- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-146-635/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10764-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024-03-17, apie 12:40 val., UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmęs 480 metrų grindų šildymo vamzdžio „(Duomenys neskelbtini)“, kurio 1 metro vertė 1,09 Eur, bendros 523,20 Eur vertės; 2 vnt. šildymo kilimėlių „(Duomenys neskelbtini)“, kurio vieno vertė 145,99 Eur, bendros 291,98 Eur vertės; 100 metrų kabelio „(Duomenys neskelbtini)“, kurio vieno metro vertė 2,15 Eur, bendros 215,00 Eur vertės; 100 metrų kabelio „(Duomenys neskelbtini)“, kurio 1 metro kaina 0,97 Eur, bendros 97,00 Eur vertės; 4 pakuotes medsraigčių „(Duomenys neskelbtini)“, kurio vienos pakuotės vertė 9,99 Eur, bendros 39,69 Eur vertės, ir įsidėjęs prekes į mikroautobusą NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statybinių prekių skyriaus lauko kasoje nepateikęs nurodytų prekių apmokėjimui, automobiliu išvažiavo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Tokiu būdu A. K. pagrobė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 1167,14 Eur.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendį ir A. K. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (pridėti papildomi dokumentai – advokato orderis, teisinių paslaugų sutarties kopija, sutikimas, mikroautobuso foto nuotraukos, neįgaliojo pažymėjimo kopija, verslo liudijimo kopija). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis, nes nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik prokuroro nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai nevertino A. K. nurodytų aplinkybių. Nuteistasis A. K. kaltės nepripažino viso proceso metu. Apeliantas cituoja nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pažymi, jog A. K. nurodė, kad parduotuvėje būtų neįmanoma pavogti prekes, kadangi parduotuvė yra filmuojama vaizdo kameromis, yra apsaugos darbuotojai, kurie stebi pirkėjus. Nurodo, kad A. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad prekes paslėptų ar užmaskuotų tam, kad pardavėja šių prekių negalėtų pamatyti. Be to, prie apeliacinio skundo yra pateiktos jo (A. K.) mikroautobuso vidaus foto nuotraukos. Statybinės medžiagos buvo sudėtos į mikroautobuso vidų, kurias pardavėja turėjo sužiūrėti ir suskaičiuoti.
2.2. Nurodo, kad šiuo atveju nėra A. K. kaltės, kadangi pardavėja apsiriko ir neįmušė į kasą visų statybinių medžiagų. A. K. neturėjo jokio tikslo pagrobti svetimą turtą. Pardavėjos pareiga buvo tiksliai suskaičiuoti parduodamas prekes ir jas įmušti į kasą. Nuteistasis nėra kaltas dėl pardavėjos nerūpestingumo ir atidumo trūkumo. Visos statybinės prekės, kurios buvo nuteistojo mikroautobuse ir priekaboje, buvo akivaizdžiai matomos, todėl pardavėja turėjo jas suskaičiuoti ir įmušti į kasą. Apeliantas skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir nukentėjusiajam padaryti atitinkamą žalą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Mano, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų A. K. kaltę.
2.3. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai A. K. paskyrė įpareigojimus bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. K. yra dirbantis pagal verslo liudijimą, kuris užsiima prekyba. Jo (A. K.) darbas yra susijęs su prekių išvežiojimu tarp Lietuvos didžiųjų miestų. Nuteistasis dirbti visą darbo dieną negali dėl sveikatos būklės, jis yra neįgalus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas A. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, t. y. nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, analizuos tik esminius skunde keliamus klausimus ir vertins, ar nuteistojo išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. K. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi A. K. neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą, taip pat nesutinka su nuteistajam paskirtais įpareigojimais - bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje
7. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, proceso dalyvių duotais paaiškinimais, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo A. K. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą nuosprendį teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66-976/2019, 2K-2-1073/2025).
10. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė prielaidomis. Nors A. K. kaltės nepripažino viso proceso metu, tačiau šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens neprisipažinimas jo kaltės savaime nepaneigia, kadangi išvados dėl asmens (ne)kaltumo daromos įvertinus surinktų duomenų visumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo gynėjas kaip ir apylinkės teisme palaiko poziciją, jog A. K. neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią apelianto versiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų D. P. (M.), N. M., A. S., G. M., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, vaizdo įrašai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai, kurie taip pat detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija dar kartą detaliai jų nekartodama toliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju kaltinime nurodytos prekės nebuvo nuskenuotos, t. y. nepateiktos apmokėjimui, ne dėl pardavėjos neatidumo, o būtent dėl A. K. tyčinių veiksmų. Šią išvadą, kaip jau minėta, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, liudytojos D. P. parodymai, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.
12. Apylinkės teisme apklausta liudytoja D. P., dirbanti ,,(Duomenys neskelbtini)“ kasininke, parodė, kad ji nuskenavusi visas automobilyje matomas prekes perklausė A. K. ar tai visos prekės, ką šis patvirtino. Jokie lydimieji prekių dokumentai jai nebuvo pateikti, o visų prekių ji negalėjo matyti, nes autobusiukas buvo prigrūstas šiltinimo vata. Parduotuvės vadovybė tiki, kad žmonės sąžiningi, todėl ji lįsti į automobilio bagažinę, čiupinėti prekes ar kt., neturi teisės. Pirkėjo pareiga yra parodyti visas prekes. Jų „drive“ stenduke nurodyta, kad prekės turėtų būti padėtos matomoje vietoje. D. P. iš esmės analogiškus parodymus davė apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 53-56). Šios liudytojos parodymus, jog visų prekių ji negalėjo matyti, nes A. K. autobusiukas buvo prigrūstas šiltinimo vata, patvirtina liudytojo N. M. parodymai.
13. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas N. M. parodė, kad iš vaizdo įrašo nustatė, jog A. K., paėmęs 4 dėžutes medsraigčių ir porą kilimėlių, nuėjo prie mašinos. Atsivaręs automobilį, kabelį ir medsraigčius sukišo į saloną, kabelius į apačią, medsraigčius ant sėdynės, kilimėlius per šoną, juodus kebelius į krovinių dalį sudėjo ir tada važiavo į lauką, dėjo tinklus, vatas, tada grįžo, į priekabą cemento įsidėjo ir po to važiavo į kasą mokėti. Kaip suprato, gavo du lydimuosius dokumentus – už vamzdį ir vatas, o kiti daiktai iš savitarnos paimti, todėl lydimieji dokumentai nerašomi. Įrašuose matosi, kad atidarytas autobusiukas yra aklinai užpildytas ir nesimato kitų prekių, priekaboje matosi tinklai, o autobuse tik vatos, todėl kasininkei nekilo įtarimo, kad gali būti ir kitos prekės. Iš esmės identiškus parodymus N. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 76-77). Jo (N. M.) ir D. P. parodymus, jog A. K. apmokėjimui pateikė ne visas prekes, patvirtina ir liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, buvo perskaityti apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad nustatę prekių trūkumą, peržiūrėjo vaizdo medžiagų įrašus ir pamatė, jog (duomenys neskelbtini) metų vyriškis (A. K.), parduotuvėje renkasi įvairias statybines ir santechnikos prekes, taip pat tas prekes, apie kurias buvo pranešusi salės darbuotoja. Po to jas deda į mikroautobusą, paskui privažiuoja prie lauko kasos ir pateikia apmokėjimui ne visas prekes, kurias buvo paėmęs, ir išvažiuoja (t. 1, b. l. 53-61).
