Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-21-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2A-21-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00835-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: J. V. D., D. I. D.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Rasa Stankauskienė

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-21-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00835-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 2.2.2.3.2.1 (S) .

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. D. ir D. I. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. V. D. ir D. I. D. (toliau ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 49SD-(14.49.136E), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1713-(5.59E.); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 710/1530 dalies valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 147,92 kv. m. Kitas pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas yra I. M., kuriai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2)-2635 suformuotas ir įregistruotas 0,1530 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 718/1530 šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 812/1530 žemės sklypo dalis 2014 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12578 yra perleista I. M. nuosavybėn. Ieškovams dar 1992 m. buvo leista įsigyti 0,0800 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovai, esant žemės sklypo įvertinimui, 1992 m. sumokėjo už jiems leistą įsigyti 0,0800 ha žemės sklypą bei mokėjo žemės mokestį už 0,0800 ha. Pagal UAB „Geoteka“ 2007 m. gruodžio 21 d. 1530 kv. m žemės sklypo planą, 733 kv. m tenka I. M., o 797 kv. m – ieškovams. Ieškovai atsitiktinai sužinoję, kad dalis žemės sklypo 2014 m. yra parduota I. M. dar 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į atsakovę dėl netinkamo žemės sklypo paskirstymo ir pardavimo, o sužinoję, kad registre nurodyti klaidingi ieškovams priklausančio buto Nr. 2 duomenys kreipėsi į Registrų centrą dėl klaidingų duomenų taisymo. Ieškovai, pasiekę, kad nuo 2001 m. registrų padarytos klaidos būtų ištaisytos, pakartotinai pateikė prašymą atsakovei parduoti valstybinės žemės sklypą, priskirtą jų nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2 daliai. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo dalys nebus perskaičiuotos, skaičiavimas paaiškintas 2019 m. kovo 3 d. rašte. Ieškovai dėl šio NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto pateikė skundą NŽT direktoriui, o NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) atnaujino skundo padavimo terminą, ieškovų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant gyvenamojo namo priklausinių ploto. Dėl šio sprendimo ieškovai pradėjo teisminį ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes minėtu NŽT sprendimu dar labiau sumažintas ieškovams priklausantis išsipirkti žemės sklypas.

3. Ieškovai nurodė, kad pakartotinai 2021 m. liepos 12 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo, priskirto jų nuosavybės teise priklausančio turto daliai, dėl kurios ginčo nėra. NŽT 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 49SD-(14.49.136E) (toliau ir Skundžiamas aktas 1) nurodė, kad pardavimo sandoris nebus sudaromas kol nėra išspręstas ginčas teisme. Ieškovai nesutikdami su tokiu sprendimu pateikė skundą NŽT, kuri išnagrinėjusi skundą 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1SS-1713-(5.59E.) jį atmetė (toliau ir Skundžiamas aktas 2) NŽT skundžiami aktai 1, 2 pažeidžia ieškovų interesus, turi būti panaikinti, o NŽT įpareigota sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl tos dalies valstybinės žemės sklypo, dėl kurios ginčo nėra, t. y. dėl 710/1530 dalių. Atitinkamai administraciniam teismui išsprendus ginčą dėl likusios dalies valstybinės žemės sklypo dydžio, nebus kliūčių sudaryti dar vieną sandorį arba su ieškovais arba kitu bendrasavininku. Nepriklausomai nuo to kaip baigsis teisminis ginčas administraciniame teisme, ieškovai turi teisę įsigyti mažiausiai 710/1530 kv. m žemės sklypo dalį, nes dėl jos ginčo nėra. Būtent dėl šitos 710/1530 žemės sklypo dalies pirkimo ieškovai 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo, tačiau NŽT skundžiamais aktai atsisakė parduoti šią dalį, dėl kurios ginčo nėra. Skundžiami aktai pažeidžia ieškovų kaip savininkų teises, daro jiems žalą, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, kuris įtvirtina ieškovų teisę įsigyti žemės sklypą; yra neargumentuoti, nėra paaiškinta, kodėl negali būti perleidžiama dalis žemės sklypo, dėl kurios ginčo nėra, kokie teisės aktai draudžia tokį dalinį žemės sklypo dalies perleidimą ir kokios objektyvios kliūtys egzistuoja šio sandorio sudarymui.

