Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

viešame teisiamo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. nustatyta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. S. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta panaikinti ir V. S. teismo posėdžių salėje paleisti į laisvę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, iš sodo namelio prieangio pagrobė S. Š. priklausantį paspirtuką su jame buvusiu akumuliatoriumi, bendros 900 Eur vertės.

1.2. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 14.00 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, tai yra ranka sugriebė V. S. už kaklo ir jį spaudė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, grasindamas užmušti, pareikalavo V. S. gulti ant lovos, nukentėjusiajai nepaklusus, pastūmė ją ir tokiu būdu pargriovė ant lovos, bei toliau grasindamas užmušti, surišęs nukentėjusiosios rankas ir kojas diržu bei virve, pririšo nukentėjusiąją V. S. virtuvėje prie spintelės, tokiais savo veiksmais padarydamas V. S. muštines paviršines žaizdeles dešinio dilbio srityje, kairio riešo srityje, poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė V. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, 30 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA“, 15 Eur vertės, elektroninį laikrodį, 10 Eur vertės, S. Š. priklausantį paspirtuką su jame buvusiu akumuliatoriumi, bendros 900 Eur vertės, paspirtuko akumuliatorių, 150 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. S. 55 Eur turtinę žalą ir S. Š. 1 050 Eur turtinę žalą.

1.3. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: siekdamas padegti sodo namelį, tyčia per langą įmetė degantį nenustatytą objektą, nuo ko kilus gaisrui tyčia sunaikino (sudegino) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius – sodo namelį, malkinę ir lauko tualetą, tyrimo metu nenustatytos vertės, bei sodo namelyje buvusį turtą, tai yra V. S. priklausančius 4 vnt. liemenėlių, bendros 36 Eur vertės, 12 vnt. kelnaičių, bendros 50 Eur vertės, 2 vnt. sportinių kostiumų, bendros 430 Eur vertės, džinsinį džemperį, 15 Eur vertės ir dvejas džinsines kelnes, bendros 10 Eur vertės, penkias sportines kelnes, bendros 30 Eur vertės, trejas sukneles, bendros 63 Eur vertės, dvejus paltus, bendros 91 Eur vertės, ir trumpą striukę, 18 Eur vertės, G. S. priklausančias 10 vnt. palaidinių, 50 Eur vertės, 5 poras batų, bendros 60 Eur vertės, lietpaltį, 20 Eur vertės, 2 striukes, bendros 60 Eur vertės, 6 kelnes, bendros 30 Eur vertės, S. Š. priklausantį paspirtuko pakrovėją, 70 Eur vertės, paspirtuko pakrovėją, 35 Eur vertės, tuo padarydamas V. S. 743 Eur turtinę žalą, G. S. 220 Eur turtinę žalą ir S. Š. 105 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Darius Dziegoraitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikytų BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatų ir skirtos bausmės. Prokuroras prašo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti V. S. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. S. galutinę 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pažeidžia proporcingumo principą, teismo motyvai dėl tokio sprendimo yra mažareikšmiai ir nepagrįsti. Nustatyta bausmė už ciniškus nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus yra per švelni, ji paskirta kompleksiškai neatsižvelgus į visas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, netinkamai vadovaujantis BK 61 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis, tokiu būdu nusižengiant bausmės skyrimo taisyklėms ir ignoruojant bendruosius bausmės skyrimo principus, nepagrįstai gerinant asmens, padariusio kelis nusikaltimus ir sustojusio juos daryti tik skyrus kardomąją priemonę – suėmimą. Pirmosios instancijos teismas tik išvardijo nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, bet neaptarė to reikšmingumo, neatsižvelgė nei į kaltės formą ir rūšį, nei į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, abejingai vertino V. S. asmenybę. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika buvo apgalvota, organizuota, į jos padarinius. Tikėtina, kad V. S., būdamas laisvėje, būtų ir toliau daręs analogiškus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, todėl jo kritinis požiūris į savo elgesį laikytinas tik pasirinkta gynybos taktika, bet ne objektyviu kriterijumi, leidžiančiu spręsti apie jo sąmojingumą ir santykį su padaryta veika. Padaryti nusikaltimai itin pavojingi visuomenei – nukreipti į kitų asmenų turtą, sveikatą, o turto sunaikinimas padarytas pavojingu būdu, kas galėjo sukelti ir didesnius padarinius. Nuteistasis veikė ne atsitiktinai, o sąmoningai ir kryptingai. Per trumpą laikotarpį jis įvykdė kelias nusikalstamas veikas, kas rodo sistemingą teisės normų nepaisymą, nuoseklų, pavojingą elgesį. V. S. už analogiškas veikas (BK 180 straipsnis) jau buvo nuteistas 2020 metais. Nuteistojo veiksmais buvo padaryta kompleksinė žala. Nukentėjusiesiems padaryta daugiau nei 2 000 Eur turtinė žala. Be to, jie patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir didelį moralinį ir fizinį sukrėtimą, ypač V. S., kuri buvo surišta ir patyrė fizinį smurtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad paskirta bausmė negali atgrasyti nuo panašių nusikaltimų ateityje, neatitinka padarytų nusikaltimų pavojingumo ir nuteistojo asmenybės, prieštarauja teisingumo principui.

3. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė nurodė palaikanti pareikštą apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio pateikė tik prokuroras, kuris neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikavimo. Prokuroras nesutinka tik su nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir apylinkės teismo sprendimu taikyti V. S. BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir 75 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Šias nusikalstamas veikas jis įvykdė 2024 metų rugsėjo mėnesį. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas ir BK 180 straipsnis, tame tarpe ir jo 2 dalis, dėl ko apylinkės teismas privalėjo nuosprendyje aiškiai nurodyti kuria BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, t. y. galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu, ar įsigaliojusia jau po jos, tačiau dar iki 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujasi pripažindamas V. S. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo ir skirdamas jam bausmę. Tačiau to apylinkės teismas nepadarė. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo numatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Lyginant paminėtą ankstesniąją BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją su nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, matyti, kad naujojoje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. nustatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba ir padidinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba. Taigi naujasis baudžiamasis įstatymas šiuo atveju sunkina V. S. teisinę padėtį ir grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kvalifikuojant jo įvykdytą plėšimą bei, atitinkamai, skiriant už jį bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog formalus taikytinos BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijos ne nurodymas nuosprendyje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai laikytina netikslumu, kuris gali ir turi būti pašalintas aukštesnės instancijos teismo, nekeičiant nuosprendžio esmės, o jį šioje dalyje patikslinant.

7. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinktas bausmes, taip pat pažymėtina, jog už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. S. paskirtų bausmių taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, vertinant, ar nuteistajam paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri laikytina lengvinančia V. S. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

9. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per švelni ar per griežta.

10. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl bausmės V. S. skyrimo, nurodė, kad nuteistasis padarė tyčinius baigtus nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad V. S. prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Motyvuodamas bausmės skyrimą kaltininkui, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė įvertinantis jo asmenybę, o būtent tai, kad jis sukūrė šeimą, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, pasižadėjo daugiau nenusikalsti bei turi nuolatinį darbą, atkreipdamas dėmesį, jog darbdavys su nuteistuoju darbo sutarties, net ir jam esant suimtam, nenutraukė. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bausmės tikslams pasiekti V. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą turi būti paskirta BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o už apysunkio nusikaltimo (BK 187 straipsnio 2 dalis) ir nesunkaus nusikaltimo (BK 178 straipsnio 1 dalis) padarymą turi būti paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Už atskiras nusikalstamas veikas V. S. paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bei atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, remiantis BK 64¹ straipsniu. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tai, kad nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį, pažadėjo daugiau nenusikalsti, sukūrė šeimą, turi nuolatinį darbą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikęs BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir 75 straipsnio nuostatas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) atidėjo V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

11. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį V. S. skirtiną bausmės rūšį, o taip pat ir nustatydamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius bei nusprendęs atidėti nustatytos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau jis neįvertino realaus jų pavojingumo, šiais nusikaltimais padarytos žalos. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sistemingumą, o vertindamas V. S. asmenybę nepagrįstai sureikšmino pavienes teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, akivaizdžiai ignoruodamas byloje esančią informaciją apie jo baustumą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka bei praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, jų sąsają su šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotais nusikaltimais. Visa tai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė V. S. aiškiai per švelnią bausmę, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

12. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pripažintomis įrodytų V. S. įvykdytų nusikaltimų padarymo aplinkybių, nuteistasis nesunkų, apysunkį bei sunkų nusikaltimus įvykdė vos per vieną savaitę. Visų pirma, veikdamas tiesiogine tyčia ir vedamas savanaudiškų tikslų, jis iš bešeimininkio sodo namelio, kuriame buvo įsikūrę S. Š., V. S. ir G. S., prieangio pagrobė S. Š. priklausantį paspirtuką su buvusiu akumuliatoriumi. Sekančią dieną, veikdamas tiesiogine tyčia bei vedamas savanaudiškų tikslų, nuteistasis įsibrovė į tą patį sodo namelį bei panaudojęs prieš jame tuo metu buvusią nukentėjusiąją V. S. fizinį smurtą, grasindamas ją užmušti, pagrobė jame esančius įvairius daiktus, kurių bendra vertė 1 050 Eur. Taigi šia vėliau sekusia nusikalstama veika V. S. pasikėsino ne tik į svetimą turtą, bet ir į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus sveikatą. Įsibrovęs į patalpą, nuteistasis sugriebęs ranka nukentėjusiajai už kaklo jį spaudė, pastūmęs ranka pargriovė ją ant lovos, o vėliau dar ir surišo jos rankas ir kojas diržu ir virve bei pririšo ją prie spintelės. Dėl panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu V. S. jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė realius sužalojimus – nukentėjusiajai buvo konstatuotos muštinės paviršinės žaizdelės dešinio dilbio srityje, kairio riešo srityje, poodinės kraujosruvos dešino riešo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje. Nepraėjus nė savaitei po įvykdytos vagystės bei plėšimo, V. S. į tą patį sodo namelį įmetė degantį nenustatytą objektą, nuo kurio kilus gaisrui sudegė sodo namelis bei jame buvęs turtas, malkinė ir lauko tualetas. Remiantis paties V. S. parodymais nustatyta, kad nuteistasis turėjo aiškų tikslą padegti sodo namelį. Taigi ir šiuo atveju jis veikė tiesiogine tyčia. Šia 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykdyta nusikalstama veika V. S., G. S. ir S. Š. buvo padaryta bendra 1 068 Eur dydžio turtinė žala. Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis sodo namelį padegė jame esant visiems trims nukentėjusiesiems, nakties metu. Kaip paaiškino apklausti nukentėjusieji, pro langą nuteistojo įmestas ugnies šaltinis iš karto nukrito ant lovos, kurioje gulėjo G. S. ir S. Š., gaisras pradėjo greitai plisti. Taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka, iš esmės tik dėl to, kad G. S. ir V. S. sodo namelio padegimo metu dar nemiegojo ir laiku įvertinusios grėsmę spėjo pažadinti miegantį S. Š. bei saugiai pasišalinti iš degančio namelio, tokiais V. S. veiksmais nebuvo sukeltos itin sunkios ir netgi negrįžtamos pasekmės – trijų žmonių žūtis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog sodo namelį V. S. padegė iš esmės dėl menkavertės, niekaip nepateisinamos priežasties. Nuteistasis iš pradžių nurodė, jog taip pasielgė, nes buvo supykęs ant nukentėjusiųjų, kad šie reikalavo jo pasiteisinti dėl įvykdytos vagystės ir plėšimo, reiškė jam dėl to priekaištus. Vėliau jau tvirtino, kad taip pasielgė, nes, dar iki nukentėjusiesiems apsigyvenant šiame bešeimininkiame namelyje, buvo jį aptvarkęs ir nenorėjo kad jame gyventų kokie kiti asmenys. Taip pat paminėtina, kad nuteistasis namą padegė prieš tai nė neįsitikinęs, ar jame nėra žmonių, nors puikiai žinojo, kad jame yra apsistoję G. S., S. Š. ir V. S..

13. Aptartos nuteistojo įvykdyto plėšimo bei BK 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu) numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek jo padarytų nusikaltimų, tiek ir paties V. S. asmenybės pavojingumą, jo cinišką požiūrį kitų visuomenės narių atžvilgiu. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei šiuo atveju atskleidžia ir duomenys apie ankstesnius jo teistumus. Remiantis byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registro išrašu (3 t., b. l. 13-15) nustatyta, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo V. S. buvo teistas dar keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems nusikaltimams nusikalstamas veikas, t. y. vagystes, plėšimus bei turto sunaikinimą ar sugadinimą. V. S. teistas ne tik už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir viešosios tvarkos pažeidimą ir netgi nužudymą, kurį įvykdė būdamas vos 14 metų. Paskutinį kartą, neskaitant skundžiamo nuosprendžio, jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Iš Probuojamų asmens duomenų registro V. S. buvo išregistruotas tik 2022 m. rugpjūčio 9 d., taigi, naujas tyčines nusikalstamas veikas jis įvykdė praėjus vos dviem metams po to, kai atliko paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ne tik ši informacija, bet ir tas faktas, kad jis ne kartą baustas ANK nustatyta tvarka (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkią vagystę), baudų nemoka (3 t., b. l. 46-51). Paminėtos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, jog šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus V. S. įvykdė tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.

