Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Nevienarūšiai dydžiai negali būti įskaitomi, t. y. iš socialinio draudimo išmokos, atlyginančios negautas pajamas, negali būti atimama socialinio draudimo išmoka, kompensuojanti kitą turtinės žalos rūšį. Taigi į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kuria yra atlyginamos apdraustajam negautos pajamos, gali būti įskaitoma netekto darbingumo socialinio draudimo pensija tik tuo atveju, jeigu ja taip pat yra kompensuojamos negautos pajamos.

9. Ieškovas, nustatęs 55 proc. darbingumo lygį, paskyrė J. V. netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurios suma 2018-09-20 buvo 140,06 Eur per mėnesį ir 133,83 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19. Ieškovas, mokėdamas minėtas socialinio draudimo išmokas, rėmėsi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją įskaitė netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją ir mokėjo J. V. netekto darbingumo periodinės kompensacijos dalį, viršijančią netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją, ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją. J. V. sumokėtos netekto darbingumo periodinė kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 paskirtis buvo kompensuoti J. V. negautas pajamas.

11. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenis 2018 metų J. V. vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 907,80 Eur per mėnesį. J. V. vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2019-01 iki 2019-09 buvo 956,07 Eur. J. V. vidutinės draudžiamosios mėnesio pajamos už laikotarpį nuo 2018-09 iki 2019-09 buvo 909,77 Eur. Tuo tarpu J. V. vidutinės mėnesio pajamos prieš eismo įvykį buvo 1 000 Lt (290 Eur). Vidutinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) Šiaulių apskrityje 2018 metų III ketvirtį (ketvirtį, kurio metu buvo nustatytas J. V. 55 proc. darbingumo lygis) buvo 793,80 Eur, o 2019 metų III ketvirtį (J. V. nustatyto 55 proc. darbingumo lygio galiojimo pabaigos ketvirtį) – 1 105 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto, palyginimui su 2018 metais turėtų būti imamas dydis: 857,25 Eur (1.105/1,289=857,25 Eur). Šios aplinkybės pagrindžia, kad J. V. gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2018-09 iki 2019-09 viršijo vidutinį darbo užmokestį Šiaulių apskrityje.

12. Taip pat J. V. dėl 2005-12-30 nelaimingo atsitikimo anksčiau jau buvo nustatytas mažesnis, t. y. 50 proc. darbingumo lygis, ir jam turėjo būti mokamos socialinio draudimo išmokos (netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensija), tačiau ieškovas niekuomet dėl jų kompensavimo į atsakovą nesikreipė. Ieškovas pradėjo laikyti, kad J. V. patiria žalą negautų pajamų forma tik nuo 2018-09-20, kai J. V. buvo nustatytas didesnis, t. y. 55 proc., nei buvo anksčiau darbingumo lygis. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas pats abejoja dėl savo pozicijos pagrįstumo.

13. Pažymi, kad J. V. dirbo ne už minimalų atlygį, kuris galėtų sumažėti tik tuo atveju, jeigu būtų dirbama ne visą darbo laiką, o gavo vidutinį darbo užmokestį viršijančias pajamas. Taip pat J. V. 2018-09-20 nustatytas darbingumo lygis (55 proc.) dėl 2005-12-30 nelaimingo atsitikimo, palyginus su anksčiau nustatytu 50 proc. darbingumo lygiu, padidėjo ir ieškovas anksčiau nelaikė, jog J. V. galimybės užsidirbti daugiau buvo sumažėjusios. Todėl nėra pagrindo teigti, kad J. V. galimybės užsidirbti sumažėjo, ieškovui 2018-09-20 nustačius J. V. didesnį 55 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo.

