- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-24720-991/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09729-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Neringos savivaldybė
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
pareiškėjos I. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „Danės upės uostas“ atstovui advokatui Edmundui Rusinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Danės upės uostas“ ir I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Neringos savivaldybė, valstybinė įmonė (toliau ir VĮ) „Valstybinė miškų urėdija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimis yra pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad pareiškėja UAB „Danės upės uostas“ pagal 2025 m. balandžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo pastatą – Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sandėlis I). Pareiškėja I. R. pagal 2022 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo ½ pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sandėlis II). Anksčiau Sandėliai nuosavybės teise priklausė UAB „Olimpinių rinktinių centras“ ir buvo parduoti iš varžytinių paskelbus jos bankrotą. Sandėliai buvo pastatyti 1988 metais ir funkcionavo kaip vandentiekio siurblinės. Siurblinė yra inžinerinis statinys arba pastatas, skirtas pumpuoti vandenį iš gręžinio ir tiekti į vartotojų tinklus. Tais pačiais metais buvo nutiesti ir su siurblinėmis sujungti vandentiekio vamzdžiai, šuliniai ir kt. Atitinkama kompetentinga institucija - Lietuvos TSR valstybinio statybos reikalų komiteto Inžinerinių tyrinėjimų institutas - vandentiekio tinklus tikrino ne kartą (1988 m. rugsėjo 7 d., 1991 m. balandžio 9 d.), jokių su savavališka statyba susijusių sprendimų nebuvo priimta, todėl darytina prielaida, kad vandentiekio tinklų statyba buvo atlikta turint statybą leidžiančius dokumentus. 1993 m. spalio 20 d. perdavimo-priėmimo aktu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas perėmė pastatus, komunalinius įrenginius bei inžinerinius tinklus. 1996 m. kovo 5 d. buvo parengtas pakoreguotas perdavimo–priėmimo aktas, kuriame buvo atlikti adreso bei verčių indeksacijos pakeitimai. UAB „Olimpinių rinktinių centras“ 1997 m. balandžio 31 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos teritorinį valstybinį inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurą įregistruoti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pastatus, t. y. Sandėlį I ir Sandėlį II UAB „Olimpinių rinktinių centro“ nuosavybe. Duomenų apie vandentiekio tinklų registraciją Nekilnojamojo turto registre nėra. Vandentiekio tinklai, sujungti su Sandėliu I ir Sandėliu II po jų statybos Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II ėmėsi veiksmų, būtinų vandentiekio tinklų įregistravimui. 2025 m. liepos 25 d. buvo paruoštas vandentiekio tinklų geodezinis planas, 2025 m. rugpjūčio 19 d. parengta vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų byla, kurioje įtvirtinti 1988 statybos metai bei nustatyta, kad vandentiekio linijos trasa ½ dalimis yra priklausinys Sandėliui I ir Sandėliui II. Pareiškėjai pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus. Tačiau, išnagrinėjus pareiškėjų prašymą, buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. SPR5-17859 (14.4 E) prašymą atmesti, kuriame taip pat nurodyta, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statinio statybos teisėtumą ir pareiškėjų nuosavybės teises į jį. Vandentiekio tinklų nekilnojamojo kadastro duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, atitinkamai, neįregistruotas vandentiekio tinklų, kaip statinių priklausinio, juridinis statusas bei pareiškėjų nuosavybės teisės į juos. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. nustatyti juridinį faktą, kad vandentiekio tinklai yra Sandėlio I ir Sandėlio II priklausinys, jų, kaip priklausinių, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu. Šio juridinio fakto nustatymas yra neabejotinai svarbus atliekant Sandėlio I bei Sandėlio II prijungimą prie miesto vandentiekio tinklų. Vandentiekio tinklą sudarantys vamzdynai bei šuliniai būtų naudojami vandens tiekimo sujungimui su miesto vandentiekio, tam, kad būtų tiekiamas vanduo Sandėliui I ir Sandėliui II. Pareiškėjai įgijo Sandėlius pagal pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nebuvo įtvirtinta jokių išimčių dėl antraeilių daiktų. Vadinasi, pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II, kartu su jais įgijo ir visus antraeilius daiktus, t. y. Sandėlio I ir Sandėlio II priklausinius. Siurblinių su gręžiniais, įrengtais Sandėlių viduje, vamzdynų, kolektoriaus bei šulinių visuma, sudaranti vandentiekio tinklus, yra Sandėlių, kaip pagrindinių daiktų, priklausiniai. Vandentiekio tinklai Nekilnojamojo turto registre po jų statybos nebuvo įregistruoti, nes tuo metu tai nebuvo privaloma. To pasekoje, nors pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kaip priklausinius, kartu su pagrindiniais daiktais, Sandėliais, tačiau jie negali įregistruoti vandentiekio tinklų kaip Sandėlių priklausinių Nekilnojamojo turto registre nesant išlikusių vandentiekio tinklų statybą patvirtinančių pirminių dokumentų, sudarančių pagrindą jų teisinei registracijai. Pareiškėjai negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl vandentiekio tinklų pripažinimo Sandėlių priklausiniu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ teisės spręsti dėl jai neperduoto valdyti turto, teismo prašo bylą nagrinėti galiojančių teisės aktų ir aplinkybių kontekste bei sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Atsiliepime nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, jog vandens tinklų statyboms buvo suteiktas žemės sklypas ar leista naujus statinius statyti greta kitų valdomų statinių. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Be to, aktualu ir tai, jog vandentiekio tinklai nebuvo perduoti nei kartu su Sandėlio I, nei su Sandėlio II pirkimo pardavimo sutartimis, kas suponuoją išvadą, jog vandentiekio tinklai nebuvo laikomi Sandėlio I ar Sandėlio II priklausiniais. Pagal pareiškėjų į bylą pateiktus dokumentus, vandens tinklai patenka į VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomą miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miško sklypai, taigi patenka į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau ir SŽNSĮ) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau ir MĮ) reguliavimo sferą. Todėl hipotetiškai perdavus vandentiekio tinklus pareiškėjams, VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype reikėtų nustatyti servitutą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 5, 8 ir 14 dalimis, 21 straipsnio 1, 2 punktais, MĮ 2 straipsnio 19 punktu, 4 straipsnio 12 dalimi, VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ patikėjimo teise valdo ir naudoja nagrinėjamu atveju aptariamą VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visuomeninei naudai, pagal pagrindinę jo paskirtį ir naudojimo būdą, laikydamasi taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, tame tarpe vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą, kaip ji suprantama pagal MĮ 2 straipsnio 6 dalį, apimančią ir miško įveisimą. LR Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka perdavė VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus patikėjimo teise, kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti. Pastaroji veikla apima miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui (MĮ 2 straipsnio 6 dalis). VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ įstatuose (8.1 p.) įtvirtinta viena iš VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ funkcijų – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykių (sandorių) yra imperatyvus ir VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ jo privalo griežtai laikytis. Mano, jog esamų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, teismas turėtų nustatyti, ar pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas juridiniam faktui nustatyti sąlygas. VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ apie pareiškėjų prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus duomenų neturi. Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjų prašomus nustatyti juridinius faktus.
5. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
6. Atsiliepime nurodyta, kad vandentiekio tinklai, dėl kurių yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra nutiesti žemės sklypuose: unikalus (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypuose, kurių dalį valdo patikėjimo teise Neringos savivaldybė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuose žemės sklypuose būtų buvusi suteikta teisė statyti vandentiekio tinklus. Jeigu bus nustatytas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, tai keltinas klausimas kokiu pagrindu bus naudojami žemės sklypai, kuriame yra vandentiekio tinklai. Pastebima, kad žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas –naudingųjų iškasenų teritorijos. Byloje nėra duomenų, kad vandentiekio tinklai atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybė neturi kompetencijos, nes teisės aktai tokios nėra suteikę, spręsti dėl jai neperduoto turto valdymo. Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Šiam fondui priklausanti žemė, atsižvelgiant į jos pagrindinę naudojimo paskirtį, skirstoma į: žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (21 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurie nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (23 straipsnio 1 dalis).
7. Pareiškėjai I. R., UAB „Danės upės uostas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai. Prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant negauta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. R. įgaliotas asmuo A. D. papildomai paaiškino, kad iš pradžių buvo kreiptasi į Neringos vandenis, kurie nurodė, kad šių inžinerinių tinklų jų balanse nėra. Neringos savivaldybė nurodė, kad jiems yra aktualu, kas yra tose mažose sklypeliuose, kurie jai priklauso patikėjimo teise. Kadangi buvo reikalingas statinių priežiūros aktas, Nacionalinės žemės tarnybos komisija buvo atvykusi apžiūrėti statinių, ar tikrai viskas gerai, ar eksploatuojamas pagal paskirtį, ar statiniai nesugriuvę, buvo surašytas statinių priežiūros aktas, kuriame pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad visais laikais, pastačius objektą, yra užfiksuojama išpildomoji geodezinė nuotrauka. Kitaip tariant, kad komisija pripažintų statinį tinkamu naudoti ir eksploatuoti, pirmiausia, faktiškai išmatuojama, subraižoma, kokie tinklai, pastatai buvo pastatyti. Jeigu būtų kitaip, arba tų tinklų nebūtų, tiesiog nebūtų leista siurblinės įrenginio eksploatuoti.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. R. ir pareiškėjos UAB „Danės upės uostas“ atstovas advokatas Edmundas Rusinas palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu susidūrė su problema, kurią išspręsti gali tik nustatant juridinį faktą. Tiek viena, tiek kita suinteresuota šalis atsiliepimuose nurodė argumentus dėl nuosavybės nustatymo, tačiau pareiškėjai nekelia klausimo dėl nuosavybės nustatymo, o dėl priklausinio nustatymo, kurio juridinis pagrindas yra visai kitoks. Pareiškėjai yra įsigiję statinį, kuris yra specialios paskirties (gręžinys, siurblys) ir, kurie iki šiol nėra inventorizuoti ir registruoti. Tinklų registracija, tuo metu, kai pastatas buvo statytas ir buvo parduotas, pagal galiojančius aktus apskritai nebuvo atliekama. Kadangi šiuo metu yra pasikeitę savininkai, jie 2025 m. atliko kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kuris iškėlė klausimą dėl priklausinio statuso ir kas yra jo nuosavybės subjektas. Šiuo metu reikalinga nustatyti juridinės reikšmės faktą, jog inžineriniai tinklai priklauso nekilnojamam turto objektui. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl to, ar asmenys nusipirkdami statinį nusipirko ir inžinerinius tinklus, o dėl to, ar tie inžineriniai tinklai, kaip tokie faktiniai, yra to statinio priklausinys. 1988 m. buvo pastatyti arteziniai gręžiniai ir siurblinės, kurių nuosavybė buvo pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruota, tačiau apie tinklus jokių duomenų nėra, kadangi jie kaip priklausiniai pagal tuo metu galiojančią tvarką nebuvo registruojami. Tinklai yra priklausinys dėl kelių priežasčių, visų pirma, dėl faktinės priežasties, t. y. statant siurblinę, gręžinius, kurios paskirtis išgauti vandenį ir tam tikrą kiekį vandens debeto, slėgio būdu tiekti į buvusį karinį miestelį, pati siurblinė be inžinerinių tinklų egzistuoti neturi ir tai nėra savaiminis dalykas, siurblinė be tinklų neatlieka savo funkcijos. Nenustačius juridinės reikšmės fakto, išeitų, jog inžineriniai tinklai nepriklausytų pareiškėjų nuosavybei ir kariuomenės miesteliui, kurio nebėra, tai būtų tiesiog daiktas be tikslios jo paskirties, kurio faktiškai negalima būtų naudoti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad statiniai statyti tuo pačiu metu, atlikta statinių išpildomoji nuotrauka, be kurios statinys registre nebūtų įregistruotas. Inžineriniai tinklai reikalingi siurblinei, kurie ir yra jos priklausiniai. Tai, kad visi statiniai pastatyti tais pačiais metais, statiniai ir inžineriniai tinklai sudaro bendrą struktūrą, vėliau 1997 m. pradėti pardavinėti dalimis, buvę savininkai įsigijo kaip atskirą statinį ir tas statinys yra būtent siurblinė su tais tinklais, kurie ir yra kaip sudėtinis siurblinės galutiniam vartotojui skirtas priklausinys. Kadangi yra du objektai, todėl prašo nustatyti, jog tinklai yra statinių priklausinys po ½ dalį. Dėl suinteresuotų asmenų keliamo klausimo dėl žemės sklypo naudojimo, servitutų nustatymo, mano, kad tai nėra bylos nagrinėjimo objektas, pareiškėjai neplanuoja miške nei kasti, nei griauti, nei statyti, tinklai yra tvarkingi ir vandens tiekimas funkcionuoja pigiausiu ir ekonomiškiausiu valstybei būdu ir niekaip nėra susijęs su šio juridinės reikšmės fakto nustatymu. Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyta pozicija yra teisinga bendrąja prasme, tačiau bylos kontekste ji neturi jokios reikšmės. Statinių apžiūros metu Statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba jokių pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad šiuo atveju tinklai yra akivaizdus faktinis siurblinės gręžinio priklausinys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimis yra pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Nurodė, kad pareiškėjai Sandėlius įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kuriose nebuvo įtvirtinta jokių išimčių dėl antraeilių daiktų. Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II, kartu su jais įgijo ir visus antraeilius daiktus, t. y. Sandėlio I ir Sandėlio II priklausinius. Sandėliai buvo pastatyti 1988 metais ir funkcionavo kaip vandentiekio siurblinės. Tais pačiais metais buvo nutiesti ir su siurblinėmis sujungti vandentiekio vamzdžiai, šuliniai ir kt. Vandentiekio tinklai Registre tuo metu nebuvo įregistruoti, nes registracija nebuvo privaloma, vandentiekio tinklai Registre nėra įregistruoti iki šiol. Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II ėmėsi veiksmų bei parengė reikalingą dokumentaciją, būtiną vandentiekio tinklų įregistravimui. Pareiškėjai pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus, tačiau pareiškėjų prašymas buvo atmestas, nurodant, jog nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statinio statybos teisėtumą ir pareiškėjų nuosavybės teises į jį. Siurblinių su gręžiniais, įrengtais Sandėlių viduje, vamzdynų, kolektoriaus bei šulinių visuma, sudaranti vandentiekio tinklus, yra Sandėlių, kaip pagrindinių daiktų, priklausiniai. Pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kaip priklausinius, kartu su pagrindiniais daiktais, (sandėliais), tačiau jie negali įregistruoti vandentiekio tinklų kaip Sandėlių priklausinių Nekilnojamojo turto registre nesant išlikusių vandentiekio tinklų statybą patvirtinančių pirminių dokumentų, sudarančių pagrindą jų teisinei registracijai. Pareiškėjai negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl vandentiekio tinklų pripažinimo Sandėlių priklausiniu.
12. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šių sąlygų visetas: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, pagamindamas naują daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t. y. neteismine tvarka, 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu; 5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, bet kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pvz., nesilaikyta privalomos sandorio formos reikalavimų arba sandoris, pagal kurį įgytas daiktas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas, pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, pvz., pastatai pastatyti savavališkai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, kt.).
13. Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto ir vien dėl naudojimo jis netampa priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi nuolat tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).
15. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – yra fakto klausimas ir esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Danės upės uostas“ pagal 2025 m. balandžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo pastatą – Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Sandėlis I). Sutartis patvirtinta Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. R. pagal 2022 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo ½ dalį pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sandėlis II). Sutartis patvirtinta Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2025 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo likusią Sandėlio II ½ dalį. Sutartis patvirtinta Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo byloje nėra dėl to, kad Sandėlis I ir Sandėlis II nuosavybės teise priklauso pareiškėjams.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji pastatai Sandėlis I ir Sandėlis II pastatyti valstybinės žemės sklypuose, kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo suinteresuoti asmenys Neringos savivaldybė ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“. Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 0,0082 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybė; pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 1F1/p, statybos pradžios metai – 1988 m., statybos pabaigos metai – 1988 m., paskirtis – pramonės ir sandėliavimo, baigtumo procentas – 100, bendras plotas – 8,37 kv. m., vandentiekio nėra, asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. R. pagal 2022 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14134, 2025 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2723; taip pat iki 20257 m. vasario 18 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo, 0,0041 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 2023 m. vasario 17 d. Nr. 13SŽN-53-(14.13.55 E). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,0082 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybė; pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 2F1/p, statybos pradžios metai – 1988 m., statybos pabaigos metai – 1988 m., paskirtis – pramonės ir sandėliavimo, baigtumo procentas – 100, bendras plotas – 8,07 kv. m., vandentiekio nėra, asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB „Danės upės uostas“ pagal 2025 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1952. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis 283,4035 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ 2017 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1077, 2018 m. sausio 8 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1DPS-55-(4.27.)/VD1 pagrindu. Nustatytos teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: gruntinių geodezinių ženklų apsaugos zonos (0,0003 ha); kraštovaizdžio draustiniai (165,3965 ha); gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (165,3965 ha); valstybiniai parkai (283,4035 ha); miško žemės (278,5765 ha); elektros tinklų apsaugos zonos (10,592 ha); kelių apsaugos zonos (13,554 ha); viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (0,3704 ha); nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) (0,1134 ha).