4. Ieškovai taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pateikti, nes buvo suklaidinti NŽT sprendimuose nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos nurodyta pozicija, kad ginčas sprendžiamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, dėl ko buvo teikiamas skundas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė, ir NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdyba 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 64IV „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir 51 ribų ir dydžių nustatymo“ nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas. UAB „Geoteka“ atliko kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą Ml: 500, kuriame įregistruoti pastatai: pastatas - ūkinis pastatas su šiltnamiu ir pastatas - gyvenamasis namas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, suderinęs UAB „Geoteka“ pateiktą planą, 2011 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2635 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo nustatyti 1530 kv. m ploto žemės sklypo kadastro duomenys. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, tenkindamas I. M. prašymą, 2014 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“, kuriuo nustatė Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančias Žemės sklypo dalis, t. y. I. M., kuri įsakymo priėmimo metu nuosavybės teise valdė 176,54 kv. m bendro ploto statinių (129,48 kv. m patalpa - butas, 18,69 kv. m negyvenama patalpa garažas (boksas) ir 28,37 kv. m bendro ploto Pastatas), nustatyta 812 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; D. I. D. ir V. D., kurie Įsakymo priėmimo metu nuosavybės teise valdė -155,83 kv. m bendro ploto statinių (112,18 kv. m patalpa – butas su 23,93 kv. m rūsiu, 19,72 kv. m negyvenama patalpa garažas (boksas), nustatyta 718 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 718/1530 – Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, 812/1530 – I. M. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio parduodama žemės sklypo dalis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas taisykles (toliau - Taisyklės) valstybinės žemės savininko ar patikėtinio sprendimu. Pagal Taisyklių 7 punktą, valstybinės žemės patikėtinis apskaičiuoja kiek kiekvienam bendraturčiui tenka žemės sklypo dalies, atsižvelgiant į jo valdomą statinio/įrenginio dalį, priimdamas administracinį aktą. Toks valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos, administracinis aktas, kuriuo nustatytos Žemės sklypo dalys, yra priimtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, tačiau šio administracinio akto ieškovai neginčija. Be to įsakymo 1.2 punkte nurodyta, kad kitiems asmenims tenkanti žemės sklypo dalis yra 718 kv. m, o ne 710 kv. m, kaip nurodo ieškovai. Atsakovės vertinimu, ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies pardavimo procedūra galės būti pradėta tik po to, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-525-764/2022 ir vadovaujantis Žemės įstatymo, Taisyklių nuostatomis bus patikslintas įsakymas dėl žemės sklypo dalių nustatymo ir priimtas įsakymas atitinkamos žemės sklypo dalies pardavimo ieškovams. Pabrėžė, kad ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių administracinio akto panaikinimo pagrindus.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. M., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021 (nutarties 63 punktas) konstatavo, kad ginti V. ir D. I. D. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo, nes „..byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjai yra nurodyto žemės sklypo savininkai.“ Atkreipia dėmesį, kad ieškovai jau ne kartą siekė administracinės teisenos tvarka įpareigoti NŽT perdalinti namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypą.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas J. V. D., jo atstovė advokatė Rasa Stankauskienė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčas vyksta su valstybe dėl ieškovų turtinių interesų gynimo. Ieškovų turtiniai interesai pažeisti, jie negali įgyvendinti savo teisės į žemės sklypą. Sudarius pardavimo sutartį, niekieno interesai nebūtų pažeisti. Ieškovas J. V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1991 metais buvo patvirtintas detalusis planas, Vilniaus miesto savivaldybė suformavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo savininkus atlikti geodezinius matavimus. Geodeziniai matavimai buvo atlikti, bet dėl neaiškių priežasčių minėti 1991 metų geodeziniai matavimai Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos dingo. Buvo atlikti kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies 9,33 m ilgis buvo sumažintas iki 5,61 m ilgio. Registrų centre esantys bendro ploto rodikliai yra nepakitę.

Atsiliepimas

8. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. priimtas įsakymas, kuriuo nustatytas gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios sklypo dalys, 2014 m. gruodžio 17 d. su I. M. buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Šis įsakymas nėra apskųstas. Nurodė, kad ši byla susijusi su žemės sklypo dalių nustatymu, todėl negali parduoti žemės sklypo, kol administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl žemės sklypo dalių nustatymo.