14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje akcentuotos aplinkybės – tai, kad V. S. turi nuolatinį darbą, yra sukūręs šeimą, nurodė pirmosios instancijos teismui besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų ir deklaratyviai pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, neleidžia jo asmenybės vertinti išimtinai teigiamai bei tikėtis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus V. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį arešto bausmę, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nustatant skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius ženkliai mažesnius, nei šių straipsnių sankcijose numatytus šios bausmės rūšies vidurkius. Nuteistasis nusikalstamas veikas, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įvykdė jau turėdamas sugyventinę bei dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šioje darbovietėje V. S. dirba jau nuo 2024 m. balandžio 29 d.). Tai leidžia spręsti, jog nei darbinių, nei šeiminių santykių egzistavimas nėra tie veiksniai, kurie mažintų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Bylą nagrinėjat apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas taip pat pateikė pažymėjimų kopijas, kuriose nurodoma, jog V. S. 2020 metais išklausė darbininko, dirbančio aukštalipio kursus, 2021 metais baigė automobilinio strėlinio krano operatoriaus modulinės profesinio mokymo programą ir įgijo kompetenciją įvertinti kranų saugumą, parinkti ir įvertinti krovinio kabinimo įtaisus, vykdyti krovos darbus, 2023 metais baigė sisteminių ir vamzdinių pastolių montuotojo programą ir įgijo kompetenciją dirbti pastolių montuotoju (4 t., b. l. 87-89). Nors šių pažymėjimų kopijos įrodo, jog nuteistasis dėjo pastangas įgyti įgūdžių, naudingų ieškant darbo, tačiau tokios pastangos taip pat buvo dėtos dar iki analizuojamų nusikaltimų padarymo. Iš byloje esančių Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. baudžiamojo įsakymo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio turinio taipogi matyti, kad V. S. prisipažino įvykdęs ir visas kitose baudžiamosiose byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdavo besigailintis, kad nusikalto, tačiau tas faktas, kad nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas rodo, kad realiai savo elgesio kritiškai jis nevertino ir jokių išvadų nepadarė.

15. Taigi, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas net už tris nusikaltimus, įvykdytus vos per vieną savaitę, įvertinusi jau aptartas aplinkybes, atskleidžiančias jų pavojingumą, tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir menkavertės priežasties, yra baigtos, taip pat įvertinusi nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis bei tai, kad nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, jog būtų pasiekti bausmės tikslai nuteistajam turi būti paskirtos prokuroro apeliaciniu skundu prašomos skirti bausmės. Tai yra, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį turi būti paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 metai laisvės atėmimo.

16. UŽ BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus V. S. naujas bausmes, keistina ir nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas V. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos jas iš dalies sudedant. Tokiu pačiu būdu, t. y. dalinio sudėjimo būdu, bausmes prašoma bendrinti ir prokuroro apeliaciniu skundu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams, kai tuo tarpu BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkiems nusikaltimams. Tai yra BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Šios nusikalstamos veikos taip pat labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Todėl pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turi būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies (pridedant 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo) turi būti pridėta bausmė, paskirta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Parinkdama iš dalies pridedamos bausmės dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, galutinė subendrinta bausmė dar mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskiriant V. S. galutinę bausmę – 3 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo.

17. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje galimybė visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmę asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, nebuvo numatyta. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio 4 dalį teismas gali visiškai atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už tyčinius sunkius nusikaltimus, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kurioje numatyta, jog jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Būtent naująja BK 75 straipsnio 4 dalies redakcija ir 54 straipsnio 3 dalies redakcija šiuo atveju ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas atidėdamas V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuodamas tokį sprendimą apylinkės teismas nurodė tik tai, kad nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, sukūrė šeimą ir turi nuolatinį darbą, kas yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios pirmosios instancijos teismo argumentacijos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, norint taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, privalo būti nustatomas net ir tuo atveju, kai nuteistasis visiškai atitinka BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje įtvirtintas formaliąsias sąlygas (BK 75 straipsnio 5 dalis) ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas kartu netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kai bausmės vykdymas atidedamas remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir 54 straipsnio 3 dalimi, nustatyti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, nepakanka. Tokiu atveju teismas privalo motyvuoti ir tai, kodėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštaraus teisingumo principui, o tokie motyvai skundžiamame nuosprendyje nepateikti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies redakcija, šiuo atveju nebuvo ir nėra jokio pagrindo, nes, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (jis buvo keturis kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymo bei jam skirtų bausmių savo polinkio nusikalsti nuteistasis nepakeitė ir toliau nesilaiko įstatymų, bei įvertinus jo naujai padarytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

19. Bylos duomenys patvirtina, jog V. S. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. rugsėjo 16 d. 09.30 val. (2 t., b. l. 147-150). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. (3 t., b. l. 13-15). To paties teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistajam taikytas suėmimas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 16 d. (3 t., b. l. 20-22). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutartimi suėmimas V. S. pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 16 d. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta V. S. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir nuteistąjį paleisti į laisvę. V. S. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, turi būti įskaitytas į skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. APD-2025-04232 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. S., sudaro 191,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

22. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba V. S. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį, nurodant, jog juo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., t. y. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių ir jų bendrinimo.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti V. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą paskirti V. S. 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti V. S. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 178 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir prie šios subendrintos 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir paskirti V. S. subendrintą 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. S. galutinę bausmę – 3 (trejus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką V. S. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. vasario 10 d. (įskaitytinai), vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams.

Likusiose dalyse nuosprendį palikti nepakeisti.

Nepriteisti iš V. S. valstybės naudai 191,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. APD-2025-04232.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.