18. Suinteresuoti asmenys iš esmės pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja, tačiau išreiškė abejones dėl vandentiekio tinklų pastatymo teisėtumo bei žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybė atsiliepime nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose būtų buvusi suteikta teisė statyti vandentiekio tinklus. Jeigu bus nustatytas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, tai keltinas klausimas kokiu pagrindu bus naudojami žemės sklypai. Suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog vandens tinklų statyboms buvo suteiktas žemės sklypas ar leista naujus statinius statyti greta kitų valdomų statinių. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Be to, aktualu ir tai, jog vandentiekio tinklai nebuvo perduoti nei kartu su Sandėlio I, nei su Sandėlio II pirkimo pardavimo sutartimis, kas suponuoją išvadą, jog vandentiekio tinklai nebuvo laikomi Sandėlio I ar Sandėlio II priklausiniais.
19. Pareiškėjai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Sandėliai nuosavybės teise priklausė UAB „Olimpinių rinktinių centras“ ir buvo parduoti iš varžytinių paskelbus jos bankrotą. Iki tol, Sandėliai ir vandentiekio tinklai buvo karinio dalinio (duomenys neskelbtini), dislokuoto kariniame miestelyje Juodkrantės gyvenvietėje, sudedamoji dalis (1993 m. kovo 26 d. priėmimo perdavimo aktai). Todėl nagrinėjamoje byloje vandentiekio tinklai ir buvusios siurblinės (dabar Sandėliai) turi būti analizuojami ne kaip savarankiški objektai, bet kaip sudedamoji karinio dalinio pastatų komplekso dalis. Siurblinių paskirtis yra ne tik išgauti vandenį, bet ir jį paduoti (transportuoti) į pagrindinį pastatų kompleksą, kuriam jos buvo skirtos - kareivines (vėliau - sporto centrą, kuris priklausė UAB „Olimpinių rinktinių centras“). Kad siurblinės galėtų faktiškai funkcionuoti, turėjo būti nutiesti vandentiekio tinklai. Siurblinėms skirti vandentiekio vamzdynai toliau ėjo į patį nekilnojamojo turto (kareivinių, vėliau – sporto centro) kompleksą. Todėl teiginys, jog vandentiekio tinklų tiesimui reikėjo atskiro statybą leidžiančio dokumento ir (ar) atskiro žemės sklypo suteikimo įforminimo, yra klaidinantis. Pareiškėjai prašo siurblinių priklausiniais pripažinti būtent tą inžinerinės įrangos dalį, kuri tiesiogiai susijusi su abejomis siurblinėmis. Be to, neteisėtai pastatyti vandentiekio tinklai nebūtų tapę nuosavybės teisių perdavimo objektu UAB „Olimpinių rinktinių centras“. Taigi, net ir neišlikus pirminiams vandentiekio tinklų sukūrimo dokumentams ir (ar) jų nesant, darytina prielaida, kad vandentiekio tinklų, kaip karinio komplekso sudedamosios dalies, statyba buvo atlikta turint statybą leidžiančius dokumentus. Šiai dienai abi siurblinės turi Sandėlių statusą. Abu žemės sklypai, kuriuose yra Sandėlis I ir Sandėlis II, yra naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Atitinkamos dokumentacijos neturėjimas suteikia pareiškėjams teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad vandentiekio tinklai yra Sandėlio I ir Sandėlio II priklausiniai, jų, kaip priklausinių, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu. Ankstesni Sandėlio I ir Sandėlio II savininkai pirkimo-pardavimo sutartyse atskirai įforminti nuosavybės teisių perleidimo negalėjo, nes vandentiekio tinklai nebuvo ir iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo atveju, jeigu vandentiekio tinklai būtų buvę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nebūtų jokio poreikio kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi pareiškėjai įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II, įgyja ir visus antraeilius daiktus, kitaip tariant Sandėlio I ir Sandėlio II priklausinius, į kuriuos gali įsiregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre, jeigu šie objektai yra identifikuoti.
20. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2025 m. spalio 7 d. rašto Nr. 2D-25410 matyti, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. 11.30 val. buvo atliktas neplaninis suformuoto valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), patikrinimas vietoje dėl žemės naudojimo tvarkos, atlikta fotofiksacija ir 2025 m. spalio 2 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA1- 556. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis 0,0082 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Žemės sklype registruotas pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – sandėliavimo. Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame LR aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 kitos paskirties naudingų iškasenų teritorijų žemės sklypai skirti naudingų iškasenų gavybai ir kasybai atviruose kasiniuose (karjeruose), požeminiuose kasiniuose (šachtose) ir gręžiniuose, taip pat joms sandėliuoti. Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
21. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2025 m. spalio 7 d. rašto Nr. 2D-25411 matyti, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. 12.00 val. buvo atliktas neplaninis suformuoto valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), patikrinimas vietoje dėl žemės naudojimo tvarkos, atlikta fotofiksacija ir 2025 m. spalio 2 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA1-555. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis 0,0082 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Žemės sklype registruotas pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – sandėliavimo. Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame LR aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 kitos paskirties naudingų iškasenų teritorijų žemės sklypai skirti naudingų iškasenų gavybai ir kasybai atviruose kasiniuose (karjeruose), požeminiuose kasiniuose (šachtose) ir gręžiniuose, taip pat joms sandėliuoti. Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. spalio 8 d. Nr. 1SD-113503-(8.6 E.) ir 2025 m. spalio 9 d. Nr. 1SD-114423-(8.6 E.) išvadose dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyto sandorio projekto - 0,0082 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės informacinės sistemos paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2025 m. birželio 18 d. susitarimo projekto Nr. TP-194 pakeisti 2023 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-53-(14.13.55 E.) (toliau ir Susitarimo projektas), kuriuo numatoma išnuomoti 0,0082 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės informacinės sistemos paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad Sutarties (Susitarimo) projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Išvadose pažymėta, kad Sutarties 4 punkte tiksliai neapibrėžta galimybė keisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nenurodyta galima Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir galimi naudojimo būdai. Sutartyje nuomininko galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą įrašoma, kai tokia galimybė yra numatyta pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; įrašius šią galimybę, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) galimi žemės naudojimo būdai, į kuriuos gali būti keičiami išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai). Taip pat pažymėta, kad sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomotojas ir nuomininkas turi užtikrinti tinkamą sutarties sąlygų vykdymą, o nustačius, kad nuomininkas Žemės sklypą naudoja ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą teisės aktuose nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiama dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo.
23. Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas asmuo A. D. paaiškino, kad iš pradžių buvo kreiptasi į Neringos vandenis, kurie nurodė, kad šių inžinerinių tinklų jų balanse nėra. Neringos savivaldybė nurodė, kad jiems yra aktualu, kas yra tose mažose sklypeliuose, kurie jai priklauso patikėjimo teise. Kadangi buvo reikalingas statinių priežiūros aktas, Nacionalinės žemės tarnybos komisija buvo atvykusi apžiūrėti statinių, ar tikrai viskas gerai, ar eksploatuojamas pagal paskirtį, ar statiniai nesugriuvę, buvo surašytas statinių priežiūros aktas, kuriame pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad visais laikais, pastačius objektą, yra užfiksuojama išpildomoji geodezinė nuotrauka. Kitaip tariant, kad komisija pripažintų statinį tinkamu naudoti ir eksploatuoti, pirmiausia, faktiškai išmatuojama, subraižoma, kokie tinklai, pastatai buvo pastatyti. Jeigu būtų kitaip, arba tų tinklų nebūtų, tiesiog nebūtų leista siurblinės įrenginio eksploatuoti. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Edmundas Rusinas paaiškino, jog pareiškėjai nekelia klausimo dėl nuosavybės nustatymo, o dėl priklausinio nustatymo, kurio juridinis pagrindas yra visai kitoks. Pareiškėjai yra įsigiję statinį, kuris yra specialios paskirties (gręžinys, siurblys) ir, kurie iki šiol nėra inventorizuoti ir registruoti. Tinklai, tuo metu, kai pastatas buvo statytas ir buvo parduotas, pagal galiojančius aktus registracija apskritai nebuvo atliekama. 1988 m. buvo pastatyti arteziniai gręžiniai ir siurblinės, kurių nuosavybė buvo pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruota, tačiau apie tinklus jokių duomenų nėra, kadangi jie kaip priklausiniai pagal tuo metu galiojančią tvarką nebuvo registruojami. Nenustačius juridinės reikšmės fakto, inžineriniai tinklai egzistuotų kaip daiktas be tikslios jo paskirties, kurio faktiškai negalima būtų naudoti. Statiniai statyti tuo pačiu metu, atlikta statinių išpildomoji nuotrauka, be kurios statinys registre nebūtų įregistruotas, statiniai ir inžineriniai tinklai sudaro bendrą struktūrą. Pareiškėjai neplanuoja miške nei kasti, nei griauti, nei statyti, tinklai yra tvarkingi ir vandens tiekimas funkcionuoja pigiausiu ir ekonomiškiausiu valstybei būdu ir niekaip nėra susijęs su šio juridinės reikšmės fakto nustatymu. Statinių apžiūros metu Statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba jokių pažeidimų nenustatė.
24. Įvertinus byloje pateiktus duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog vandentiekio tinklų, kurie sudarė tuo buvusio karinio komplekso sudedamąją dalį ir vėliau tapo nuosavybės teisių perdavimo objektu, statybos buvo teisėtos. Nors pareiškėjai ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl klausimų, susijusių su būtent ginčo turtu, duomenų, kad būtų konstatuotas savavališkų/neteisėtų statybų faktas, byloje nėra pateikta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Sandėlis I ir Sandėlis II (anksčiau buvusios siurblinės), esantys valstybinės žemės sklypuose, kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo suinteresuoti asmenys, yra naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, byloje duomenų, jog būtų nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, nėra. Be to, pastebėtina, kad žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymas nėra susijęs su šio juridinės reikšmės fakto nustatymu, nes pareiškėjai nekelia klausimo dėl nuosavybės nustatymo, šiuo atveju juridinio fakto nustatymo tikslas - nustatyti, kad vandentiekio tinklai yra Sandėlio I ir Sandėlio II priklausiniai.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sandėlis I ir Sandėlis II iki 2015 m. sausio 28 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Olimpinių rinktinių centras“ ir buvo parduoti iš varžytinių paskelbus bendrovės bankrotą. 2015 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp M. J. (pardavėjas) ir D. K. (pirkėjas), 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pastatą – siurblinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamas daiktas priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise pagal 2015 m. sausio 28 d. varžytynių aktą Nr. 2, sudaryto bankrutuojančios UAB „Olimpinių rinktinių centras“ bankroto administratoriaus – UAB „Verslo administravimo kompanijos“ įgalioto asmens R. P. (5.1 punktas). 2015 m. birželio 15 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis nekilnojamasis daiktas įregistruotas kaip pastatas-siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, pažymėjimas plane – 2HIp, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1988, dėl kitų daiktinių teisių, daikto priklausinių ir kitų juridinių faktų Registre įrašų nėra.
26. Iš byloje pateiktos 1997 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 37, sudarytos tarp Neringos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir UAB „Olimpinių rinktinių centras“ (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo pobūdis – požeminiam vandeniui eksploatuoti (siurblinė) (6 punktas); statybos nuomojamame žemės sklype – nėra (7 punktas); specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 1) nacionalinių parkų apsaugos zona (0,0082 ha), 2) vandentiekio tinklų ir įrenginių apsaugos zona (0,0030 ha) (8 punktas); žemės naudojimo veiklos apribojimai – žemės sklypas naudojamas siurblinių eksploatavimui (10 punktas).
27. Iš byloje pateiktų vandentiekio tinklų schemos (8-C-3), Lietuvos TSR valstybinio statybos reikalų komiteto Inžinerinių tyrinėjimų instituto parengtos Požeminių įrenginių eksplikacijos (Juodkrantė 8-A-15) (įrenginių numeracijos schema – 1-10, 11-20, 21-30, 31-40, 41-50, 51-60, 61-70, 71-80, 81-90, 91-100, 101-110, 111-120, 121-130, 131-140, 141-150, 151-160, 161-170, 171-180, 181-190, 191-200, 201-210, 211-220, 221-230, 231-240, 241-250), vandentiekio šulinio Nr. (9) 81 kortelės, vandentiekio šulinio Nr. (14) 221 kortelės, vandentiekio šulinio Nr. (24) 231 kortelės, vandentiekio kameros Nr. (25) 241 kortelės, matyti, kad įrenginiai (šulinys, kamera) komunikacijos (vandentiekis) tikrinti (tyrinėti) 1988 m. rugsėjo 7 d., 1988 m. rugsėjo 23 d., 1991m. kovo 28 d., 1991 m. balandžio 9 d. Tiek schemoje, tiek eksplikacijoje pateiktas tikslus vandentiekio tinklų išdėstymas, inžinerinių įrenginių vietos, jungčių ir atsišakojimų taškai, šulinių gabaritai, medžiaga, dangčio, dugno, žemės altitudės, vamzdžių medžiaga, diametrų pjūviai, altitudės ir kt. Jokių pažeidimų tikrinimo metu nefiksuota.
28. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų (CBP-11413 ieškinio priedas Nr. 15 (1-8)), vandentiekio tinklų schemos (8-C-3) matyti, kad Sandėlio I ir Sandėlio II (vandentiekio tinklų schemoje pažymėta - MN) teritorijoje esantys vandens gręžiniai tiekė vandenį į kolektorių, pažymėtą žyma 241. Iš šio kolektoriaus vanduo, patekęs į šulinį (pažymėtą žyma 231), vamzdynais tekėjo (duomenys neskelbtini) iki galutinio šulinio, pažymėto žyma 221. Taigi, kolektorius (pažymėtas žyma 241) veikė kaip pagrindinis vandens skirstymo mazgas, jungiantis abu vandens gręžinius ir vandentiekio vamzdyną.
29. Iš VĮ „RIPPB“ Klaipėdos filialo Namų valdos techninės apskaitos kortelės, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuo 1997 m. balandžio 30 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas valdė objektus Nr. 1H1p, 2H1p, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 669p, 1993 m. spalio 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Nuo pagal 1995 m. gruodžio 21 d. bendrovės steigimo aktą 1996 m. sausio 18 d. įregistruota įmonė UAB „Olimpinių rinktinių centras“, objektai Nr. 1H1p, 2H1p bendrovei perduoti pagal 1996 m. kovo 5 d. priėmimo-perdavimo aktą. 1993 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) perduodamo karinio miestelio (objekto) techninės būklės aktu, komisija įvertino pastatų, statinių ir inžinerinių komunikacijų būklę, nustatė, jog gyvenamojo karinio miestelio teritorijos, sandėlių teritorijos, katilinės, telefonų tinklų, išorinių kanalizacijos tinklų, teritorijos sutvarkymo, patvarų, artezinių gręžinių ir siurblinės iš esmės tvarkingą būklę, išvadoje nurodė, kad karinį miestelį galima naudoti. 1993 m. kovo 6 d. perduodamų komunalinių statinių, įrengimų ir tiekimo tinklų karinio dalinio (duomenys neskelbtini), dislokuoto kariniame miestelyje (duomenys neskelbtini). Aprašyme Nr. 2 nurodyta, kad artezinių gręžinių ir siurblinės; išorinių šilumos tiekimo tinklų; magistralinių vandentiekio tinklų; elektros tinklų; magistralinių telefono tinklų; išorinių vandens tiekimo tinklų; išorinių kanalizacijos tinklų; teritorijos sutvarkymo, aptvarų; vertikalaus teritorijų planavimo; automobilių kelių; kelių ir aikštelių, kurių pastatymo ar montavimo metai - 1988, techninė būklė nurodyta – gera. 1993 m. spalio 20 d. aktu VSAT Klaipėdos rinktinė perdavė, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas priėmė objektą (poligoną Nr. (duomenys neskelbtini)), tame tarpe pastatus (kareivinės 50 vietų; viešbutis namas; daržovių saugykla; garažas-katilinė degalinė; sporto salė; kontrolinis dispečerinis punktas) ir komunalinius įrenginius inžinerinius tinklus (artezinis gręžinys ir siurblinė; šiluminiai išorės tinklai; vandentiekio magistraliniai tinklai; elektros tinklai; magistraliniai telefono tinklai; išorės vandentiekio tinklai; išorės kanalizacijos tinklai; gerbūvis, tvora; teritorijos vert. išplanavimas; automobilinis kelias; keliai ir aikštelės). 