9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. M., atstovas advokatas J. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiojo asmens interesai nebus pažeisti ieškovams įsigijus žemės sklypą. Pabrėžė, kad byla yra dėl bylinėjimosi, ne dėl rezultato.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu atnaujino ieškovams J. V. D. ir D. I. D. terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį paduoti. Ieškinį tenkino iš dalies - panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 49SD-(14.49.136E); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1713-(5.59E); įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovais J. V. D. ir D. I. D. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant 710 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį 1530 kv. m ploto žemės sklype (710/1530 dalių), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovams J. V. D. ir D. I. D. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 126,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du butai: ieškovams nuo 1990 m. kovo 1 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. M. nuo 2008 m. kovo 31 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams 1992 m. buvo leista įsigyti 0,0800 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto valdybos žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad šios žemės sklypo pirkimo kaina 22 032 rub., 1992 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pranešime nurodyta, kad turi būti sumokėta: 300 rub. valstybinis mokestis, 6 000 rub. sklypo mokestis grynaisiais pinigais arba nurašyta nuo indėlių, 16 032 rub. mokama investiciniais čekiais. Į bylą pateikti įrodymai, kad nurodytas pinigų sumas ieškovai už jiems leistą įsigyti 0,0800 ha žemės sklypą 1992 m. sumokėjo. UAB „Geoteka“ 2007 m. gruodžio 21 d. parengė 1530 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį žemės sklypas jo naudotojams (ieškovams ir trečiajam asmeniui) buvo priskirtas tokiomis proporcijomis – ieškovams 797 kv. m, o trečiajam asmeniui I. M. – 733 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635 suformuotas ir įregistruotas 0,1530 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir I. M. sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56)-77, kuria I. M. įsigijo 812 kv. m (812/1530 dalių) ploto žemės sklypo dalį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 718/1530 dalių šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovai 2020 m. liepos 3 d. pateikė prašymą NŽT parduoti valstybinės žemės sklypą, priskirtą jų nuosavybės teise priklausančiam butui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) nurodė, kad žemės sklypo dalys nebus perskaičiuotos, informavo, kad prie prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą turi būti pridėtas patvirtinimas, kad perkamame žemės sklype ūkinė veikla nėra vykdoma; informavo, kad tolimesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 718 kv. m dalies pirkimo-pardavimo veiksmai bus atliekami, kai bus pateikti papildomi dokumentai. Ieškovai dėl šio NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto pateikė skundą NŽT direktoriui, o NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) atnaujino skundo padavimo terminą, ieškovų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant gyvenamojo namo priklausinių ploto. Dėl šio sprendimo buvo pradėtas teisminis ginčas (Vilniaus apygardos administracinis teismo administracinė byla Nr. eI3-525-764/2022, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.eA-1663-492/2022), kadangi NŽT savo sprendimu nusprendė sumažinti ieškovams priklausantį išsipirkti žemės sklypą nuo 718 kv. m iki 710 kv. m, o trečiajam asmeniui I. M. papildomai turi būti parduota 8 kv. m žemės sklypo prie jau turimų 812 kv. m. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-525-764/2022 (ankstesnis Nr. eI3-1870-764/2021), kurioje ieškovai prašo panaikinti NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punktą bei jį pagrindžiančius sprendime dėstomus argumentus ir įpareigoti NŽT direktorių pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į jai priklausančio buto bendro ploto be priklausinių (129,48 kv. m) santykį su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendru plotu be priklausinių (270,2 kv. m) ir įvertinus 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo paskirstymą. Šioje administracinėje byloje buvo prašoma sustabdyti NŽT 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, tačiau teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų V. D. ir D. I. D. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovų skundo reikalavimus atmetė. Dėl šio teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, kuris nėra išnagrinėtas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-1663-492/2022) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ir byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovai pagal įstatymą turi teisę pirkti 710/1530 (710 kv. m) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį be aukciono, yra sumokėję už šią žemės sklypo dalį, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis su jais nėra sudaryta, dėl šios žemės sklypo dalies (710/1530) nevyksta ginčai nei tarp ieškovo ir trečiojo asmens (kitų trečiųjų asmenų), nei tarp ieškovų ir atsakovės. Atsakovė teigia, kad žemės sklypo ieškovams pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas po to, kai administraciniame teisme bus galutinai išnagrinėtas ginčas iš esmės dėl kitų 8 kv. m žemės sklypo (šioje civilinėje byloje dėl 8 kv. m nenagrinėjama) bei atitinkamai nuspręsta, ar ieškovai turi teisę įsigyti minėtus papildomus 8 kv. m prie jiems parduotinų 710 kv. m, ar ši dalis turi būti parduota papildomai bendraturtei prie Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“ nustatytos parduotinos žemės sklypo dalies. Tai yra, ar ieškovams turi būti parduota 718 kv. m, t. y. 8 kv. m daugiau žemės sklypo nei neginčijamai ieškovams parduotini 710 kv. m šio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad net ir tuo atveju, jei administracine tvarka nagrinėjamoje byloje būtų nuspręsta ir dėl ieškovų teisės į kitokio dydžio dalies, viršijančios 710 kv. m žemės sklypo plotą, tai neturi įtakos nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi abi šalys neginčijo ir neteikė įrodymų, jog ieškovai galimai turi teisę į mažesnį nei 710 kv. m žemės sklypo plotą. Nagrinėjant bylą teisme ieškovų atstovas patvirtino, kad administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra reiškiami reikalavimai ne dėl 710 kv. m ieškovams parduotino šio žemės sklypo dalies, bet dalies, kuri viršija neginčijamas 710/1530 dalis. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad abi šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje patvirtino, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“ nustatytos parduotinos žemės sklypo dalies nėra ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad administracinėje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms, t. y. ieškovai gali įgyti teisę sudaryti didesnio ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nei 710/1530 dalių. Atitinkamai atsakovė neįrodinėjo, kad minėtoje administracine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje priimto sprendimo pagrindu ieškovai gali įgyti teisę sudaryti mažesnio nei 710/1530 dalių ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovų teisę sudaryti mažesnio nei 710/1530 dalių ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Byla nagrinėjama neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies, dėl kurios nėra ginčo, pardavimo, patvirtino, kad ūkinė veikla perkamame valstybinės žemės sklype nėra vykdoma. Teismo posėdyje ieškovų atstovė patvirtino, kad atsakovei yra pateiktas patvirtinimas, kad ūkinė veikla perkamame žemės sklype nėra vykdoma. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų į bylą nėra pateikta. NŽT 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 49SD-(14.49.136E) nurodė, kad ieškovų pradėtas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tiesiogiai yra susijęs su žemės sklypo dalių nustatymu ir pardavimu, todėl ieškovų prašymas bus sprendžiamas, kai bus priimtas sprendimas administracinėje byloje. Ieškovai pateikdami skundą dėl šio NŽT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 49SD-(14.49.136E), nurodė, kad dėl didžiosios dalies, t. y. 710/1530 dalių žemės sklypo ginčo nėra, todėl kreipėsi dėl šios naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo, dėl kurios nėra teisminio ginčo, ir prašė priimti naują sprendimą – parduoti pareiškėjams valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nėra teisminio ginčo objektas. NŽT išnagrinėjusi ieškovų skundą 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1SS-1713-(5.59E.) jį atmetė, nurodydama, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovams ir trečiajam asmeniui I. M., todėl sprendimas dėl ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies nustatymo galės būti priimtas tik teismui išsprendus ginčą administracinėje byloje dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pavesta pakeisti žemės sklypo bendraturtei I. M. 2014 m. spalio 22 d. įsakymu nustatytą žemės sklypo dalį; pažymėjo, kad ieškovai nenurodė dalies, kuri nėra teisminio ginčo objektas.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimo santykius, numato valstybinės žemės pardavimo būdus (aukciono būdu, be aukciono), sąlygas, tvarką, kaip yra apskaičiuojami ir parduodami valstybinės žemės sklypai. Tačiau priešingai nei teigia atsakovė, teisinis reglamentavimas nedraudžia sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio žemės sklypo (jo dalies) Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu atveju, dėl kurio ploto sutaria pardavėjas (valstybinės žemės patikėtinis) ir pirkėjas, kuris dar 1992 metais yra sumokėjęs nustatytą kainą. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju parduotinas ne atskiras suformuotas žemės sklypas, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo 710/1530 dalis, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad administraciniame teisme išnagrinėjus bylą dėl žemės sklypo dalies, kuri viršija 710/1530 dalis, atsakovė turės imtis papildomų veiksmų tiek tuo atveju, jei ši ginčo dalis bus perleista ieškovams, tiek jei ji bus perleista trečiajam asmeniui I. M., tačiau tai nepaneigia ieškovų teisės įgyvendinti jiems kaip gyvenamojo namo bendrasavininkams priklausančios turtinės teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo labiau, kad pirkimo-pardavimo sandoriu yra sukuriamos nuosavybės teisės ir atsiranda iš to kylančios pareigos.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra paneigta, kad ieškovai turi teisę į 710/1530 dalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, kad tokio dydžio valstybinės žemės sklypas būtinas ieškovų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokios teisės turėjimas suponuoja tai, kad ieškovai turi teisėtą lūkestį įsigyti iš valstybės ir turėti minėtos žemės sklypo dalies nuosavybę bei imtis įgyvendinti savo, kaip savininkų teises. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovai, atlikę teisės aktuose nustatytus veiksmus, 1992 m. sumokėdami pinigus, kaip valstybinės žemės išpirkimo teisės įgyvendinimo sąlygą, negali realizuoti turimos neginčijamos savo teisės į 710/1530 dalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dėl kitos (mažos) dalies žemės sklypo vyksta ginčas administraciniame teisme ir dėl to atsisakoma su ieškovais sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra neproporcinga tiek nuosavybės apsaugos, tiek teisėtų lūkesčių, tiek ekonomiškumo prasme. Pažymi, kad ieškovai iš viso neturi nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, ant kurio stovi jiems priklausantis butas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovai siekia įgyvendinti, ginti savo kaip žemės sklypo dalies naudotojų / valdytojų teises, tačiau to negali daryti nebūdami žemės sklypo savininkai (pvz., Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-644-1047/2019, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021).

