne tik jo formai, bet ir turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus, be kita ko, BPK 302–307 straipsniuose, tad turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). Tai suponuoja išvadą, kad procesinį sprendimą priimančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti nulemtas visų byloje esančių duomenų leistinumo, teisėtumo, patikimumo, sąsajumo bei reikšmingumo įvertinimu ir tokių duomenų pripažinimu įrodymais bei šių įrodymų analize, prieštaravimų pašalinimu, argumentų dėl atlikto įrodymų vertinimo pateikimu. Taigi, iš esmės teismo priimamas procesinis sprendimas visais atvejais turi būti tinkamai motyvuotas.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nuosprendžio turiniu, patikrinusi jo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, motyvuodamas savo procesinį sprendimą apsiribojo tik jų išvardinimu, tačiau jų neaptarė ir neanalizavo nei atskirai, nei jungiant į bendrą loginę visumą, todėl neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir iš esmės savo padarytų išvadų dėl K. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepagrindė jokiais teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas (apkaltinamasis) nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Įvertinus tai, byloje iš naujo spręstini ir K. P. paskirtos bausmės bei jų bendrinimo klausimai.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
9. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčo dėl K. P. kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu dalyje dėl K. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tad apeliacinės instancijos teismas šiame procesiniame sprendime toliau pasisakys dėl įrodymų vertinimo būtent šios nusikalstamos veikos padarymo kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad K. P. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai už 5 eurus įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,121 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), savo reikmėm – vartojimui, jas laikė su savimi, 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 22.00 val., atsinešė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) į (duomenys neskelbtini) namu pažymėto daugiabučio namo kieme stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pats suvartojo bei platino t. y. davė rūkyti automobilyje buvusiems asmenims: D. B. ir U. S., o likusią dalį ne mažiau kaip 0,121 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) laikė ant automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinio grindų kilimėlio, kol 2022 m. spalio 01 d. apie 02.00 val., atvykę policijos pareigūnai apžiūros metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais jis padarė ne tik BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, tačiau ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
11. Baudžiamajame įstatyme atsakomybė už BK 260 straipsnio 1 dalį yra numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika laikoma baigta tuomet, kai kaltininkas atliko bet kurią vieną ar kelias alternatyvias veikas, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo arba neatsiradimo.
12. Nagrinėjamu atveju, K. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad į susitikimą su D. K. (buvusi pavardė – B.), U. B. (buvusi pavardė – S.) ir J. A. atsinešė jau susuktą suktinę su narkotine medžiaga – marihuana, ir jie visi ją rūkė, tačiau neigė narkotinę medžiagą platinęs, nurodydamas, jog įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl rūkydamas suktinę užmigo, tuo tarpu D. K. (buvusi pavardė – B.) ir U. B. (buvusi pavardė – S.) suktinę pasiėmė patys ir ją rūkė (3 t., b. l. 3–4).
