- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1586-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28077-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovui T. S.,
atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, atstovui G. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį 2020-01-16 rašytiniu pareiškimu, pateiktu teismo posėdžio metu, prašo teismo priteisti iš atsakovo 1696,78 Eur dydžio J. V. išmokėtą netekto darbingumo pensiją ir 58,97 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją, iš viso 1755,75 Eur, už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį.
Ieškinyje ieškovas nurodė bei ieškovo atstovas teismo posėdyje patikslino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – Šiaulių skyrius, ieškovas) dėl J. V. 2005-12-30 įvykusio eismo įvykio ir draudžiamuoju pripažinto nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pasekmių priskaičiavo ir išmokėjo išmokas, iš kurių: 5 224,70 Eur ligos išmoka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį; 1696,78 Eur netekto darbingumo pensija už 2018-09-20–2019-09-19 laikotarpį; 58,97 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija už 2018-09-20–2019-09-19 laikotarpį. Ieškovas 2018-10-22, 2019-01-15 ir 2019-05-06 ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (toliau – ir atsakovas) pateikė pretenzijas dėl padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir Fondo biudžetas) žalos atlyginimo. Atsakovas 2019-06-18 raštu Nr. 252453-2850_1-001 „Dėl draudimo išmokos“ (toliau – raštas) informavo ieškovą, kad atlygins dalį padarytos žalos – 5 224,70 Eur (ligos išmoka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį), likusios žalos neatlygins, nes neturi pagrindo. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, todėl pateikė šį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1696,78 Eur dydžio J. V. išmokėtą netekto darbingumo pensiją ir 58,97 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį.
Ieškovas nurodė, kad J. V. 2018-09-20 Šiaulių skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, taip pat pridėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2018-09-20 išduotą Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 2721, kurioje nurodyta, jog netektas darbingumas yra 45 procentai, darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, diagnozės (pagal TLK-10-AM): kitų sąnarių potrauminė artrozė, čiurna ir pėda (M19.17); sąnario kontraktūra, kitos vietos (M24.57). Šiaulių skyrius 2018-10-03 sprendimu Nr. VPE_SP1E-6277 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. V.“ nusprendė skirti J. V. 133,83 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19. J. V. taip pat 2018-09-20 Šiaulių skyriui pateikė prašymą skirti kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pridėjo NDNT 2018-09-20 išduotą Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 2722, kurioje nurodyti tie patys duomenys kaip ir Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2721. Šiaulių skyrius 2018-10-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl J. V. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nusprendė skirti J. V. netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19. Ieškovas laiko, kad jis pagrįstai teikė atsakovui pretenzijas, kuriose, be ligos išmokos, taip pat buvo ir kitos socialinio draudimo išmokos - netekto darbingumo pensija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios mokamos tik netekto darbingumo laikotarpiu ir kurios yra apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, atsižvelgiant į netekto darbingumo koeficientą, šios išmokos pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi, netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dalyvauti darbo rinkoje lygiaverčiai su kitais dalyviais akivaizdžiai sumažėja, tuo pačiu mažėja ir jo galimybės gauti geresnį darbą bei didesnes pajamas ir pan. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis yra gimęs 1956-06-23, taigi senatvės pensijos amžiaus sukakties diena yra 2020-06-23. Nukentėjusysis J. V. dirbo iki 2019-07-11, jam nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, todėl jis nėra lygiavertis konkurentas potencialiems sveikiems darbuotojams, sunkiai galėtų susirasti naują darbą. Atsakovo rašte nurodomi nukentėjusiojo pajamų dydžiai negali būti siejami su išmokamomis socialinio draudimo išmokomis, tai nėra teisinis argumentas, įrodantis, kad ieškovas siekia didesnės naudos, nei yra realus žalos dydis. Dar daugiau, nukentėjusysis dėl eismo įvykio prarado realią galimybę dirbti geriau apmokamą darbą ar ilgesnį darbo laiką, nes yra apribotas mažesniu darbingumo lygiu, todėl jis yra aiškiai nelygiavertis, lyginant su tokio pat amžiaus visiškai darbingu asmeniu. Ieškovo teigimu, šiuos jo argumentus ir motyvus patvirtina teismų praktika analogiškose bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 (S), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38324-872/2014. Nukentėjusysis buvo dirbantis, todėl draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Įvykus draudžiamajam įvykiui, gavo priklausančias socialinio draudimo išmokas: ligos ir kitas, kurios mokamos iš Fondo biudžeto, kuris yra visų Lietuvos dirbančiųjų biudžetas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti remiantis ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su pareikštu ieškiniu nesutinkantis ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką dėl ieškovo nurodomų sumų už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 atsirastų tik tuo atveju, jeigu jos patektų į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės apimtį. Atsakovas neginčija, kad dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo (eismo įvykio) yra atsakingas atsakovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės vairuotojas, tačiau nesutinka, jog ieškovo sumokėtos aukščiau minėtos pašalpos J. V. patenka į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės apimtį. Ieškovas ieškinyje neginčija, kad J. V. pajamos dėl eismo įvykio nesumažėjo, tačiau nepagrįstai nurodo, kad J. V. laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 patyrė žalos negautų pajamų forma ir šią aplinkybę motyvuoja tuo, kad J. V. negalėjo susirasti geriau apmokamo darbo. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 3 punktą darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis yra bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Pagal to paties straipsnio 6 punktą taip pat papildomai darbo rinkoje remiamais asmenimis yra laikomi vyresni kaip 50 metų bedarbiai. Atsakovo teigimu, aptartas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad įstatymų leidėjas galimybių susirasti darbą prasme asmenis, kuriems yra nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, prilygina 50 metų ir daugiau sukakusiems asmenims. Faktinės aplinkybės rodo, kad nelaimingo atsitikimo dieną J. V. jau buvo sukakęs 49 su puse metų. Įprastai tokio amžiaus asmuo yra laikomas jau pasiekęs savo profesines aukštumas ir yra mažai tikėtina, kad jo pajamos iš profesinės veiklos vėliau dar gali padidėti net ir tuo atveju, jeigu toks asmuo yra visiškai darbingas. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad J. V. dirbo pagal darbo sutartį ir ieškovas reikalauja negautų pajamų atlyginimo už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19, yra aktualus Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalis, numatanti, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės įspėjimo terminai yra trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai, o taip pat neįgaliems darbuotojams. Pasak atsakovo, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat pagrindžia, kad įstatymų leidėjas asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei 2 metai, ir neįgaliems asmenims suteikia vienodas garantijas dėl jų ribotų galimybių susirasti darbą, t. y. tokio amžiaus asmeniui yra sunkiau susirasti bet kokį darbą ir šios ribotos galimybės atsiranda vien dėl amžiaus, neatsižvelgiant į asmens darbingumo lygį. Ieškovas patvirtino, kad J. V. senatvės pensijos amžių sukaks 2020-06-23. Tai reiškia, jog 2018-09-20 (ieškovo pašalpų skyrimo J. V. dieną) J. V. iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei du metai. Ši aplinkybė aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste papildomi pagrindžia, jog J. V., net ir būdamas visiškai darbingu asmeniu, turėtų lygiai tokias pačias ribotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą vien dėl savo amžiaus. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovas laiko, kad ieškovo sumokėtos pašalpos už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 deliktinės civilinės atsakomybės prasme nėra priežastiniu ryšiu susijusios su 2015-12-31 nelaimingu atsitikimu darbe (eismo įvykiu) ir nėra laikytinos žala, todėl ieškinį, kaip nepagrįstą, prašo atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir jais remiantis ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-12-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas J. V.. Šis eismo įvykis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu vykstant iš darbo ir dėl jo 2018-09-20 J. V. buvo konstatuotas 55 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 45 procentai). Kalta dėl šio įvykio buvo pripažinta B. S., kurios civilinė atsakomybė vairuojant automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta atsakovo. Ieškovas J. V. dėl minėto įvykio pasekmių priskaičiavo ir išmokėjo šias išmokas: 5 224,70 Eur ligos išmoką už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį; 1696,78 Eur netekto darbingumo pensiją už 2018-09-20–2019-09-19 laikotarpį; 58,97 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją už 2018-09-20–2019-09-19 laikotarpį. Atsakovas 2019-06-18 raštu Nr. 252453-2850_1-001 „Dėl draudimo išmokos“ (toliau – raštas) informavo ieškovą, kad atlygins dalį padarytos žalos – 5 224,70 Eur (ligos išmoka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį), likusios žalos neatlygins, nes neturi pagrindo.
Ieškovo sprendimais J. V. buvo paskirta netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 ir sumokėta 1696,78 Eur, taip pat paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir sumokėta 56,18 Eur; iš viso už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 ieškovas sumokėjo J. V. 1755,75 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo, nes atsakovas pagal ieškovo pretenzijas (raštus) nurodytų sumų nesumokėjo. Atsakovas savo atsisakymą atlyginti nurodytas sumas motyvuoja tuo, kad ieškovo sumokėtos pašalpos už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 deliktinės civilinės atsakomybės prasme nėra priežastiniu ryšiu susijusios su 2015-12-31 nelaimingu atsitikimu darbe (eismo įvykiu) ir nėra laikytinos žala, todėl nepatenka į kaltininko dėl 2015-12-31 eismo įvykio civilinės atsakomybės apimtį.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė kyla esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: kaltininko neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip teisingai nurodo atsakovas, jo pareiga mokėti draudimo išmoką dėl ieškovo nurodomų sumų už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 atsirastų tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog ieškovo išmokėtos sumos patenka į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės apimtį.