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant ginčo tarp valstybės ir ieškovų dėl ieškovų teisės iš valstybės įsigyti 710/1530 dalis valstybinės žemės sklypo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu ir tikslu, atsisakymas sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį argumentuojant tuo, kad dėl kitos dalies (8 kv. m) ieškovai yra pareiškę skundą administraciniame teisme prieštarautų šiame sprendime išdėstytai oficialiai konstitucinei doktrinai dėl teisinės valstybės principo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikai dėl teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų aiškinimo.

17. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. ir NŽT 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimai, kuriais netenkinti ieškovų prašymai dėl 710/1530 dalių (710 kv. m) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, laikytini nepagrįstais, todėl naikintini. Atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškovais J. V. D. ir D. I. D. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise 710 kv. m ploto žemės sklypo dalį 1530 kv. m. ploto žemės sklype (710/1530 dalių), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

18. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įvertinus Taisyklėse nustatytą valstybinės žemės pardavimo tvarką, privalomus atlikti veiksmus, terminus šiems veiksmams atlikti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais įpareigoja atsakovę per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks terminas užtikrina tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir skatina atsakovę veikti aktyviai, siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

19. Ieškovai teikdami ieškinį prašė teismo atnaujinti praleistą terminą ginčyti skundžiamus atsakovės administracinius aktus. Ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 49SD-(14.49.136E) apskundė jame nustatyta tvarka centrinei institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 1SS-1713-(5.59E.) nurodė, kad sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Ieškovai 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl NŽT 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 1SS-1713- (5.59E.).Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti skundą, kadangi komisijai nėra priskirta spręsti ginčus kilusius valstybinės žemės įsigijimo procese, o tai, kad NŽT skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad sprendimas gali būti skundžiamas komisijai, negali pakeisti įstatymais įtvirtintos skundų teikimo tvarkos. Komisija sprendime nurodė, kad NŽT sprendimai turi būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Ieškovai atsižvelgdami į ginčų komisijos sprendimą 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniame teismui, kuris 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. D. ir D. I. D. skundą atsakovei NŽT dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei išaiškino, kad dėl šios bylos ginčo jie turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinys pateiktas 2022 m. sausio 13 d. Ieškovai paaiškino, kad tokiu būdu jie buvo suklaidinti dėl administracinių aktų skundimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovo sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo yra skundžiamas tiesiogiai teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neprašė taikyti vieno mėnesio skundo pateikimo teismui termino.

21. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovai veikė sąžiningai vadovaudamiesi atsakovės ginčijamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka, o vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių – atsakovės aktuose neteisingai nurodytos jų apskundimo tvarkos, todėl vieno mėnesio terminas skundui (šiuo atveju ieškiniui) paduoti yra atnaujintinas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis, CPK 78 straipsnis). Neteisinga atsakovo skundžiamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovams, kurie aktyviai siekė savo teisių gynybos skundžiamuose aktuose nurodyta tvarka.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).

Atsiliepimas

23. Ieškovai patyrė 1 126,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 255 Eur žyminis mokestis ir 871,20 Eur išlaidų teisinei pagalbai (326,70 Eur ieškiniui ir prašymui dėl termino atnaujinimo parengti, 544,50 Eur susipažinti su atsiliepimu ir atstovauti teismo posėdžiuose). Ieškovai į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo rengiamas ieškinys, rašytiniai prašymai (dėl termino, mediacijos), vyko parengiamasis, teismo posėdžiai, laikytinos atitinkančiomis realumo, protingumo ir pagrįstumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovams (CPK 98 straipsnis). Ieškovų materialinis reikalavimas iš esmės yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur ir yra priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius įrodymus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir apeliantė, ir NŽT) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją - kilusį teisminį ginčą, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

25.1. Valstybinės žemės sklypų pardavimą / nuomą reglamentuoja - Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) ir kiti teisės aktai. Apeliantė pažymi, kad ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą parduoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis įsigyti žemės sklypą, turi tokį žemės sklypą užimti privatinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, o įsigyjama žemės sklypo dalis turi atitikti priklausančių statinių dalį, laikytina, kad asmuo negali įgyti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas, o gali įgyti tik tiek, kiek yra reikalinga pastatų eksploatacijai. Pažymi ir tai, kad valstybinės žemės patikėtinis, nagrinėdamas asmens prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, kuriame yra statiniai ar įrenginiai, turi įvertinti ne tik viešajame registre išdėstytus duomenis apie statinių teisinę registraciją, bet kartu įvertinti ir tai, ar statinys (įrenginys) gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis statinys / objektas yra tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą ir jo pagrindu vėliau sudarydamas sandorį, turi vadovautis šio administracinio akto priėmimo metu esama faktine situacija bei galiojančiais teisės aktais. Todėl, NŽT, teisės aktai numato, pareigą įvertinti visas teisės aktuose nustatytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartį. Taisyklėse yra nuosekliai išdėstyti valstybinės žemės nuomotojo ar pardavėjo veiksmai ir temimai, skirti šiems veiksmams atlikti.