13. Šioje baudžiamojoje byloje K. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindžiama šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais duomenimis, kurie buvo pripažinti įrodymais:
9.1. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta J. A. paaiškino, kad 2022 m., tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini), sėdėjo savo automobilyje „Opel Vectra“ priekinėje sėdynėje su drauge U. S., gurkšnojo sidrą. Automobilio gale sėdėjo du jai pirmą kartą matyti žmonės – D. B., U. S. draugas, ir K. P. – D. B. draugas. Nematė, kas vyko automobilio gale, marihuanos ji nerūkė, to daryti jai niekas nesiūlė, suktinės ji nematė, automobilio priekyje marihuanos niekas nerūkė, tačiau jos kvapą ji užuodė. Jos prašė popieriaus, kad galėtų išpilti marihuaną, tačiau kas prašė – nepamena. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau kadangi praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių ji nepamena (3 t., b. l. 21). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teisme 2025 m. balandžio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d., apie 22 val. į jos namus atvažiavo draugė U. S.. Su U. S. nusprendė pasivažinėti po miestą, užsukti į degalinę bei nuvažiuoti pas U. S. draugą D. B.. Važiavo jos (J. A.) mašina, pradžioje vairavo ji, tačiau nuvykę į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apsikeitė ir prie jos automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo atsisėdo jos draugė U. S.. Iš degalinės nuvažiavo prie U. S. draugo D. B. namų, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo 2022 m. spalio 1 d. apie 00.00 val. nakties ir sustojo prie laiptinės. Prie laiptinės stovėjo U. S. draugas D. B., o jos su U. S. sėdėjo automobilyje. U. S. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o ji šalia jos priekinėje keleivio sėdynėje. Atsidarę langus kalbėjosi su D. B.. D. B. ji anksčiau nepažinojo, matė pirmą kartą. Maždaug už 30 min. prie jų priėjo D. B. draugas vardu K. P., jį matė pirmą kartą. Atėjus K. P., jie su D. B. atsisėdo į jos automobilį, ant galinių sėdynių. D. B. atsisėdo už jos, o K. P. atsisėdo už U. S.. Visi vartojo alkoholį – jos su U. S. gėrė sidrą, o ką gėrė vaikinai, ji nežino. Apie 02.00 val. nakties, K. P. paklausė ar ji automobilyje turi popieriaus, kad galėtu ant jo išpilti marihuaną ir sumaišyti su tabaku. Ji davė parkavimo kvitą ir jis, užsidegęs automobilio salono šviesą gale, kažką suko. Ji suprato, kad jis susuka suktinę, tai yra maišo tabaką su „žole“ (marihuana) ir ruošiasi rūkyti. Susisukęs užsidegė pasidarytą suktinę ir rūkė jos automobilyje. K. P. parūkęs davė rūkyti tą pačią suktinę D. B.. Nematė, kad U. S. rūkytų. Staiga pamatė, kad į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Kas išmetė marihuanos suktinę, nematė, bet tikrai ne ji. Suktinė buvo numesta po D. B. kojomis. Buvo dar ne visa suktinė surūkyta, liko dar kažkiek. Ji pati marihuanos nerūkė (1 t., b. l. 102–104). Liudytoja patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
9.2. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta U. B. (buvusi pavardė – S.) paaiškino, kad turi problemų su atmintimi, todėl nepamena, kas vyko įvykio metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teisme 2025 m. balandžio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. B. (buvusi pavardė – S.) nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 22.00 val. nuvyko pas savo draugę J. A. į namus. Nusprendė pasivažinėti po miestą, užsukti į degalinę bei nuvažiuoti pas gerą draugą D. B.. Važiavo J. A. automobiliu. Pradžioje vairavo J. A., tačiau nuvykę į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apsikeitė ir prie jos automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ji ir vairavo. Iš degalinės nuvažiavo prie jos gero pažįstamo D. B. namų, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo 2022 m. spalio 1 d. apie 00.00 val. nakties ir sustojo prie laiptinės. Prie laiptinės stovėjo D. B., o jos su J. A. sėdėjo automobilyje. Ji sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo J. A.. Atsidarę langus kalbėjosi su D. B.. D. B. pažįsta apie 5 metus, su juo gerai sutaria. Maždaug už 30 min. prie jų kompanijos priėjo D. B. draugas vardu K. P., jį matė pirmą kartą. Atėjus K. P., jie su D. B. atsisėdo į J. A. automobilį, ant galinių sėdynių. D. B. atsisėdo už J. A., o K. P. atsisėdo už jos (ji sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o šalia ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo J. A.). Visi vartojo alkoholinius gėrimus, jos su J. A. gėrė sidrą, o ką gėrė vaikinai, ji nežino. Apie 02.00 val. nakties, K. P. paklausė, ar jos automobilyje turi popieriaus, kad galėtu ant jo išpilti marihuaną ir sumaišyti su tabaku. Iš kur K. P. gavo marihuanos, ji nežino, bet jis ją atsinešė. J. A. davė K. P. kažkokį popierių, lyg baudos už parkavimo pažeidimą kvitą. K. P. įjungęs automobilio salono šviesą gale, kažką suko. Ji suprato, kad jis susuka suktinę, tai yra maišo tabaką su „žole“ (marihuaną) ir ruošiasi rūkyti. Susisukęs užsidegė pasidarytą suktinę ir rūkė J. A. automobilyje. K. P. parūkęs davė rūkyti tą pačią suktinę D. B.. Ar D. B. jo prašė, ji neatsimena. Ji paprašė K. P. duoti ir jai parūkyti marihuanos, jis jai suktinę ir truputį parūkė (sutraukė keletą dūmų). Staiga pamatė, kad į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Kas išmetė marihuanos suktinę ji nematė, bet tikrai ne ji. Suktinė buvo numesta po D. B. kojomis. Buvo dar ne visa suktinė surūkyta, liko dar kažkiek. Dėl marihuanos rūkymo labai gailisi ir daugiau nevartos jokių narkotinių medžiagų. J. A. marihuanos nerūkė, tik ji, D. B. ir K. P.. Policijos pareigūnai radę J. A. automobilyje suktinę, juos visus pristatė į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, o paskui nuvežė paimti šlapimo tyrimams į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 113–115). Liudytoja patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad įvykio metu ji rūkė marihuaną (3 t., b. l. 22).
