Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14606-775/2016 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5182 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu buvo sudaręs transporto priemonių savanoriškojo draudimo KASKO sutartį. 2016 m. vasario 25 d. vairuodamas jam priklausantį automobilį, ieškovas nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio, dėl to kilo eismo įvykis. Atsakovas nepagrįstai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir neišmoka ieškovui draudimo išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. K. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS filialui; išaiškino ieškovui, kad ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo jis turi reikšti Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal atsakovo buveinės vietą.Teismas nurodė, kad pagal ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį, šioje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Atsakovas yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Duomenų, kad If P&C Insurance AS filialas savo veiksmais būtų padaręs ieškovo turtui žalą, ieškovas nenurodo. Kadangi atsakovu byloje nurodytas tik If P&C Insurance AS filialas, kurio buveinė yra Vilniuje, teismas konstatavo, kad byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes įstatymas nenumato ieškovui teisės pasirinkti teismingumą, reiškiant ieškinį juridiniam asmeniui dėl sutartinės pareigos nevykdymo (CPK 29 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:Teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, nėra saistomas pareigos vertinti, ar žala kilo iš deliktinių teisinių santykių ar žala kilo iš sutartinių teisinių santykių. Toks vertinimas atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės ar įtakoja ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį.Ieškovas su atsakovu pasirašytas draudimo sutartis sudarinėjo saistomi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo bei LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių draudimo sutarties sąlygų. Tai patvirtina, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl vadovaujantis CPK 30 str. 11 d. byla taip pat yra teisminga Kauno apylinkės teismui, nes šiose bylose ieškovas turi teisę pasirinkti teismingumą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, konstatavus, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje įvirtinta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tai yra bendroji ieškinio padavimo taisyklė. CPK 30 straipsnis nustato atvejus, kai ieškovas gali pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti reiškiamas Kauno apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 ir 11 dalimis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. reikalavimus kildina iš su atsakovu (draudiku) sudarytos Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutarties ir prašo priteisti iš atsakovo draudimo išmoką, t. y. atlyginti žalą, padarytą apdraustai transporto priemonei eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal ieškovo M. K. reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Įgyvendinant teisę į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatytų alternatyvaus teismingumo nuostatų. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui.Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali būti tam tikrais atvejais pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Ginčo šalių sudaryta sutartis yra dėl transporto priemonės (KASKO) draudimo, sudaryta prisijungimo būdu. Į tai atsižvelgiant turi būti aiškinamas šios sutarties sąlygų turinys. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015).Nagrinėjamu atveju Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens – ieškovo M. K., sudariusio sutartį savo asmeninei naudai, ir draudiko – atsakovo If P&C Insurance AS filialo – asmens, veikiančio verslo tikslais. Todėl draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 str. 12 d.), nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teismui (CPK 30 str. 11 d.). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo M. K. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo M. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.