1996 m. kovo 5 d. priėmimo-perdavimo aktu komisija apžiūrėjo 1,75 ha ploto teritoriją, pastatus, komunalinius įrenginius ir inžinerinius tinklus nustatė pakeitimus – 1995 m. balandžio 24 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos techninės apskaitos bylos pagrindu objektui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini); 1994 m. birželio 14 d. akto pagrindu turto vertė indeksuota ir perimamų pastatų, komunalinių įrenginių ir inžinerinių tinklų likutinė vertė patikslinta 1996 m. sausio 1 d.; Lietuvos tautinis olimpinis komitetas perdavė, o UAB „Olimpinių rinktinių centras“ priėmė pastatus (kareivinės 50 vietų; viešbutis namas; daržovių saugykla; garažas-katilinė degalinė; sporto salė; kontrolinis dispečerinis punktas) ir įrenginius bei tinklus ((artezinis gręžinys ir siurblinė; šiluminiai išorės tinklai; vandentiekio magistraliniai tinklai; elektros tinklai; magistraliniai telefono tinklai; išorės vandentiekio tinklai; išorės kanalizacijos tinklai; gerbūvis, tvora; teritorijos vert. išplanavimas; automobilinis kelias; keliai ir aikštelės) 1,75 ha teritorijoje. VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Klaipėdos filialas 1997 m. balandžio 30 d. parengė išvadą, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini),1H1p, 2H1p, 18,45 naudingo ploto, vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta „Teisinio statinių registravimo laikinąja tvarka, registruojami UAB „Olimpinių rinktinių centras“ nuosavybės (patikėjimo) teise. UAB „Olimpinių rinktinių centras“ 1997 m. balandžio 31 d. raštu Nr. 33 kreipėsi į Klaipėdos teritorinį valstybinį inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurą, prašydami statinius 1H1P, siurblinė, plotas 9 kv. m., statybos metai 1988, 2H1p, siurblinė, plotas 9,45 kv. m., statybos metai 1988, įregistruoti jų nuosavybe. Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro įmonė Klaipėdos filialo 1998 m. lapkričio 20 d. duomenimis siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos UAB „Olimpinių rinktinių centras“ vardu privačia jų nuosavybe. Duomenų apie vandentiekio tinklų registraciją Nekilnojamojo turto registre nėra.
30. Aplinkybes, jog vandentiekio tinklai buvo pastatyti ir priskirti Sandėliams patvirtina teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovo advokato Edmundo Rusino duoti paaiškinimai, jog 1988 m. buvo pastatyti arteziniai gręžiniai ir siurblinės, kurių nuosavybė buvo pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruota, tačiau apie tinklus jokių duomenų nėra, kadangi jie kaip priklausiniai pagal tuo metu galiojančią tvarką nebuvo registruojami. Tinklai yra priklausinys dėl kelių priežasčių, visų pirma, dėl faktinės priežasties, t. y. statant siurblinę, gręžinius, kurios paskirtis išgauti vandenį ir tam tikrą kiekį vandens debeto, slėgio būdu tiekti į buvusį karinį miestelį, pati siurblinė be inžinerinių tinklų egzistuoti neturi ir tai nėra savaiminis dalykas, siurblinė be tinklų neatlieka savo funkcijos. Statiniai statyti tuo pačiu metu, atlikta statinių išpildomoji nuotrauka, be kurios statinys Registre nebūtų įregistruotas. Inžineriniai tinklai reikalingi siurblinei, kurie ir yra jos priklausiniai. Statiniai pastatyti tais pačiais metais, statiniai ir inžineriniai tinklai sudaro bendrą struktūrą, vėliau 1997 m. pradėti pardavinėti dalimis, buvę savininkai įsigijo kaip atskirą statinį ir tas statinys yra būtent siurblinė su tais tinklais, kurie ir yra kaip sudėtinis siurblinės galutiniam vartotojui skirtas priklausinys. Kadangi yra du objektai, todėl prašo nustatyti, jog tinklai yra statinių priklausinys po ½ dalį. Vandentiekio tinklai yra akivaizdus faktinis siurblinės gręžinio priklausinys. Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas asmuo A. D. nurodė, kad visais laikais, pastačius objektą, yra užfiksuojama išpildomoji geodezinė nuotrauka. Kitaip tariant, kad komisija pripažintų statinį tinkamu naudoti ir eksploatuoti, pirmiausia, faktiškai išmatuojama, subraižoma, kokie tinklai, pastatai buvo pastatyti. Jeigu būtų kitaip, arba tų tinklų nebūtų, tiesiog nebūtų leista siurblinės įrenginio eksploatuoti.
31. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjų atstovų paaiškinimus, pripažintina, jog siurblinės su vandens gręžiniais, esančiais Sandėlyje I ir Sandėlyje II, bei vamzdynai, kuriais tiekiamas vanduo, yra neatsiejamai susiję, vamzdynai padeda Sandėliams tiesiogiai funkcionuoti, statiniai ir inžineriniai tinklai sudaro bendrą struktūrą.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II ėmėsi aktyvių veiksmų, būtinų vandentiekio tinklų įregistravimui, t. y. 2025 m. liepos 25 d. paruoštas vandentiekio tinklų geodezinis planas, 2025 m. rugpjūčio 19 d. parengta vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjai pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus.