9.3. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta policijos pareigūnė atvykusi į įvykio vietą M. Z. paaiškino, kad po įvykio praėjo didelis laiko tarpas, todėl jo aplinkybių nepamena ir prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (3 t., b. l. 14). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teisme 2025 m. vasario 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Z. nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 01.45 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kieme yra triukšmaujama. 2022 m. spalio 1 d. apie 02.00 val. nakties su kolega E. K. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėję prie šio automobilio su kolega pamatė, kad automobilyje sėdi trys asmenys, priekinėje vairuotojo sėdynėje sėdėjo mergina, kaip paaiškėjo vėliau – U. S., šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo mergina, kaip paaiškėjo vėliau – J. A.. Už J. A. ant galinės sėdynės sėdėjo vyras, kaip paaiškėjo vėliau – D. B.. Kolega pajautė specifinį rūkomos marihuanos kvapą sklindantį iš automobilio salono. Suprato, kad galimai rūko narkotines medžiagas, todėl nusprendė apžiūrėti automobilį. E. K. nurodė visiems asmenims likti savo vietose. Tuomet prie jų priėjo dar vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – K. P., kuris teigė, kad su visa šia kompanija buvo automobilyje, o jiems atvykus buvo išėjęs nusišlapinti. Jos kolega priėjo prie galinių (keleivio pusės) automobilio durelių ir jas atidarė. Šioje vietoje sėdėjo D. B., kuriam E. K. nurodė išlipti iš automobilio. E. K. apžiūrėjo automobilio vietą, kurioje sėdėjo D. B. ir ant automobilio salono galinio kilimėlio rado nuorūką. Tuomet E. K. visų asmenų klausė kieno tai nuorūka. K. P. jai ir kolegai girdint sakė, kad tai yra kvepiantis tabakas ir jam šį tabaką atvežė jo draugė dovanų. Jie su kolega buvo įsijungę „Body“ kameras, kuriose turėtų būti girdima, kaip K. P. nurodo, kad tai jo nuorūka ir tai yra kvepiantis tabakas ir jam šį tabaką atvežė jo draugė dovanų. Patikrino merginų girtumą, joms abiem nustatyti girtumai. Visus keturis asmenis pristatė į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Ten patikrino ir vaikinų (K. P. ir D. B.) blaivumą. Abu vyrai buvo išgėrę. Tuomet visus asmenis pristatė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių, tikslu paimti visų asmenų šlapimą, tyrimams. D. B. teigė, kad nuorūka yra ne jo (1 t. b. l. 140–142). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patvirtino.