25.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 32 punkte (aktuali redakcija, galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamos atitinkamos parduodamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio parduodama žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės savininko ar patikėtinio sprendimu. Taisyklių 7 punkte įtvirtinta tai, kad „jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise.“ Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

25.3. Anot apeliantės, pagal Taisyklių 7 punktą, valstybinės žemės patikėtinis apskaičiuoja kiek kiekvienam bendraturčiui tenka žemės sklypo dalies, atsižvelgiant į jo valdomą statinio/įrenginio dalį, priimdamas administracinį aktą. Toks valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos, administracinis aktas, kuriuo nustatytos Žemės sklypo dalys, yra priimtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, tačiau šio administracinio akto ieškovai neginčija. Apeliantė pažymi, kad Įsakymo 1.2 punkte nurodyta kitiems asmenims tenkanti Žemės sklypo dalis – 718 kv. m, o ne 710 kv. m, kaip ieškinyje nurodo ieškovai. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėjus ieškovų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto teisėtumo, NŽT Sprendime buvo nustatyta, kad „Įsakymu nustatytos Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys apskaičiuotos pažeidžiant Taisyklių 7 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, t. y. į bendraturčiams tenkančias Gyvenamojo namo dalis įskaitytos Gyvenamojo namo priklausinių dalys”, todėl NŽT 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo 3 punktu pavedė Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, perskaičiuojant Žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto. Akcentuoja, kad dėl šios NŽT Sprendimo dalies Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir buvo nagrinėjamas teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI3-525-764/2022 bei 2022 m. sausio 26 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų (ieškovų šioje byloje) skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

25.4. Apeliantė pažymi, kad vadovaujantis Nekilojamojo turto registro centro išrašo duomenimis su istorija ieškovai, priimant Įsakymą (2014 m. spalio 22 d.), nuosavybės teise valdė 112,18 kv. m bendro ploto patalpą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2019 m. sausio 10 d. pasididino iki 147,92 kv. m bendro ploto po to, kai Įsakymu jau buvo nustatytos gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės sklype, be gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dar vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys - ūkinis pastatas su šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. M.

25.5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai pažymi, kad net ir tuo atveju, jei administracine tvarka nagrinėjamoje byloje būtų nuspręsta ir dėl ieškovų teisės į kitokio dydžio dalies, viršijančios 710 kv. m žemės sklypo plotą, tai neturi įtakos nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi abi šalys neginčijo ir neteikė įrodymų, jog ieškovai galimai turi teisę į mažesnį nei 710 kv. m žemės sklypo plotą. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. eI3-525-764/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00137-2021-9, tiesiogiai susijusiu su Įsakymu, kuriuo buvo nustatytos Žemės sklypo dalys ir Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimu Vilniaus miesto skyriui patikslinti šį Įsakymą. Kadangi pradėtas teisminis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tiesiogiai susijęs su Žemės sklypo dalių nustatymu bei pardavimu, todėl atsakovės vertinimu, ieškovams tenkančios Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra galės būti pradėta tik po to, kai: bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-525-764/2022; vadovaujantis Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis bus patikslintas Įsakymas dėl Žemės sklypo dalių nustatymo ir priimtas įsakymas atitinkamos Žemės sklypo dalies pardavimo ieškovams.

Atsiliepimas

26. Ieškovai nesutinka su NŽT apeliaciniu skundu, teikia atsiliepimą į apeliacinį skundą. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistu. Nesutikimas grindžiamas sekančias motyvais:

26.1. Anot ieškovų, NŽT apeliacinį skundą ir teismo sprendimo išvadą panaikinti Skundžiamus aktus 1, 2 grindžia: argumentais, kurie nesusiję su ginčo dalyku ir niekaip neįrodytais – kad asmuo negali įsigyti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas, o gali įgyti tiek, kiek reikalinga pastatų eksploatacijai. Tačiau byloje NŽT nėra pateikusi argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai neturi teisės įgyti 710/530 Žemės sklypo dalies. Priešingai NŽT patvirtino, kad ginčo dėl 710/1530 dalies žemės sklypo nėra ir ieškovai turi teisę įgyti tokią dalį Žemės sklypo. NŽT skunde atkreipia dėmesį, kad Žemės sklype be gyvenamojo namo yra ir ūkinis pastatas su šiltnamiu, kuris nuosavybės teise priklauso I. M., tačiau nei administraciniame ginče nei šiam ginče pirmos instancijos teisme neteikė argumentų ir įrodymų, kad dėl šio statinio ieškovai neturės teisės įgyti 710/1530 Žemės sklypo dalies, ir dar kartą akcentuotina, netgi patvirtino, kad ginčo dėl 710/1530 Žemės sklypo dalies nėra ir ieškovai turi teisę į šią Žemės sklypo dalį. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra išeinantys iš ginčo dalyko ir pagrindo ribų, nesusiję su byla ir dėl jų nėra detaliau pasisakoma. Kita vertus, argumentai, siejami su administraciniam teisme vykstančiu ginču, kuris susijęs su Žemės sklypo dalių nustatymu bei pardavimu, nes pasibaigus šiam ginčui atitinkamai bus tikslinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“ (toliau – Įsakymas) perskaičiuojant Žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės) 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto, dėl ko Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra ieškovams galės būti pradėta tik tuomet kai baigsis administracinis ginčas ir bus patikslintas Įsakymas. Dėl šio NŽT argumento nepagrįstumo žemiau teikiami teisiniai argumentai.