33. „T. B. individuali veikla“ 2025 m. liepos 29 d. paruošto vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), geodeziniame plane bei MB „Kasiukai“ 2025 m. rugpjūčio 19 d. parengto vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti statinio kadastro duomenys: statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1988, statinio kategorija – neypatingasis, vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), baigtumo procentas – 100. Pastabose nurodyta, kad vandentiekio linijos trasa ½ dalimis yra priklausinys pastatams unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai įrengti sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepaskirtoje valstybinėje žemėje. Statinio sudėtinės dalies kadastro duomenys: vandentiekio tinklų atkarpa V (1-7) (medžiaga – ketus, ilgis – 134,84 m, skersmuo – 100 mm), vandentiekio tinklų atkarpa V1 (4-8) (medžiaga – ketus, ilgis – 69,4 m, gylis – 1,8 m, skersmuo – 150 mm), vandentiekio šulinys (gylis – 1,7 m, skersmuo – 2000 mm, medžiaga – betonas), vandentiekio kamera 4000x2500 (gylis – 2,18 m, medžiaga – betonas), vandentiekio kamera 4000x2500 (gylis – 2,1 m, medžiaga – betonas) statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1988, pateikti duomenys apie vandentiekio ir jų dalių verčių nustatymą.
34. Pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos posistemėje „Matininkas“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2025 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą, 2025 m. gegužės 5 d. įgaliojimą Nr. 2727, 2025 m. balandžio 11 d. įgaliojimą Nr. 1956). VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugpjūčio 28 d, sprendimu Nr. SPR5-17859 (14.4 E) pareiškėjų prašymas atmestas, kadangi nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statinio statybos teisėtumą ir pareiškėjų nuosavybės teises į jį, nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Sprendime nurodyta, jog minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilojamojo turto kadastrą gali būti teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis), 5 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 8 bei 9 punktas numato, kad atitinkamas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo arba teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra teisinis pagrindas senų statinių ir nuosavybės teisių į juos registravimui.
35. Be to, pareiškėjų teigimu, juridinio fakto nustatymas svarbus atliekant Sandėlio I bei Sandėlio II prijungimą prie miesto vandentiekio tinklų. Iš byloje pateiktų UAB „Neringos vanduo“ 2024 m. rugsėjo 23 d. Prisijungimo sąlygų vandens tiekimui ir nuotekų šalinimo Neringos mieste Nr. S-171 matyti, kad sąlygose nustatytas įpareigojimas Sandėlį II ((duomenys neskelbtini)) pajungti prie artimiausių vandentiekio tinklų d160 mm (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) šulinyje Nr. 221 (planš. 23/51-0048) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šulinys, iki kurio tekėjo vanduo (duomenys neskelbtini) iš Sandėlio I ir Sandėlio II pažymėtas Nr. 221. Taigi, vandentiekio tinklą sudarantys vamzdynai bei šuliniai galimai būtų naudojami vandens tiekimo sujungimui su miesto vandentiekiu, tam, kad būtų tiekiamas vanduo Sandėliui I ir Sandėliui II.
36. Kaip jau minėta, kad priklausiniu laikomi tokie daiktai, kurie skirti tarnauti pagrindiniam daiktui. Taigi, pagrindinį daiktą ir priklausinį sieja bendra ūkinė paskirtis. Priklausinys yra savarankiškas daiktas, jo statusą apibrėžia ne jo buvimo vieta betarpiškai greta pagrindinio daikto, o funkcinis šių abiejų daiktų – pagrindinio daikto ir jo priklausinio ryšys. Nustatyta, kad statiniai pastatyti tais pačiais 1988 metais, statiniai ir inžineriniai tinklai sudaro bendrą struktūrą, sandėliai funkcionavo kaip vandentiekio siurblinės, kurios pagrindinė paskirtis pumpuoti vandenį iš gręžinio ir tiekti į vartotojų tinklus, pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Sandėlį I ir Sandėlį II ėmėsi veiksmų, būtinų vandentiekio tinklų įregistravimui, juos naudoja ir prižiūri. Neabejotina, jog tarp Sandėlio I ir Sandėlio II bei vandentiekio tinklų, funkcinis ryšys egzistuoja.
37. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad tarp Sandėlio I, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir Sandėlio II, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklų egzistuoja funkcinis ryšys, t. y. vandentiekio tinklai yra pagrindinio daikto (Sandėlio I ir Sandėlio II) priklausiniai, pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių vandentiekio tinklų teisinį statusą.
38. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.
39. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis pareiškėjų reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimis yra pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
40. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjams siekiant įregistruoti pagrindinio nekilnojamojo daikto priklausinį nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
41. Pareiškėjai pateikė duomenis, jog už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybė pateikė duomenis, jog už advokato suteiktą teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus, už susipažinimą su byla, atsiliepimo į pateiktą pareiškimą rengimą byloje sumokėjo 580,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti jos naudai. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju bylos išsprendimo baigtis palanki pareiškėjams, taigi suinteresuotiems asmenims kiltų prievolė atlyginti pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ ir Neringos savivaldybė iš esmės pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, laikytina, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų interesai nagrinėjamoje byloje nėra priešingi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ypatingosios teisenos tvarka reiškė reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, už kurį turėjo sumokėti žyminį mokestį, nesant duomenų apie pareiškėjų patirtas atstovavimo išlaidas, įvertinus tai, kad pareiškėjų pareiškimas tenkintas, bylinėjimosi išlaidos vieniems iš kitų neatlygintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjų UAB „Danės upės uostas“ ir I. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimis yra pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įregistruoti pagrindinio nekilnojamojo daikto priklausinį nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.