9.4. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas atvykęs į įvykio vietą E. K. paaiškino, kad vyko į iškvietimą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio namo rado stovintį automobilį, kuriame sėdėjo trys asmenys, vėliau priėjo dar vienas asmuo. Automobilyje buvo rasta suktinė, kurioje buvo narkotinė medžiaga, detalesnių įvykio aplinkybių nepamena (3 t., b. l. 14). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teisme 2025 m. vasario 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 01.45 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme triukšmaujama. Apie 02.00 val. nakties su kolege M. Z. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priėjo prie šio automobilio ir pamatė, kad automobilyje sėdi trys asmenys, vairuotojo sėdynėje sėdėjo mergina (kaip paaiškėjo vėliau – U. S.), šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo, kaip paaiškėjo vėliau – J. A.. Už J. A. ant galinės sėdynės sėdėjo vyras, kaip paaiškėjo vėliau – D. B.. Atėjęs prie automobilio pamatė, kad galinės durys (už vairuotojo) atidarytos, pajuto specifinį rūkomos marihuanos kvapą, sklindantį iš automobilio salono. Suprato, kad asmenys rūko narkotines medžiagas, todėl nusprendė apžiūrėti automobilį ir nurodė visiems asmenims likti savo vietose. Tuomet prie jų priėjo dar vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – K. P., kuris teigė, kad su visa šia kompanija buvo automobilyje, o jiems atvykus buvo išėjęs nusišlapinti. Jis (E. K.) priėjo prie galinių (keleivio pusės) automobilio durelių ir jas atidarė. Šioje vietoje sėdėjo D. B., kuriam nurodė išlipti iš automobilio. Apžiūrėjęs automobilio vietą, kurioje sėdėjo D. B., ant automobilio salono galinio kilimėlio pamatė nuorūką. Su pirštinėm ją paėmė ir pauostęs suprato, kad tai gali būti marihuana. Jis klausė visų asmenų kieno tai nuorūka. K. P. jam sakė, kad tai yra kvepiantis tabakas ir jam šį tabaką atvežė jo draugė dovanų. Patikrino merginų girtumą, joms abiem nustatyti girtumai. Visus keturis asmenis pristatė į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Ten patikrino ir vaikinų (K. P. ir D. B.) blaivumą. Abu vyrai buvo išgėrę. Tuomet visus asmenis pristatė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių, paimti visų asmenų šlapimą, tyrimams. D. B. teigė, kad nuorūka yra ne jo (1 t. b. l. 132–134). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino.
9.5. Liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.), apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad atsimena, jog kartu su kitais asmenimis buvo sulaikytas bei buvo rasta narkotinė medžiaga, tačiau nei kitų įvykio aplinkybių, nei savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teigė nepamenantis (3 t., b. l. 21). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apylinkės teisme 2025 m. balandžio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.) nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 00.00 val., prie jo tuometinių namų adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo draugės U. S. ir J. A., jos atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“. Šis automobilis priklauso J. A.. Kas automobilį vairavo, nepamena, tai pat nepamena, kurioje vietoje ant priekinės sėdinės sėdėjo J. A. ir U. S.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra alų. Atvykus U. S. ir J. A. maždaug po 30 min., prie jų kompanijos prisijungė K. P.. K. P. pažįsta jau keletą metų, su juo bendraudavo ir buvo geri pažįstami. Jis (D. B.) sėdėjo automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, o K. P. galinės sėdynės kairėje pusėje. K. P., U. S. ir jis vartojo alkoholį, tai yra gėrė alų. Maždaug apie 02.00 val., K. P. pasiūlė parūkyti marihuanos, jis buvo atsinešęs su savimi, jei gerai atsimena, suktinė jau buvo susukta. Iš kur jis gavo narkotinių medžiagų, nežino ir jo neklausė. Jis, U. S. ir K. P. parūkė marihuanos. Jis parūkė pirmą kartą iš smalsumo po trijų metų pertraukos, pats paprašė K. P. ir jis jam davė uždegtą suktinę. Ar K. P. siūlė parūkyti U. S., ar ji pati jo prašė, neatsimena. Tik atsimena, kad ji ir rūkė K. P. atsineštą marihuanos suktinę. J. A. nerūkė marihuanos. Pamatė, kad į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Kas iš jų trijų tuomet rūkė ir išmetė K. P. atsineštą marihuanos suktinę, nepamena, bet tikrai ne jis. Suktinė buvo numesta po jo (D. B.) kojomis. Buvo dar ne visa suktinė surūkyta, liko dar kažkiek. Policijos pareigūnams suradus prie jo kojų suktinę, jis nepasakė, kad tai K. P. suktinė, nes nenorėjo jo išduoti (1 t., b. l. 91–93). Liudytojas nepatvirtino šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigė, kad jie nėra visiškai teisingi, nes K. P. jų nevaišino narkotinėmis medžiagomis ir jų nedavė, tuo tarpu suktinę jis pats rado padėtą automobilio „Opel Vectra“ peleninėje ir ją paėmė (3 t., b. l. 21–22).