Atsakovas byloje neginčijo ir sutiko, kad dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo (eismo įvykio), pripažinto draudiminiu įvykiu, yra atsakingas atsakovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės vairuotojas, tačiau nesutiko, jog ieškovo sumokėtos aukščiau minėtos išmokos (netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija) nukentėjusiajam J. V. patenka į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės apimtį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime "Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise" nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnį, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.
Byloje nustatyta, kad J. V. 2019-09-20 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai, tokio nustatyto darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe (2005-12-30 autoįvykio metu pakeliui iš darbo traumavo kairės kojos čiurną, po traumos palaipsniui pradėjo varginti kairės kojos čiurnos skausmai, deformacija didėjo, vargino apsunkintas judėjimas; 2017-08-19 susižalojo kairę pėdą diskiniu pjūklu, būklė dar pablogėjo; 2018-03-19 operuotas LSMU KK, atlikta kairės čiurnos artrodezė, po kurios išlieka apsunkintas judėjimas, eina su lazda, kairės čiurnos apriboti judesiai; iki tol dirbo darbą, susijusį su vaikščiojimu). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. iki paminėtos operacijos (nuo 2017-07-17) ir toliau iki 2019-07-11 dirbo UAB „Asol“, iš darbo buvo atleistas Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Šiuo atveju J. V. teisę į VSDFV išmokas įgijo ne dėl amžiaus, bet dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis - patirta trauma, t. y. J. V. netekto darbingumo priežastis ir tolesnės galimybės susirasti darbą yra tiesiogiai susiję su jo sveikatos būkle, kurią įtakojo nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo (eismo įvykis). Todėl nors atsakovas teigia, kad įstatymų leidėjas asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei 2 metai, ir neįgaliems asmenims suteikia vienodas garantijas dėl jų ribotų galimybių susirasti darbą, t. y. tokio amžiaus asmeniui yra sunkiau susirasti bet kokį darbą ir šios ribotos galimybės atsiranda vien dėl amžiaus, neatsižvelgiant į asmens darbingumo lygį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nepaisant panašaus įstatyminio tokių grupių asmenų traktavimo, visgi svarbu nustatyti ir vertinti asmens nedarbingumo priežastį ir, nepaisant panašių ribotų galimybių susirasti darbą, šiuo atveju pagrindinė J. V. ribotų galimybių dirbti priežastis ir teisė kreiptis bei gauti atitinkamas VSDFV išmokas susijusi su jo netektu darbingumu dėl patirtos traumos, už kurią atsakingas eismo įvykį sukėlęs asmuo, todėl šio asmens civilinės atsakomybės draudikas taip pat turi kompensuoti ir VSDFV išmokas, kurių skyrimą ir išmokėjimą sąlygojo J. V. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo. Be to, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 išmokėtos socialinio draudimo išmokos – periodinė netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija – viršijo jo patirtą turtinę žalą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nurodytų VSDFV išmokų mokėjimo laikotarpiu J. V. gavo ligos išmokas, t. y. dėl taikyto operacinio čiurnos gydymo buvo ilgą laiką nedarbingas, todėl būtent šios aplinkybės (taikyto traumos pasekmių gydymo pobūdis ir trukmė, esama sveikatos būklė), tikėtina, ir sąlygojo J. V. kreipimąsi dėl papildomų VSDFV išmokų skyrimo dėl netekto darbingumo sumažėjus jo pajamoms ir galimybėms ieškotis geriau apmokamo darbo. Tiek netekto darbingumo periodinė kompensacija, tiek netekto darbingumo pensija, kurios mokamos tik netekto darbingumo laikotarpiu ir kurios yra skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiajam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi, netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dalyvauti darbo rinkoje lygiagrečiai su kitais dalyviais akivaizdžiai sumažėja, tuo pačiu mažėja ir jo galimybės gauti geresnį darbą bei didesnes pajamas ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytinas įgijusiu teisę išsiieškoti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens draudiko.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1696,78 Eur dydžio J. V. išmokėtą netekto darbingumo pensiją ir 58,97 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį, tenkintinas: ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 1755,75 Eur žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį buvo atleistas, o ieškovo ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 40 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE (Estijos Respublikos registro kodas 10017013), Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, j. a. k. 302912288, 1755,75 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 75 ct) žalos atlyginimo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, j. a. k. 288677580, naudai.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE (Estijos Respublikos registro kodas 10017013), Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, j. a. k. 302912288, valstybei 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.