Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas Anatolij Šichovcov ieškinį palaikė, prašė tenkinti jį visiškai. Papildomai nurodė, kad prašoma priteisti suma kiekvieno vaiko išlaikymui mažesnė nei rekomenduojama teismų praktikoje – pusė minimalios algos. Dėl bendravimo su vaikais ginčo nėra, todėl šiuo klausimu ieškovė nepasisako, tik prašo, kad atsakovas, norėdamas pasiimti ar pasimatyti su vaikais, prieš kelias dienas įspėtų ieškovę, kad ieškovė spėtų pakoreguoti vaikų laisvalaikį. Ieškovė dirba, sūnus lanko darželį, dukra – mokyklą. Ieškovės pajamos yra 650 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), nuosavo būsto neturi. Atsakovas vaikų nelanko, nebendrauja, tik prisideda pinigais – perveda po 100 Eur kiekvienam vaikui pagal geranorišką šalių susitarimą. Iš pradžių buvo susitarę dėl 90 Eur per mėnesį, paskui atsakovas vedė po 100 Eur, bet to nepakanka. Kainavo vežiojimas vaikų pas gydytojus, vaistai, nuoma. Nuomai išleidžia 40 Eur per mėnesį, bet reikia kūrenti, todėl gaunasi daug. Būtų lengviau, jei atsakovas būtų prisidėjęs malkomis ar paėmęs prižiūrėti vaikus, nes būna, kad ji dirba ir savaitgaliais, taip pat per vaikų atostogas, turi vežioti vaikus kur nors palikti, kai neveikia mokykla ir darželis. Išlaidos vaikams kiekvieną mėnesį skirtingos, atsiranda įvairių išlaidų, ieškovė negali tiksliai pasakyti, kiek realiai kas mėnesį išleidžia. Išskyrus pervedamas lėšas vaikų išlaikymui, atsakovas niekaip neprisideda. Prieš kelis metus iš bendrų namų ieškovė išėjo plika, basa, be cento kišenėje. Atsakovas pas ūkininką iš tiesų gauna apie 1000 Eur atlyginimą „į rankas“, taip pat dar metų gale pasiima nemažus pinigus. Jau yra nemažai investavę į atsakovo nusipirkto namo remontą.

Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021-12-20 išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje nurodė, kad ieškovės S. G. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau šeimai nuo 2020-12-23 iki 2021-08-04 buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2017-04-03, 2017-11-06 ir 2020-12-17 nustatyti vaikų teisių pažeidimai. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone specialistai, nuvykę ieškovės gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovė kartu su savo trimis vaikais V. M., T. M., V. B. gyvena nuomos teise priklausančiame trijų kambarių apie 70 kv. m. ploto name. Gyvenamasis būstas su visais patogumais: yra vandentiekis, tualetas, vonia, vanduo šildomas elektriniu vandens šildytuvu, namas apšildomas kietuoju kuru. Vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra trys lovos, komoda, spintelė, rašomasis stalas, kompiuteris. Name yra atskiras kambarys poilsiui ir žaidimams. Neįgalumas ar specialieji ugdymosi poreikiai vaikams nenustatyti. Mamos teigimu, T. M. dėl hiperaktyvumo reikalinga psichologo pagalba. Skyriaus vertinimu, nepilnamečių V. M. ir T. M. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama S. G. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius neturi duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai, jiems yra nesaugi, neatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Ieškovės teigimu, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais maksimaliai ir tai nepažeis vaikų teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis SODROS duomenų bazės išrašu, ieškovė S. G. šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį, draudžiamosios pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 915,36 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, ieškovei už V. M. mokama vaiko išmoka 70 Eur per mėnesį, už T. M. mokama vaiko išmoka 70 Eur per mėnesį, ieškovei mokama 123,60 Eur išmoka vaikui, auginant 3 vaikus. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas D. M. šiuo metu dirba pas N. P., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. Draudžiamosios pajamos per mėnesį sudaro 650 Eur. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir rūpinimosi našta, Skyriaus vertinimu, nepilnamečiams V. M. ir T. M. prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Pavelas Šegurovas teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys S. G. ir D. M. turi du nepilnamečius vaikus V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikai gyvena pas ieškovę adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal šalių susitarimą teikia vaikams išlaikymą po 100 Eur per mėnesį kiekvienam. Atsakovas neginčija, kad vaikų nelanko, pas save nepasiima, nepatiria su jų priežiūra susijusių išlaidų, išskyrus minėtus mokėjimus vaikų išlaikymui.

Atsakovas neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nesutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vaikų nelanko, neprižiūri, nepasiima į savo gyvenamąją vietą. Vaikai lanko ugdymo įstaigas dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, vertinimu, gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir interesus, motinos gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos.

Atsižvelgiant ieškinyje nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, tai, kad vaikai jau gana ilgą laiką gyvena su motina, o tėvas neskiria laiko vaikų priežiūrai ir lankymui, manytina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, tėvo bendravimo tvarka su vaikais nenustatoma.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 170 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas prašo priteisti iš jo išlaikymą po 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra V. M. yra 9 m. amžiaus, lanko mokyklą, sūnus T. M. yra 5 m. amžiaus, lanko lopšelį – darželį. Vaikai neturi neįgalumo, specialių poreikių.

Bylos duomenimis atsakovas dirba traktorininku – pagalbiniu darbininku; 2021-10-01 darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis 650 Eur, t. y. šiek tiek daugiau nei minimalus (tuo metu minimalus darbo užmokestis – 642 Eur) (b. l. 43-44, 92). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, kuriam nustatyta hipoteka (b. l. 13-19, 49-57), automobilį „Audi“, 1996 m. gamybos (b. l. 48). Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nekilnojamam turtui pirkti – pareiga mokėti po 100 Eur per mėnesį (b. l. 58-63); pagal vartojimo kredito sutartį žolės pjovimo traktoriui įsigyti – po 90,37 Eur per mėnesį (b. l. 68-70). Taip pat pateikė į bylą dvi vartojimo kredito sutartis, pagal kurias kreditus turėjo išmokėti atitinkamai iki 2021-11-28 (po 13,25 Eur per mėnesį, telefonui įsigyti; b. l. 64) ir 2021-04-26 (24,48 Eur per mėnesį, televizoriui įsigyti; b. l. 66).

Ieškovė dirba, draudžiamosios pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, taip pat gauna išmokas vaikui iš valstybės (neatskaičius mokesčių; b. l. 6, 83-85, 93). Duomenų apie ieškovei priklausantį registruotiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra.

Duomenų, kad ieškovė ar atsakovas būtų neįgalūs, nedarbingi, byloje nepateikta.

Ieškovė ieškinyje detalizavo išlaidų vaikų poreikiams paskirstymą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta išlaidų detalizacija atitinka protingumo, sąžiningumo principus, nėra akivaizdaus nuokrypio nuo pragyvenimo Lietuvoje kainų. Pažymėtina, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra mažiau nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio šiuo metu Lietuvoje (atskaičius mokesčius).

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, taip pat įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, išvadą byloje duodančios institucijos poziciją, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais šalims byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (valstybės apmokama ieškovei 100 proc., atsakovui – 50 proc.), be to, ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas buvo 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 22-23, 36-37).

Valstybė byloje patyrė 337,47 Eur išlaidas byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą S. G., 308,75 Eur išlaidas byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą D. M., 11,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pagal ieškinio reikalavimus byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 92 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (ieškinio suma 4080 Eur) ir 83 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Bendra valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų 832,71 Eur (337,47 + 308,75 + 11,49 + 92 + 83).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovas yra 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 416,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (832,71 x 50 proc.) (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-10-01 iki jų pilnametystės, priteistas lėšas pervedant į ieškovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Paskirti ieškovę S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 416,36 Eur (keturi šimtai šešiolika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.