9.6. Įvykio vietos apžiūros 2022 m. spalio 1 d. protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), kieme stovi pilkos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinis salonas netvarkingas, mėtosi alkoholio skardinės, maisto likučiai. Automobilio salono gale, ant žemės dešinėje keleivio pusėje įvairios šiukšlės ir susuktas popierius su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, kuris supakuotas ir užantspauduotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–26).
9.7. Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kad: žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga atskirta iš mišinio, buvusio savadarbės suktinės nuorūkoje (pateiktoje voke su apsauginiu lipduku „POLICIJA 013464“), rastoje ir paimtoje 2022 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,121 g, delta?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,2 procento. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje, atskirtoje iš mišinio, buvusio savadarbės suktinės nuorūkoje, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 40–43).
9.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, metamfetamino, amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 % (promilės) etilo alkoholio. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 99).
9.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. P. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino, metilendioksimetamfetamino (MDMA), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 % (promilės) etilo alkoholio. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 126).
9.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad U. S. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,48 % (promilės) etilo alkoholio. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 121).
9.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. A. šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 110).
9.12. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022 m. spalio 1 d. 02.26 val. K. P. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 144–147).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nors K. P., apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepripažino, tuo tarpu skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu sutikti negali. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, pats K. P. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad įvykio metu susitikęs su D. K. (buvusi pavardė – B.), U. B. (buvusi pavardė – S.) ir J. A., jis atsinešė suktinę su marihuana (3 t., b. l. 3). Nors jis teigė, kad suktinę buvo pasidaręs iki susitikimo su aukščiau paminėtais asmenimis, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojų J. A. ir U. B. (buvusi pavardė – S.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog K. P. sėdėdamas automobilyje „Opel Vectra“ jų klausė, ar jos automobilyje turi popieriaus, kad jis galėtų ant jo išpilti marihuaną ir ją sumaišyti su tabaku bei gavęs popieriaus, sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, įsijungęs automobilio gale esantį apšvietimą, susuko suktinę su marihuana.
15. Be to, apeliacinės instancijos teismo neįtikina ir K. P. iškelta versija, kad jam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir parūkius jo pasigamintą suktinę su marihuana jis užmigo, tuo tarpu liudytojai D. K. (buvusi pavardė – B.) ir U. B. (buvusi pavardė – S.) patys pasiėmė suktinę iš automobilyje esančios peleninės ir parūkė. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad 2022 m. spalio 1 d., 01.12 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), kieme jaunuoliai atvykę su automobiliu Opel šūkauja, vartoja alkoholį ir daužo butelius (1 t., b. l. 12). Tad akivaizdu, kad policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas dėl jaunuolių kieme vartojamo alkoholio ir keliamo triukšmo. Apie 02.00 val. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai automobilyje „Opel Vectra“ rado sėdinčius liudytojus D. K. (buvusi pavardė – B.), U. B. (buvusi pavardė – S.) ir J. A., tuo tarpu K. P. tuo metu ateidinėjo nuo gyvenamojo namo link automobilio ir tai patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. Z. ir E. K. parodymai (1 t., b. l. 132–133, 140–141). Juolab, aplinkybės, kad K. P. įvykio metu kuriuo nors laikotarpiu būtų užmigęs nenurodė ir nepatvirtino nei apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.), nei ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos U. B. (buvusi pavardė – S.) ir J. A.. Tad įvertinus tai, kad įvykio metu buvo triukšmaujama, atvykus policijos pareigūnams K. P. atėjo nuo gyvenamojo namo link automobilio, tuo tarpu nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog K. P. kuriuo nors įvykio metu būtų užmigęs, apeliacinės instancijos teismas šį K. P. teiginį vertina tik kaip jo gynybinės versijos dalį.