14. Liudytojų D. P., N. M. ir G. M. nurodytas aplinkybes, jog A. K. apmokėjimui pateikė ne visas prekes, o liudytoja (D. P.) visų prekių negalėjo matyti, nes A. K. autobusiuke buvo kitos prekės, kuriomis buvo apkrautos kaltinime nurodytos prekės, patvirtina 2024-03-21 kitų objektų apžiūros protokolas. Iš šio protokolo nustatyta, jog apžiūrėti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai apie 2024-03-17 11:22 val., įvykį parduotuvėje (įvykdytą vagystę). Protokole užfiksuota, kad pirmuose 11 vaizdo įrašuose matyti, jog 2024-03-17 11:22:49 val. - 11:56:46 val. į parduotuvę ateina vyriškis apsirengęs tamsų bliuzoną/striukę, ant viršaus tamsios spalvos liemenę, tamsios spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos kedais, trumpai kirptais, plaukais, nedidele žilos spalvos barzda, ima prekes. Iš 12 vaizdo įrašo pavadinimu „pasikrauna prekes“ matyti, kad 11:49:00 val. tas pats vyriškis (A. K.) atidaro mikroautobuso galines dureles, ten sudeda 2 vnt. baltos spalvos vamzdžių rulonus ir 2 vnt. juodos spalvos vamzdžių rulonus. 01:50 įrašo minutę A. K. atidaro mikroautobuso priekines keleivio dureles, kur į saloną padeda vieną prekę, po to paima antrą prekę, kurią taip pat padeda a/m priekyje po keleivio sėdyne ir uždengia baltos spalvos audeklu, uždaro dureles. 05:58 įrašo minutę A. K. pareina nešinas po pažastim prekių dėžutėmis, o kitoje rankoje neša didelę dėžę. Atidaro mikroautobuso priekines keleivio dureles ir po pažastimi turėtas dėžutes padeda salone, po to atitraukia mikroautobuso dešinės pusės šonines dureles, kur įdeda didelę prekę dėžėje. Po to sėda į mikroautobusą „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ir privažiuoja prie kasų. Iš 25 vaizdo įrašo pavadinimu „prie kasos“ matyti, kad 12:39:42 val. privažiuoja mikroautobusas „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba. Iš vairuotojo pusės išlipa A. K.. Rankoje laiko du lapus. Jis nueina ir atidaro mikroautobuso galines dureles, po to atidaro mikroautobuso dešinės pusės šonines dureles ir priekabos galinę dalį. Tuo metu iš kasos patalpos išeina kasininkė, kuri prieina prie mikroautobuso atidarytos galinės dalies. Prie jos prieina ir A. K.. Abu apžiūri prekes, sukrautas mikroautobuso galinėje dalyje, kur matosi dryžuoti raudonos spalvos pakai. Po to kasininkė ir A. K. prieina prie atidarytos puspriekabės galinės dalies, kur matosi sukrautos baltos spalvos dėžės. Daugiau nieko neapžiūrinėję ir nekilnoję prekių, kasininkė su A. K. nueina į kasininkės patalpą. Prie mikroautobuso šoninės dešinės pusės kasininkė priėjusi nebuvo. A. K., išėjęs iš kasininkės patalpos, prieina prie mikroautobuso galinių durelių, kurias uždaro, prieina prie priekabos tento, jį uždaro, ir priėjęs prie mikroautobuso dešinės pusės šoninių durelių, jas uždaro. Eina pro priekį, sėda į mikroautobusą ir išvažiuoja pro pakeltą užtvarą (t. 1, b. l. 28-31).
15. Be to, faktą, kad A. K. veikdamas tiesiogine tyčia pagrobė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. kaltinime nurodytas prekes patvirtina ir kitų įrodymų visuma. Iš Parduotuvės „(Duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo G. M. pareiškimo nustatyta, kad 2024-03-17, parduotuvėje, jis (G. M.) sulaikė asmenį (A. K.), kuris tą pačią dieną (2024-03-17) nesumokėjo už prekes (t. 1, b. l. 13). Iš 2024-03-18 policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnui nuėjus prie sulaikyto asmens bei paprašius pateikti dokumentą, pastarasis pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Nustatyta, kad sulaikytasis yra A. K.. Šio asmens pasiteiravus apie pavogtas prekes ir kur pavogtos prekės šiuo metu yra, jis (A. K.) neneigė, kad jas iš prekybos centro pavogė ir nurodė, kad jos yra jo namuose (duomenys neskelbtini). Asmuo gražinti pavogtus daiktus sutiko. Todėl į įvykio vietą buvo iškviesti kiti pareigūnai, kurie kartu su A. K. išvyko į šio asmens namus, paimti iš prekybos centro vogtus daiktus (t. 1, b. l. 35-36). Apklaustas apylinkės teisme liudytojas A. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad A. K. pripažino, jog prekes paėmė ir nesumokėjo, taip pat nurodė, kad nuvykę į jo namus, policijos pareigūnai tų prekių nerado, o A. K. neigė, jog tas prekes paėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo nesivadovauti pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime ir jo apklausos metu nurodytais duomenimis. Nenustatyta ir jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog pareigūnas A. S. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikalstamos veikos padarymu, tokių duomenų, nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
16. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nuteistajam A. K. inkriminuotus veiksmus patvirtina ir jo parodymus (toje dalyje, jog šiuo atveju nėra jo (A. K.) kaltės, kadangi pardavėja apsiriko ir neįmušė į kasą visų statybinių medžiagų, nes jis neturėjo jokio tikslo pagrobti svetimą turtą) paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
17. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nebuvo aptarta subjektyvioji BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties pusė, gi remiantis teismų praktika nepakanka nustatyti svetimo turto paėmimo, būtina nustatyti tyčią užvaldyti svetimą turtą. Gynėjo teigimu, neįrodyta, kad A. K. norėjo pavogti kaltinime nurodytas prekes ir gauti finansinės naudos, nes jis (A. K.) apskritai neturėjo jokio tikslo pagrobti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais gynėjo argumentais.
18. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti, subjektyviųjų vagystės požymių A. K. veikoje buvimu, tai yra aplinkybe, jog jis norėjo pasisavinti kaltinime nurodytas prekes. Nagrinėjamu atveju akivaizdų siekį prekes pasisavinti patvirtina nusikaltimo padarymo mechanizmas, t. y. kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad A. K. veiksmai parduotuvėje susikraunant prekes taip, kad jos būtų apkrautos kitomis prekėmis ir nesimatytų kasininkei, prekių nepateikimas apmokėjimui, nurodant kasininkei, kad kitų prekių, už kurias reikia sumokėti, neturi, nors jo (A. K.) pareiga buvo parodyti visas prekes, kadangi parduotuvės „drive“ stenduke nurodyta, jog prekės turi būti padėtos matomoje vietoje, akivaizdžiai patvirtina, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Svarbu pažymėti ir tai, kad net jeigu A. K. iš karto ir nebūtų supratęs, jog nesumokėjo už prekes, akivaizdu, jog tokiu atveju, sužinojęs apie tai, kad jis turi prekes už kurias nesumokėjo, jis iš karto būtų šias prekes gražinęs arba už jas sumokėjęs. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, A. K. antrą kartą atvykęs į minėtą parduotuvę, apie tai buvo informuotas ir atvykusiam pareigūnui A. S. jis (A. K.) neneigė, kad kaltinime nurodytas prekes iš prekybos centro pavogė ir nurodė, kad jos yra jo namuose. Tačiau A. K. minėtų prekių negrąžino, už jas nesumokėjo ir į jo namus atvykusiems policijos pareigūnams tų prekių taip pat nepateikė, neigdamas, jog šias prekes apskritai turi ir tvirtindamas jų neėmęs bei palikęs parduotuvėje. Aptarti duomenys paneigia aplinkybę, kad kaltinime nurodytos prekės nebuvo pateiktos apmokėjimui dėl pardavėjos nerūpestingumo ir atidumo trūkumo. Taigi kaltinime nurodytos prekės ne tik, kad nebuvo grąžintos civiliniam ieškovui, tačiau ir buvo sunaudotos (A. K. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad šias pasisavintas prekes sunaudojo), tokiu būdu prekybos centrui buvo padaryta turtinė žala. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog neįrodyta, kad A. K. norėjo pavogti kaltinime nurodytas prekes atmestina.
19. Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų įrodymų visuma laikytina pakankamai informatyvia ir reikšminga vertinant įvykio aplinkybes, be kita ko, pripažįstant A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Vien tik nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikiamas vienpusiškas ir selektyvus bylos įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neteisingai nustačius faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą (kaltinime nurodytas prekes), neabejotinai suvokė, kad užvaldo (paima) svetimus daiktus, numatė, jog civilinis ieškovas jų neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis šias prekes turės kaip nuosavas, ir to norėjo. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį patrauktas bei nuteistas pagrįstai, nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl bausmės
20. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu, aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo klausimus. Be to, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nuteistajam paskyrė įpareigojimus - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.
21. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat atsižvelgiama į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
22. Svarbu paminėti, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam A. K. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta.
24. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį A. K. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį (A. K.) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas teisiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nors civiliniam ieškovui padaryta žala buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai buvo padaryta tik po įtarimo pareiškimo, tai yra, verčiant byloje surinktiems įrodymams, A. K. kaltės nepripažino, dėl savo poelgio nesigailėjo, kas pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat buvo įvertinta nuteistojo asmenybė, A. K. teistas, pakaltinamas, yra neįgalus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus nuteistojo elgesį viso proceso metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti A. K. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmę – 1 (vienerius) metus, teismas skyrė įvertinęs tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.
26. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. K. praeityje buvo teistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), už kurį jam buvo skirta bauda, kuri sumokėta 2021-12-30. Nagrinėjamu atveju už nusikaltimą, susijusį su svetimo turto pagrobimu, teismas skyrė su realiu laisvės ribojimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus teismo nustatytu laiku būti namuose, o taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis buvo dirbantis (skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis nedirba). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta viena iš griežtesnių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė neatima galimybės nuteistajam dirbti (netgi atvirkščiai – įpareigoja tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje).
27. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. K. paskirtais įpareigojimais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo paties charakteristiką (tiek teigiamai, tiek ir neigiamai jį apibūdinančius duomenis), šiuo atveju visiškai pagrįstai buvo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis, tinkamai parinkti įpareigojimai būti nustatytu laiku namuose ir dirbti.
28. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konkrečius įpareigojimus teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šie įpareigojimai gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam. Konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. K. kartu su paskirta bausme paskirti įpareigojimai nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje buvo parinkti netinkamai ir kad šiais įpareigojimais, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo laisvės ir teisės buvo suvaržytos nepagrįstai ar per griežtai, teisinio pagrindo nėra.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. taikomi įpareigojimai, paskirti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, yra pagrįsti, tinkamai individualizuoti, neproporcingai nevaržo nuteistojo laisvės. A. K. paskirti minėti įpareigojimai laikytini tinkamomis priemonėmis kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje, kurios nevaržo nuteistojo laisvės labiau, nei tai yra būtina, apeliaciniame skunde nepateikiami jokie argumentai, kodėl minėti įpareigojimai nuteistojo atžvilgiu yra neproporcingi, nenurodomos ir aplinkybės, dėl kurių paskirti įpareigojimai darytų neigiamą poveikį nuteistajam ar kad nuteistasis neturi galimybių laikytis jam paskirtų įpareigojimų dėl vykdomos veiklos ar kitų aplinkybių, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. K. taikomi įpareigojimai yra netinkami, atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Vis dėlto sutiktina, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis A. K. dirba (vykdo individualią veiklą), jo darbas yra susijęs su prekių išvežiojimu tarp Lietuvos didžiųjų miestų, jis dėl sveikatos būklės (turi neįgalumą) negali dirbti visą darbo dieną. Tačiau nuteistojo gynėjas nenurodė, kodėl dėl šių aplinkybių jam (A. K.) paskirti įpareigojimai būtų sunkiai įvykdomi. Byloje yra duomenys, kad A. K. užsiima individualia veikla, tačiau teismo paskirti įpareigojimai neatima galimybės nuteistajam vykdyti darbinės veiklos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paskirtus įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje jam bus sudėtinga vykdyti. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal įpareigojimo pobūdį matyti, jog nustatytomis valandomis būti gyvenamojoje vietoje nuteistasis privalo tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl A. K. bausmę vykdančiai institucijai pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog įpareigojime nustatytu laiku jis nebuvo savo gyvenamojoje vietoje dėl darbo funkcijų atlikimo, nebus laikoma, kad jis pažeidė nustatytą įpareigojimą.
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra per griežta, o šiuo atveju neskiriant įpareigojimų, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. K. paskirtų įpareigojimų pobūdį bei jo asmenybę, gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam teismo paskirti įpareigojimai yra realiai įvykdomi ir neabejotinai darys teigiamą įtaką jo elgesiui, kas leis pasiekti bausmės tikslus. Todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir naikinti ar keisti A. K. paskirtus įpareigojimus nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.