14. Mano, kad J. V. nuo 2018-09-20 neturėtų realios galimybės daugiau užsidirbti net ir tuo atveju, jeigu jis būtų buvęs visiškai darbingas. Nelaimingo atsitikimo dieną J. V. jau buvo sukakęs 49 su puse metų. Įprastai tokio amžiaus asmuo yra laikomas jau pasiekęs savo profesinę brandą ir mažai tikėtina, kad jo pajamos iš profesinės veiklos vėliau dar gali padidėti nepriklausomai nuo jo darbingumo lygio. Be to, J. V. iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei du metai ir dėl to jis tapo aukščiausio laipsnio socialiai pažeidžiamu darbuotoju, kuriam yra taikomos papildomos garantijos dėl apsunkinto susiradimo bet kokio kito darbo vien tik dėl amžiaus ir nepriklausomai nuo darbingumo lygio. Taip pat J. V. beveik visą laikotarpį (nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20), kurio metu buvo mokamos ginčo socialinės draudimo išmokos, dirbo pagal darbo sutartį ir buvo atleistas iš darbo tik 2019-07-11 ir ne dėl su sveikata susijusių priežasčių, o dėl darbdavio bankroto.

15. Mano, kad J. V. laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20 neturėjo realių galimybių užsidirbti daugiau ar susirasti kitą darbą, nes jų nebuvo jau vien dėl jo amžiaus, t. y. net ir būdamas visiškai darbingas J. V. nuo 2018-09-20 nebūtų pajėgus užsidirbti daugiau.

16. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo ginčo socialinio draudimo išmokų mokėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20, J. V. buvo nedarbingas dėl taikyto operacinio čiurnos gydymo ir gavo ligos išmokas ir būtent šios aplinkybės, tikėtina, ir sąlygojo J. V. kreipimąsi dėl papildomų socialinio draudimo išmokų skyrimo dėl netekto darbingumo sumažėjus jo pajamoms ir galimybėms ieškotis geriau apmokamo darbo.

17. Laikotarpiu, kai ieškovas mokėjo J. V. ginčo socialinio draudimo išmokas (nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20) J. V. buvo laikinai nedarbingas nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 ir gavo ligos išmokas. Ieškovas neteismine tvarka neteikė pretenzijų dėl ligos išmokų, kurios buvo mokamos už laikotarpius nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16. Taip pat ieškovas neteikė reikalavimo jas kompensuoti nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje ir dėl to atsakovas net netyrė aplinkybių, susijusių su minėtomis ligos išmokomis. Šios aplinkybės pagrindžia, kad J. V. laikinas nedarbingumas ir jam sumokėtos ligos išmokos už pirmiau minėtus laikino nedarbingumo laikotarpius nėra susijusios priežastiniu ryšiu su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

18. Be to, J. V. čiurnos operacija buvo atlikta 2018-03-19 ir J. V. laikinai nedarbingas dėl jos buvo iki 2018-09-20, t.y. darbingumo lygio, dėl kurio Justinui buvo mokamos ginčo socialinės draudimo išmokos, nustatymo dienos.

19. Mano, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu ir dėl to niekaip negalėjo sąlygoti J. V. ieškovo ginčo socialinių draudimo išmokų mokėjimo (netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos).

21. Ieškovas tinkamai pateikė įrodymus: priimtus sprendimus dėl išmokų skyrimo nukentėjusiajam asmeniui, išmokų pažymas. O atsakovas savo poziciją grindžia tik prielaidomis (koks nukentėjusiojo gauto darbo užmokesčio dydis iki eismo įvykio, iki netekto darbingumo nustatymo, koks jo amžius, Šiaulių apskrityje buvęs vidutinis darbo užmokestis) ir to nepakanka, norint paneigti, kad nukentėjusiajam išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija negautų pajamų dydį.

22. Mano, kad būtina įvertinti ne tik realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarastą ar sumažėjusią galimybę gauti atitinkamas pajamas ateityje, nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (LAT 2019-05-23 nutartis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasis šiuo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą apeliacinį skundą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria, jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

25. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas dėl J. V. 2005-12-30 įvykusio eismo įvykio ir draudžiamuoju pripažinto nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pasekmių priskaičiavo ir išmokėjo išmokas, iš kurių: 5 224,70 Eur ligos išmoka už 2018-03-19 – 2018-09-20 laikotarpį; 1 696,78 Eur netekto darbingumo pensija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį; 58,97 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį. Atsakovas sutiko atlyginti tik dalį padarytos žalos – 5 224,70 Eur (ligos išmoka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, pripažino, kad J. V. teisę į VSDFV išmokas įgijo dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis - patirta trauma draudiminio įvykio metu, t. y. J. V. netekto darbingumo priežastis ir tolesnės galimybės susirasti darbą yra tiesiogiai susiję su jo sveikatos būkle, kurią įtakojo nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo (eismo įvykis).

26. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti J. V. sumokėtų ginčo socialinio draudimo išmokų iš atsakovo. Nesutinka, kad J. V. darbingumo netekimas sudarė ribotas galimybes jam ieškotis geriau apmokamo darbo, dėl ko jis neteko galimybės gauti daugiau pajamų. Mano, kad dėl savo amžiaus J. V. laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20 neturėjo realių galimybių užsidirbti daugiau ar susirasti kitą darbą, t. y. net ir būdamas visiškai darbingas J. V. nuo 2018-09-20 nebūtų pajėgus užsidirbti daugiau. Taip pat mano, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad J. V. teisę į VSDFV išmokas įgijo dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis yra būtent 2005-12-30 draudiminio įvykio metu patirta trauma.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005-12-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas J. V.. Šis eismo įvykis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu, vykstant iš darbo ir dėl jo 2018-09-20 J. V. buvo konstatuotas 55 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 45 procentai). J. V. 2018-09-20 Šiaulių skyriui pateikė prašymus dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe kompensacijos skyrimo. Prie prašymų buvo pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2018-09-20 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2721. Pažymoje nurodyta, kad netektas darbingumas yra 45 procentai, darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, diagnozės (pagal TLK-10-AM): kitų sąnarių potrauminė artrozė, čiurna ir pėda (M19.17); sąnario kontraktūra, kitos vietos (M24.57). Šiaulių skyrius 2018-10-03 sprendimais Nr. VPE_SP1E-6277, VPA_SP5-2643 nusprendė skirti J. V. 133,83 Eur netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o CK 6.290 straipsnio 3 dalis – draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Dėl įvykusio 2005-12-30 eismo įvykio B. S. buvo pripažinta kalta. Eismo įvykio metu, jos vairuojamas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei patirtą žalą.

30. Kaip minėta nutarties 28 punkte, 2005-12-30 J. V. patyrė traumą pakeliui iš darbo - traumavo kairės kojos čiurną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po traumos palaipsniui nukentėjusįjį pradėjo varginti kairės čiurnos skausmai, deformacija didėjo, vargino apsunkintas judėjimas. Akivaizdu, kad J. V. nedarbingumo laikotarpiai tiesiogiai susiję 2005-12-30 autoįvykiu ir su tuo atsiradusiomis pasekmėmis - kitų sąnarių potrauminė artrozė (čiurna ir pėda), kuri nustatyta 2018-09-20 - 2019-09-19 laikotarpiui. Iš 2018-09-20 Darbingumo lygio vertinimo akto matyti, kad J. V. buvo nustatyti apribojimai – jis negali dirbti: darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, požeminiai darbai, kai naudojama rankinė pastūma. Į bylą apeliantė nepateikė duomenų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad J. V. darbingumo lygio vertinimas buvo atliekamas ir anksčiau, t. y. iki 2005-12-30 eismo įvykio. Minėtas aktas patvirtina, kad būtent po B. S., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, sukelto eismo įvykio J. V. tapo tik iš dalies darbingas ir jo galimybės susirasti darbą buvo apribotos. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai apie tai, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

31. Kaip nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J. V. ribotų galimybių dirbti priežastis ir teisė kreiptis bei gauti atitinkamas valstybines socialinio draudimo išmokas susijusi su jo netektu darbingumu dėl draudiminio įvykio metu patirtos traumos. Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime, aktualiame nagrinėjamam klausimui išspręsti, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija (4.8. p.). Nutarime nurodoma, kad asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, vadinasi, ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokėjusios jas institucijos naudai, jeigu tam būtų nustatytos sąlygos. Apie mokamų draudimo išmokų kompensacinę paskirtį (kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas) jau ne kartą buvo pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, pagrįsta jas priskirti CK 6.249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).