16. Be kita ko, priešingai nei aiškino K. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. ne tik nurodė, kad K. P. apie 02.00 val. sėdėdamas automobilyje prašė popieriaus, tikslu ant jo išberti marihuaną ir tabaką siekiant pasigaminti suktinę, tačiau pažymėjo ir tai, kad pasigaminęs suktinę jis ją rūkė bei tą pačią suktinę davė rūkyti ir D. K. (buvusi pavardė – B.). Analogiškas aplinkybes dėl popieriaus prašymo ir suktinės pagaminimo nurodė ir liudytoja U. B. (buvusi pavardė – S.), kuri paaiškino ir tai, kad parūkęs suktinę, K. P. ją davė D. K. (buvusi pavardė – B.) bei jos prašymu, K. P. suktinę davė rūkyti ir jai, todėl ji įtraukė keletą dūmų. Aplinkybę, kad įvykio metu suktinę rūkė ir U. B. (buvusi pavarė – S.) patvirtino pati liudytoja apklausiama bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Nors atlikus liudytojos U. B. (buvusi pavardė – S.) šlapimo tyrimą, jame nebuvo rasta tetrahidrokanabinolio pėdsakų, tačiau, kaip nurodė pati liudytoja, gavusi suktinę su marihuana ji įtraukė tik keletą dūmų, tad tokiu atveju tyrimo metu toks kiekis medžiagos liudytojos organizme galėjo ir neatsispindėti. Tad šie liudytojų parodymai tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad K. P. įvykio metu nebuvo užmigęs, o pagamintą suktinę su marihuana pats perdavė rūkyti D. K. (buvusi pavardė – B.) ir U. B. (buvusi pavardė – S.).
17. Nepaisant to, kad liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.) apklausiamas bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nurodė, kad įvykio metu rūkė suktinę su marihuana, tik ją jam davė ne K. P., o suktinę jis pasiėmė pats iš automobilio „Opel Vectra“ peleninės, tačiau vien tik šio liudytojo parodymai negali paneigti kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad suktinę su marihuana jam davė rūkyti būtent K. P.. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad suktinę su marihuana įvykio metu pagamino K. P., aplinkybę, kad D. K. (buvusi pavardė – B.) rūkė tą pačią K. P. pagamintą suktinę patvirtina tiek paties K. P., tiek liudytojo D. K. (buvusi pavardė – B.) parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu faktą, kad D. K. (buvusi pavardė – B.) minėtą suktinę paėmė ne iš automobilio „Opel Vectra“ peleninės, o ją jam davė K. P., patvirtina liudytojų J. A. ir U. B. (buvusi pavardė – S.) parodymai.
18. Šiuo atveju teisėjų kolegija liudytojų J. A. ir U. B. (buvusi pavardė – S.) parodymus vertina kaip patikimesnius nei liudytojo D. K. (buvusi pavardė – B.), nes jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir iš esmės yra analogiški, be to, pastarosios K. P. įvykio metu matė pirmą kartą, tad jų su K. P. iš esmės nesiejo jokie draugiški santykiai ar artimi ryšiai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. (buvusi pavardė – B.) apklausiamas apylinkės teisme išdėstė tokią įvykių versiją, kuri neatitinka kitų liudytojų duotų parodymų, siekdamas padėti K. P. išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, juolab, pats liudytojas įvardijo, kad K. P. yra jo draugas (3 t., b. l. 21), tad tai galėjo paskatinti jį duoti K. P. palankius parodymus.
19. Sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių egzistavimo, apeliaciniame skunde prokurorė pagrįstai akcentuoja, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo požymį atitinka bet koks neteisėtas atlygintinis ar neatlygintinis šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad dar Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgos Nr. AB 40-1 išvadų 14 punkte yra pažymėta, jog kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai.