26.2. Ieškovai pažymi, kad Įsakymas reglamentuoja ir patvirtina 812/1530 Žemės sklypo dalies pardavimą I. M. ir Įsakymu yra įtvirtintos nuostatos susijusios išskirtinai su I. M. Tai yra individualus teisės aktas, kuris nustato tik I. M. teises ir pareigas. Įsakymu nėra tvirtinama ieškovams parduodama Žemės sklypo dalis, ieškovams nėra nustatomos jokios teisės ir pareigos. Tai, kad Įsakymo 1.2 punkte nurodyta, kad 718 kv. m ploto dalis priklauso kitiems, tik reiškia, kad ši dalis priklauso valstybei, kuri ir yra šiai dienai 718/1530 Žemės sklypo dalies savininkė. Anot ieškovų, priešingai nei teigia NŽT šio Įsakymo koregavimas pasibaigus administraciniam ginčui niekaip neįtakos ieškovų teisių ir pareigų, nes dėl ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies pardavimo turės būti priimtas atskiras įsakymas (pardavimas jiems bus vykdomas ne Įsakymo, susijusio tik su I. M. pagrindu), o akivaizdu, kad nėra jokių teisinių kliūčių (NŽT nenurodė jokių teisės aktų ar svarių argumentų), kad yra draudimas priimti sprendimą dėl dalies valstybei priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo, šio atveju dėl 710/530 iš valstybei priklausančios 718/1530 dalies, atitinkamai 8 kv. m paliekant valstybei kol bus išspręstas administracinis ginčas. Teismas sprendimu taip pat pagrįstai patvirtino, kad teisinis reglamentavimas nedraudžia sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio žemės sklypo (jo dalies) Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu atveju, dėl kurio ploto sutaria pardavėjas (valstybinės žemės patikėtinis) ir pirkėjas, kuris dar 1992 metais yra sumokėjęs nustatytą kainą. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju parduotinas ne atskiras suformuotas žemės sklypas, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo 710/1530 dalis, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Administraciniame teisme išnagrinėjus bylą dėl žemės sklypo dalies, kuri viršija 710/1530 dalis, NŽT turės imtis papildomų veiksmų (dėl ginčo 8 kv. m, kuri viršija 710/1530) tiek tuo atveju, jei ši ginčo dalis bus perleista ieškovams, tiek jei ji bus perleista trečiajam asmeniui I. M., tačiau tai nepaneigia ieškovų teisės įgyvendinti jiems kaip gyvenamojo namo bendrasavininkams priklausančios turtinės teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 710/1530 dalies ir įgyvendinti savo kaip savininkų teises.

26.3. Pasisakydami dėl administraciniame teisme vykstančio ginčo, ieškovai nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-525-764/2022), šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-1663-492/2022), ginčas vyksta iš esmės dėl to – kokio dydžio Žemės sklypo dalį ieškovai turi teisę išsipirkti iš valstybės. Ieškovai įrodinėja, kad Žemės sklypo paskirstymas turėjo būti toks – 1530 kv. m žemės sklypas naudotojams pagal UAB „Geoteka“ planą mažų mažiausiai galėjo ir turėjo būti padalintas tokiomis proporcijomis: 733 kv. m (733/1530) I. M., o 797 kv. m (797/1530) ieškovams. Anot ieškovų, faktiškai Vilniaus miesto NŽT skyrius 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo“, pažeisdamas Vyriausybės nustatytą tvarką įskaitė gyvenamojo namo priklausinių plotą ir pardavė Buto Nr. 1 savininkei I. M. nepagrįsto 812 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, nes jai priklausytų tik 733 kv. m. Taigi, I. M. 2014 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12578 buvo perleista 812/1530 Žemės sklypo dalis, o valstybei liko 718/1530 šio Žemės sklypo dalis ir kurią ieškovai, anot NŽT Vilniaus skyriaus, galėtų įsigyti iš valstybės (nors ieškovų pozicija, kad 797/1530). Tačiau centrinė NŽT sprendimu konstatavo, kad ieškovai gali įsigyti tik 710 kv. m, t. y. 710/1530 Žemės sklypo dalį, atitinkamai 8 kv. m dar papildomai perleidžiant I. M. Dėl to ieškovams, kurių Butas Nr. 2 yra 147,92 kv. m bendro ploto būtų priskirta ženkliai mažesnė žemės sklypo dalis (710/1530), nei I. M. (820/15630), nors jos Butas Nr. 1 yra mažesnis – bendras plotas 129,48 kv. m.

Šalies argumentai

26.4. Ieškovų teigimu, nepriklausomai nuo to kaip baigsis nurodytas teisminis ginčas administraciniame teisme, neabejotina, kad bet kuriuo atveju ieškovai turi teisę įsigyti mažiausiai 710/1530 kv. m Žemės sklypo dalį, nes dėl jos ginčo nėra, nes net minėtoje byloje administraciniam teismui ir atmetus ieškovų skundą, o NŽT sprendimus palikus nepakeistais, tokia dalis, t. y. 710/1530, ieškovams būtų parduota. Tokios dalies neginčija nei NŽT nei byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taigi visi sutinka, kad ieškovams bet kuriuo atveju galės būti perleista 710/1530 Žemės sklypo dalis. Būtent dėl šitos 710/1530 Žemės sklypo dalies pirkimo ieškovai 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo, tačiau NŽT Skundžiamu aktu 1 ir Skundžiamu aktu 2 atsisakė parduoti šią dalį Žemės sklypo, dėl kurios ginčo nėra, o teismas sprendimu pagrįstai panaikino Skundžiamus aktus ir įpareigojo NŽT per 45 dienas sudaryti su ieškovais 710/1530 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį.