32. Todėl pripažįstama, jog priešingai nei tvirtina savo apeliaciniame skunde apeliantas, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtos išmokos (ar jos dalies) susigrąžinimą iš kaltojo asmens draudiko.

33. Pažymėtina, kad netekto darbingumo pensija yra skirta apdrausto asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms išlaidoms apmokėti. Netekto darbingumo pensijos mokėjimas pirmiausia siejamas su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, ja kompensuojamas prarastas asmens darbingumas, dėl kurio pasunkėja asmens galimybės įsidarbinti, pasirinkti turimą profesiją kvalifikaciją ar patirtį atitinkančias pareigas, dirbti atitinkamo judrumo, trukmės ar reikalaujantį specialaus pasirengimo darbą. Taip pat tokia išmoka gali apimti susijusias su sužalojimu nukentėjusiojo patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą atsiradimo realumą ir protingumą. Todėl pripažįstama, kad apelianto nurodomos J. V. gautos pajamos iki įvykusio eismo įvykio bei 2018 – 2019 metais nėra pakankamas įrodymas, kad J. V. dėl nelaimingo atsitikimo metu netekto darbingumo neprarado pajamų. Be to sutiktina su ieškovu, kad pajamų didėjimą nuo 2005-12-30 lėmė daugelis veiksnių: ekonomikos raida, infliacija, valstybinis minimalios algos reguliavimas ir pan., ir nustatyti, kuris iš jų esminis – galimybių nėra.

34. Apelianto argumentai, kad J. V. darbingumo netekimas neapribojo jam galimybių ieškotis geriau apmokamo darbo jau vien dėl jo amžiaus, t.p. nepagrįsti. Teismo vertinimu, nepagrįstai apeliantas savo tokią poziciją grindžia ir kituose teisės aktuose (LR užimtumo įstatymas, Darbo kodeksas) numatyta vyresnio amžiaus žmonėms taikytina apsauga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo byloje išreikšta pozicija, jog asmens amžius pats savaime iš esmės neriboja jam galimybių gauti daugiau pajamų. Tačiau pablogėjusi asmens sveikatos būklė (netektas darbingumas, draudimai dirbti tam tikrą darbą dėl sveikatos, kaip yra nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam J. V. - darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, požeminiai darbai, kai naudojama rankinė pastūma) tokius ribojimus akivaizdžiai sukelia.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog J. V. darbingumo netekimas neapribojo jam galimybių gauti pajamų, niekaip nepatvirtina atsakovo argumentas, jog iš darbo šis asmuo buvo atleistas ne dėl sveikatos būklės. Akivaizdu, kad susirasti naują darbą, esant ribotam darbingumui, tokiam asmeniui sunkiau.

36. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis iki jo atleidimo iš darbo gavo atlyginimą, viršijantį vidutinį, ar kad ieškovas nereikalauja kompensuoti jo išmokų, išmokėtų nukentėjusiajam iki 2018-09-20 (nors ir tada nukentėjusiajam buvo nustatytas ribotas darbingumas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, t.p. nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nukentėjusiojo galimybės užsidirbti sumažėjo būtent dėl draudiminio įvykio, iš kurio kildinimas ieškovo reikalavimas. Minėta, kad nukentėjusysis iš darbo vis tik buvo atleistas (nors ir ne dėl sveikatos būklės) ir turėtų ieškotis naujo, turėdamas, kaip nurodyta, tik 55 proc. darbingumą.

37. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kasacinėse nutartyse, tačiau skunde minimų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje esančioms aplinkybėms. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytose bylose suformuota praktika negali būti taikoma šioje byloje, kaip pagrįstai atsiliepime į skundą nurodo ir ieškovas.

38. Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau šis klausimas nespręstinas ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.