20. Šiuo gi atveju, nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad K. P. duodamas liudytojams D. K. (buvusi pavardė – B.) ir U. B. (buvusi pavardė – S.) rūkyti jo pagamintą suktinę su marihuana už tai būtų gavęs kokį nors realų atlygį, išmainęs į kitus daiktus ar gavęs kokios nors kitokios materialaus pobūdžio naudos, tačiau jo atlikti veiksmai – suktinės su marihuana perdavimas rūkyti kitiems asmenims (pavaišinimas) patenka į kitokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo apibrėžimą. Taigi, jo veiksmuose neabejotinai yra nustatyti visi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. P. inkriminuotame kaltinime dėl BK 260 straipsnio 1 dalies, nurodyta, jog narkotines medžiagas jis įgijo turėdamas tikslą platinti bei jas platino, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju narkotinės medžiagos įgijimas turint tikslą jas platinti baudžiamojoje byloje neįrodytas. Tiek liudytoja U. B. (buvusi pavardė – S.), tiek liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.) teigė patys paprašę K. P. duoti jiems parūkyti jo pagamintą suktinę su marihuana. Tad šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad K. P. pirkdamas marihuaną jau turėjo išankstinį tikslą šias narkotines medžiagas platinti, juolab susitikimą su liudytojais D. K. (buvusi pavardė – B.), U. B. (buvusi pavardė – S.) ir J. A. jis įvardijo kaip spontanišką, ką patvirtina ir šių liudytojų parodymai. Vis tik, net ir pašalinus tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą, tai nekeičia K. P. veikos kvalifikavimo, nes BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais, iš kurių vieną, šiuo atveju – kitokį platinimą, K. P. įgyvendino.
22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, K. P. kitokiu būdu platino narkotines medžiagas bei tai darė tyčia, suvokdamas, kad savo veiksmais – suktinės su marihuana perdavimu rūkyti liudytojams, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Taigi, šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl bausmės
23. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Prokurorė apeliaciniame skunde K. P. už šios nusikalstamos veikos padarymą siūlė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę bei pripažinti jį recidyvistu.
24. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
25. K. P. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad K. P. praeityje yra daug kartų teistas, yra nusikaltęs ir užsienio valstybėje, tuo tarpu šias jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpyje jis aštuonis kartus baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 81–90). Iš Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad K. P. nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 96), nuo 2022 m. lapkričio 25 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 98).
26. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurioje numatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio redakciją teismas turi diskrecijos teisę, tačiau ne pareigą pripažinti asmenį recidyvistu, ir tokį savo sprendimą privalo motyvuoti, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kokių priežasčių K. P. pripažintinas recidyvistu.
27. Šiuo atveju K. P. būdamas pilnametis, praeityje jau teistas už tyčinį nusikaltimą (iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio paskutinysis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendis už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje), kuomet už jį teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl kurio jis pripažintinas kaltu šiuo apygardos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl K. P. pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į tai, kad jis iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio ir šio nuosprendžio priėmimo yra teistas dešimt kartų, ir nors septyni pirmieji jo teistumai yra įgyti būnant nepilnamečiu (teismų procesiniai sprendimai nuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2014 m. spalio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio) ir šiuo metu yra išnykę, tačiau likusieji trys teistumai (pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį) vis dar yra neišnykę. Be to, K. P. įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. vagystes, plėšimus bei smurtinius nusikaltimus pradėjo daryti dar nesulaukęs pilnametystės ir savo delinkventinio elgesio nebuvo linkęs keisti net po jam paskirtų ir atliktų ne tik švelnesnių (laisvės apribojimo), tačiau ir su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių. Šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą K. P. pripažinti recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nenustatė K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau sprendžia, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
28. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta jeigu teismas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nustato, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
29. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.
31. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tad kartu dėl jos įvykdymo neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi bei nepadėjo jos išaiškinti. Apygardos teismas nenustatė ir nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalyje įvardintos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra visų būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų taikymui.
32. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
33. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma.
34. Vertinant K. P. asmenybę, kaip jau minėta, praeityje jis yra ne kartą teistas, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors jis daug kartų buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, tačiau už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra teisiamas pirmą kartą. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad K. P. savo nusikalstamais veiksmais būtų siekęs gauti finansinės naudos, ar kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas būtų jo pragyvenimo šaltinis. Šiuo atveju narkotinę medžiagą jis išplatino kitokiu būdu – liudytojams paprašius duoti parūkyti jo pagamintą suktinę su narkotine medžiaga – marihuana. K. P. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas pakankamai jauno amžiaus.
35. Analizuojant aplinkybes, susijusias su paties nusikaltimo pavojingumu, matyti, kad nuteistasis narkotinę medžiagą išplatino dviem asmenims – D. K. (buvusi pavardė – B.) ir U. B. (buvusi pavardė – S.). Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju K. P. padaryta nusikalstama veika negali būti prilyginama rūšiniam šios nusikalstamos veikos pavojingumui. Kaip nustatyta pagal baudžiamosios bylos medžiagą, K. P. pagamino ir aukščiau paminėtiems asmenims davė rūkyti tik vieną suktinę su marihuana, iš specialisto išvados matyti, kad marihuana buvo sumaišyta su tabaku. Liudytoja U. B. (buvusi pavardė – S.) teigė įtraukusi vos keletą dūmų, jos šlapime tyrimo metu nebuvo rasta tetrahidrokanabinolio, tuo tarpu nors liudytojas D. K. (buvusi pavardė – B.) nenurodė kiek suktinės surūkė, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie jo kojų buvo rasta dar nebaigta rūkyti suktinė su marihuana, tad tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nei U. B. (buvusi pavardė – S.), nei D. K. (buvusi pavardė – B.) negalėjo surūkyti didelio ar ženklaus kiekio marihuanos, juolab vieną suktinę kartu rūkė trys asmenys, įskaitant ir K. P.. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad K. P. narkotines medžiagas būtų platinęs daugiau kartų kitiems asmenims ar iš to gautų materialinės naudos. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už tokio kiekio ir tokiomis aplinkybėmis išplatintą narkotinę medžiagą šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorės skundas dalyje dėl nuteistajam skirtinos bausmės netenkinamas, nes šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti K. P., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jo dydį – 90 (devyniasdešimt) parų. Vis tik apeliacinės instancijos teismo aukščiau šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus vykdymo, tad BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
Dėl bausmių bendrinimo
37. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskiriant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę paliktina nepakeista, tuo tarpu šiuo apygardos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, šios bausmės subendrintinos. Kadangi K. P. narkotines medžiagas laikė ir tuo pačiu metu vartojo pats bei perdavė vartoti kitiems asmenims, šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. P. skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir jam skirtina 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.
38. Nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė turėtų būti iš naujo bendrinama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes šis bendrinimas buvo atliktas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu. Vis tik, teisėjų kolegija susipažinusi su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad K. P. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas procesinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 30 d. Šiuo paminėtu paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme. Tad susiklosčius tokiai teisinei situacijai, siekiant išvengti bausmių bendrinimo klaidų, o būtent dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo apygardos teismo nuosprendžiu skirtina bausmė su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme nebendrintina, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu atliktas bausmės bendrinimas su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme panaikintinas, juolab, kad šis bendrinimas buvo atliktas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai parenkant bausmių apėmimo būdą esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai ir nurodžius neteisingą galutinės bausmės dydį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
39. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant šiuo nuosprendžiu nuteistiną K. P. sudaro 83,33 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai.
40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
41. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė prokurorė, nuteistojo K. P. padėtį bloginančiais pagrindais, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą šį skundą tenkinti. Neabejotina, kad tokiu atveju nuteistajam turėjo būti užtikrinta teisė į gynybą, kuri, be kita ko, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta imperatyviu reikalavimu gynėjui dalyvauti procese bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad jis turėtų kokio nors kilnojamo ar nekilnojamo turto. Be to, šiuo metu jis atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tad jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba K. P. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo K. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl K. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. P. šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 2 dalį skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
K. P. pripažinti recidyvistu.
Neišieškoti iš K. P. valstybės naudai 83,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.