26.5. Pasisakydami dėl Skundžiamų aktų 1, 2 neteisėtumo, ieškovei teigia, kad Skundžiamas aktas 1 ir Skundžiamas aktas 2 yra naikintini, kadangi jie yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (aplinkybėmis) ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuoti. Ginčo atveju valstybei priklausančią Žemės sklypo 710/1530 dalį atsisakyta parduoti ieškovams, nes dėl privalomo ieškovams parduoti žemės sklypo dydžio vyksta teisminis ginčas. Toks teiginys neargumentuotas, nevertintos ieškovų nurodytos ir vykstančio ginčo aplinkybės, nepagrįstai nurodyta, kad ieškovai nenurodė kokią dalį jie nori įsigyti. Be to, teismas sprendimu pagrįstai nurodė, kad nesant ginčo tarp valstybės ir ieškovų dėl pastarųjų teisės iš valstybės įsigyti 710/1530 dalis valstybinės žemės sklypo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu ir tikslu, atsisakymas sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį argumentuojant tuo, kad dėl kitos dalies (8 kv. m) ieškovai yra pareiškę skundą administraciniame teisme prieštarautų teismo sprendime išdėstytai oficialiai konstitucinei doktrinai dėl teisinės valstybės principo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikai dėl teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų aiškinimo. Taigi, ginčo dėl 710/1530 valstybinės Žemės sklypo dalies nėra ir ji be jokių kliūčių gali būti parduota Ieškovams nelaukiant nurodyto teisminio ginčo administraciniame teisme pabaigos, tuo labiau, kad ieškovai (kaip ir nurodyta faktinėse aplinkybėse) už netgi didesnę, t. y. 800/1530 Žemės sklypo dalį jau yra ir sumokėję. Pažymi, kad teisminis ginčas nurodytoje administracinėje byloje gali tęsis dar ilgai, o dėl vykstančio ginčo ieškovai negali tapti žemės savininkais ir naudotis savininko teisėmis, įskaitant ir disponavimo nuosavybės teise. Toks NŽT vilkinimas parduoti ieškovams priklausančią Žemės sklypo dalį, dėl kurios ginčo nėra, daro žalą ieškovams, nes šiuo metu esant palankiai nekilnojamojo turto rinkai jie negali efektyviai realizuoti savo turto. Taip pat negali naudotis savo kaip savininko teisėmis ir reikšti pastabas dėl šalia esančių žemės sklypuose vykstančių procesų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

29. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies - panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 49SD-(14.49.136E); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1713-(5.59E); įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovais J. V. D. ir D. I. D. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant 710 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį 1530 kv. m ploto žemės sklype (710/1530 dalių), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Kadangi apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl termino ginčyti administracinius aktus atnaujinimo, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

31. Byloje nustatyta ir ginčo šalys bei trečiasis asmuo neginčija, kad: name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du butai: ieškovams nuo 1990 m. kovo 1 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. M. nuo 2008 m. kovo 31 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams 1992 m. buvo leista įsigyti 0,0800 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto valdybos žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad šios žemės sklypo pirkimo kaina 22 032 rub., 1992 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pranešime nurodyta, kad turi būti sumokėta: 300 rub. valstybinis mokestis, 6 000 rub. sklypo mokestis grynaisiais pinigais arba nurašyta nuo indėlių, 16 032 rub. mokama investiciniais čekiais. Į bylą pateikti įrodymai, kad nurodytas pinigų sumas ieškovai už jiems leistą įsigyti 0,0800 ha žemės sklypą 1992 m. sumokėjo.

32. Taip nustatyta, kad UAB „Geoteka“ 2007 m. gruodžio 21 d. parengė 1530 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį žemės sklypas jo naudotojams (ieškovams ir trečiajam asmeniui) buvo priskirtas tokiomis proporcijomis – ieškovams 797 kv. m, o trečiajam asmeniui I. M. – 733 kv. m, kurio pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635 suformuotas ir įregistruotas 0,1530 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

33. Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir I. M. sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56)-77, kuria I. M. įsigijo 812 kv. m (812/1530 dalių) ploto žemės sklypo dalį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 718/1530 dalių šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

34. Ieškovai sužinoję, kad dalis žemės sklypo 2014 m. yra parduota I. M., ir nesutikdami su tokiu sklypo dalių nustatymu, 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į atsakovę dėl netinkamo žemės sklypo paskirstymo ir pardavimo. O sužinoję, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyti klaidingi ieškovams priklausančio buto Nr. 2 duomenys kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl klaidingų duomenų taisymo.

35. Nekilnojamo turto registre ištaisius nuo 2001 m. buvusias klaidas (tiek dėl buto Nr. 2 bendrojo, naudingojo plotų, tiek dėl rūsio), ieškovai pakartotinai 2020 m. liepos 3 d. pateikė prašymą atsakovei parduoti valstybinės žemės sklypą, priskirtą jų nuosavybės teise priklausančiam butui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) nurodė, kad žemės sklypo dalys nebus perskaičiuotos. Informavo, kad prie prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą turi būti pridėtas patvirtinimas, kad perkamame žemės sklype ūkinė veikla nėra vykdoma; informavo, kad tolimesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 718 kv. m dalies pirkimo-pardavimo veiksmai bus atliekami, kai bus pateikti papildomi dokumentai.

36. Ieškovai dėl šio NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto pateikė skundą NŽT direktoriui, o NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) atnaujino skundo padavimo terminą, ieškovų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“, perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant gyvenamojo namo priklausinių ploto. Dėl šio sprendimo buvo pradėtas teisminis ginčas (Vilniaus apygardos administracinis teismo administracinė byla Nr. eI3-525-764/2022, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-1663-492/2022), kadangi, ieškovų teigimu, NŽT savo sprendimu nusprendė sumažinti ieškovams priklausantį išsipirkti žemės sklypą nuo 718 kv. m iki 710 kv. m, o trečiajam asmeniui I. M. papildomai turi būti parduota 8 kv. m žemės sklypo prie jau turimų 812 kv. m. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-525-764/2022 (ankstesnis Nr. eI3-1870-764/2021), kurioje ieškovai prašo panaikinti NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punktą bei jį pagrindžiančius sprendime dėstomus argumentus ir įpareigoti NŽT direktorių pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I.M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į jai priklausančio buto bendro ploto be priklausinių (129,48 kv. m) santykį su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendru plotu be priklausinių (270,2 kv. m) ir įvertinus 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo paskirstymą.

37. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs aukščiau minėtą bylą apeliacine tvarka, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjų V. D. ir D. I. D. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu Aplinkos ministerijos) direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1T-26-(5.59E.) dėl D. I. D. ir V. D. skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjų V. D. ir D. I. D. kitą skundo dalį atmesti.“ Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pripažino, kad ginčijamas NŽT direktoriaus sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes NŽT direktorius, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, neturėjo teisės spęsti dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes jis nepatenka į viešojo administravimo sritis (Viešojo administravimo įstatymo 6 str.). Minėta nutartis galutinė ir neskundžiama.

38. Nelaukdami ginčo administraciniame teisme pabaigos, ieškovai 2021 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies, dėl kurios nėra ginčo (710/1530 dalių), pardavimo, patvirtino, kad ūkinė veikla perkamame valstybinės žemės sklype nėra vykdoma. Teismo posėdyje ieškovų atstovė patvirtino, kad atsakovei yra pateiktas patvirtinimas, kad ūkinė veikla perkamame žemės sklype nėra vykdoma. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų į bylą nėra pateikta. NŽT 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 49SD-(14.49.136E) (toliau ir Skundžiamas aktas 1) nurodė, kad ieškovų pradėtas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tiesiogiai yra susijęs su žemės sklypo dalių nustatymu ir pardavimu, todėl ieškovų prašymas bus sprendžiamas, kai bus priimtas sprendimas administracinėje byloje. Ieškovai pateikdami skundą dėl Skundžiamo akto 1, nurodė, kad dėl didžiosios dalies, t. y. 710/1530 dalių žemės sklypo ginčo nėra, todėl kreipėsi dėl šios naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo, dėl kurios nėra teisminio ginčo, ir prašė priimti naują sprendimą – parduoti pareiškėjams valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nėra teisminio ginčo objektas. NŽT išnagrinėjusi ieškovų skundą 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1SS-1713-(5.59E.) (toliau ir Skundžiamas aktas 2) jį atmetė, nurodydama, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovams ir trečiajam asmeniui I. M., todėl sprendimas dėl ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies nustatymo galės būti priimtas tik teismui išsprendus ginčą administracinėje byloje dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pavesta pakeisti žemės sklypo bendraturtei I. M. 2014 m. spalio 22 d. įsakymu nustatytą žemės sklypo dalį; pažymėjo, kad ieškovai nenurodė dalies, kuri nėra teisminio ginčo objektas.

39. Ieškovų vertinimu, NŽT Skundžiami aktai 1, 2 pažeidžia jų interesus, turi būti panaikinti, todėl ieškovai pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašė panaikinti Skundžiamus aktus 1, 2, taip pat įpareigoti NŽT per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 710/1530 dalies valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės tenkino, nustatydamas NŽT 45 dienų terminą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad, skirtingai nei teigia ieškovai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė tiesiogiai susijusiu su Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo I. M.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo nustatytos Žemės sklypo dalys ir Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimu Vilniaus miesto skyriui patikslinti šį Įsakymą, todėl, jos vertinimu, Įsakymo pagrindu bus patikslintos ieškovams perduotino žemės sklypo dalys.

40. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdinga tai, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, bei imperatyvusis pobūdis. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-29-403/2020).

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) 2.2 papunktyje. Šių Taisyklių 2.1 papunktyje nurodyta, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 7 punkte įtvirtinta tai, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis įsigyti žemės sklypą, turi tokį žemės sklypą užimti privatinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, o įsigyjama žemės sklypo dalis turi atitikti priklausančių statinių dalį. Taigi sutiktina su apeliantės teiginiu, jog asmuo gali įgyti valstybinę žemę nuosavybėn be aukciono esant tam įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir negali įgyti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas, o gali įgyti tik tiek, kiek yra reikalinga pastatų eksploatacijai.

43. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamos atitinkamos parduodamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio parduodama žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės savininko ar patikėtinio sprendimu. Taisyklių 7 punkte pažymėta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija ieškovų teisės įsigyti Žemės sklypo dalį be aukciono, tačiau atsisako sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neva dėl esančio ginčo dėl Žemės sklypo dalių. Ieškovų teigimu, Žemės sklypo paskirstymas turėjo būti toks – 1530 kv. m žemės sklypas naudotojams pagal UAB „Geoteka“ planą mažų mažiausiai galėjo ir turėjo būti padalintas tokiomis proporcijomis: 733 kv. m (733/1530) I. M., o 797 kv. m (797/1530) ieškovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, suderinęs UAB „Geoteka“ pateiktą planą, 2011 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo nustatyti 1 530 kv. m ploto Žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau klaidinga teigti, kad minėto plano pagrindu buvo nustatytos sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos dalys. Tik 2014 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, tenkindamas I. M. prašymą, priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavimo I. M.“, kuriuo buvo nustatyta I. M. parduotina sklypo dalis (812 kv. m). Įsakymo 1.2 punkte nurodyta kitiems asmenims tenkanti Žemės sklypo dalis – 718 kv. m.

45. Kaip minėta, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-351-442/2023 pripažino neteisėtu iš esmės ir panaikino NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1T-26-(5.59E.) dėl D. I. D. ir V. D. skundo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad tiek, NŽT 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635, kuriuo suformuotas ir įregistruotas 0,1530 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), tiek NŽT ir I. M. sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56)-77, kuria I. M. įsigijo 812 kv. m (812/1530 dalių) ploto žemės sklypo dalį, yra nepakeisti ir galiojantys.

46. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai pagal įstatymą turi teisę pirkti 710/1530 (710 kv. m) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį be aukciono, yra sumokėję už šią žemės sklypo dalį, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis su jais nėra sudaryta, todėl ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimai 1, 2 laikytini nepagrįstais, todėl naikintini. Atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise 710 kv. m ploto žemės sklypo dalį 1530 kv. m. ploto žemės sklype (710/1530 dalių), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48. Apibendrindama aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovai įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos išlaidų atlyginimą. Ieškovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese patyrė 871,20 Eur, sąskaitą apmokėjo ieškovas J. V. D.

50. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, susipažinęs su ieškovų pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad ieškovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovų naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, priteisti ieškovų D. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos .

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius