Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams D. B. ir A. P., atsakovui G. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. Č. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo G. Č. priteisti 1 421,89 EUR už žuvų ištekliams padarytą žalą. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, kad atsakovas G. Č. 2014 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajone, Šventosios upėje, Šventosios ichtiologiniame draustinyje, ties Sukinių kaimu netoli Žuvintės žiočių, draudžiamoje žvejoti vietoje, žvejodamas spiningu neteisėtai pagavo tris lydekas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 11.2 punkto ir 11.16 punkto reikalavimus bei padarė žalą žuvų ištekliams. Už įvykdytą pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir atsakovas 2014-11-12 nutarimu buvo nubaustas 500 Lt administracine bauda, tačiau nutarimą apskundus, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-06 nutartimi nutarimas buvo pakeistas ir atsakovui paskirta 250 Lt (72 EUR) administracinė bauda, kurią atsakovas jau sumokėjo. Pažeidimu buvo padaryta 1 421,89 EUR žala žuvų ištekliams.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. preliminariu sprendimu (33-35 b.l.) patenkinus ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo G. Č. ieškovo naudai buvo nuspręsta priteisti 1421,89 EUR dydžio žalą, padarytą žuvų ištekliams.

Teisme buvo gauti atsakovo G. Č. prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 38-41). Atsakovas nurodo, kad su priimtu preliminariu sprendimu sutinka iš dalies. Administracinio teisės pažeidimo byloje teismas akcentavo, kad pažeidimą jis padarė ne brakonieriavimo tikslu, o dėl nežinojimo, jis žvejojo spiningine meškere, turėdamas leidimą. Dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir gailisi. Gavęs ieškovo pretenziją dėl padarytos žalos gamtai, jis ieškovo prašė atsižvelgti į jo šeimyninę bei materialinę padėtį ir sumažinti žalos dydį, o mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad draudžiamų lašišinių žuvų nepagavo, tuo tarpu lydekų žvejyba kitose vietose tuo metu nebuvo uždrausta. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 705,35 EUR, tačiau jis išlaiko šeimą, kurioje auga mažametis sūnus, jo sutuoktinės pajamos sudaro 252,01 EUR per mėnesį. Būsto įsigijimui jų šeima yra paėmusi 17377,20 EUR dydžio kreditą, kurį kiekvieną mėnesį grąžina bankui dalimis. Taip pat yra paėmęs 5500,00 EUR dydžio kreditą mėgėjų sodo žemės sklypui įsigyti, kuriame augina įvairias daržoves. Ieškovo prašoma priteisti žalos suma jam ir jo šeimai yra per didelė, ženkliai viršijanti jo ir jo sutuoktinės pajamas per mėnesį, tokio dydžio žalos atlyginimas labai apsunkintų jo turtinę padėtį ir panaikintų galimybę užtikrinti bent minimalų jo šeimos poreikių patenkinimą, todėl teismo prašo maksimaliai sumažinti žalos dydį, o mokėjimą išdėstyti dalimis kuo ilgesniam laikotarpiui.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į prieštaravimus (61 b.l.), kuriame nurodo, kad nesutinka su prieštaravimais. Motyvuoja tuo, kad atsakovas turėjo pareigą laikytis mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir galėjo pasidomėti, kur ir kada su jo turimu žvejybos leidimu galima žvejoti, o įstatymų nežinojimas ar netinkamas suvokimas neatleidžia nuo sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tai, kad atsakovas pagavo tris lydekas, o ne lašišines žuvis, jo žuvų ištekliams padarytos žalos nemažina. Jis žvejojo draudžiamoje žvejoti vietoje. Atsakovui sumažinus padarytos žalos žuvų ištekliams dydį, nukentės ne tik ieškovo, bet ir viešasis interesas, kadangi tokiu atveju atsakovas išvengs atsakomybės.

Ieškovo atstovai teisme ieškinį palaikė ir prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, motyvuodami atsiliepime išdėstytais argumentais. Nustatant žalos dydį jie vadovaujasi metodika ir jokių kitų lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nevertina.

Atsakovas teisme prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti sumažinant žalos dydį ir jo mokėjimą išdėstyti jo pateiktame teismui prieštaravime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta, gailisi, tačiau prašomas priteisti žalos dydis yra labai didelis jam ir jo šeimai.

Preliminarus sprendimas pakeičiamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. Č. 2014 m. lapkričio 8 d. Ukmergės rajone, Šventosios upėje, Šventosios upės ichtiologiniame draustinyje, ties Sukinių kaimu, netoli Žuvintės žiočių, žvejojo spiningu draudžiamoje žvejoti vietoje ir pagavo tris lydekas (2-7 b.l.). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (8 b.l.) atsakovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 500 Lt (144 EUR) administracinė bauda su įrankių ir pagautos žuvies konfiskavimu. Šį nutarimą atsakovas apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. sausio 22 d. nutartimi patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad G. Č. draudžiamu metu, t.y. 2014 m. lapkričio 8 d., žvejodamas Šventosios upės ruože, nuo žiočių iki Armonos upės žiočių, kur mėgėjų žvejyba yra draudžiama nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 su vėlesniais pakeitimais, 11.2 punkto ir 11.16 punkto reikalavimus ir pagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Ukmergės rajono apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsakovui pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskyrė mažesnę nuobaudą, t.y. 72 EUR baudą su žvejybos įrankių ir neteisėtai sužvejotų lydekų konfiskavimu (22, 23 b.l.). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2015-02-18 Žalos paskaičiavimo aktas (26 b.l.) patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka buvo apskaičiuota 1 421,89 EUR dydžio žala žuvų ištekliams, kuri atsirado G. Č. pažeidus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniai).

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Byloje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-517/2015 nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo padaryta 1421,89 EUR dydžio žala žuvų ištekliams. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas žalos gamtai faktas, o nuostolių, padarytų žuvų ištekliams, dydis ieškovo apskaičiuotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu. Teismas daro išvadą, kad žalos padarymo žuvų ištekliams faktas byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytas, o ieškovas pagrįstai reikalauja už sugautas tris lydekas atlyginti nuostolius, apskaičiuotus norminių aktų nustatyta tvarka.

Pats atsakovas byloje neginčija, kad yra atsakingas už padarytą žalą gamtai, tačiau teismo prašo sumažinti žalos dydį ir išspręsti žalos atlyginimo tvarką, kadangi dėl materialinės padėties neturi galimybių iš karto atlyginti prašomos priteisti sumos.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, kuris reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Šis principas leidžia nukentėjusią šalį grąžinti į tą padėtį, kurioje ji buvo iki teisės pažeidimo. Šio principo išimtį numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas prašo teismo sumažinti ieškovo reikalaujamą nuostolių atlyginimo dydį motyvuodamas savo turtine padėtimi. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turi nuolatinį darbą ir gauna nuolatines pajamas, kurių dydis per mėnesį yra vidutiniškai 705,37 EUR (46-47 b.l.), tačiau kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį, jis su sutuoktine D. Č., augina mažametį sūnų, kuris lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį “ (duomenys neskelbtini)” (42, 44 b.l.). Atsakovo sutuoktinės D. Č. pajamos per mėnesį yra vidutiniškai tik 252,01 EUR (50-52 b.l.), todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jam didesne dalimi tenka prisidėti prie jų šeimos išlaikymo, o nustatytos žalos dydis gerokai viršija jo šeimos pajamas. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, t.y. dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei mėgėjų sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tiek įmokų mokėjimo grafikai pagal kreditų sutartis patvirtina, kad nekilnojamasis turtas įsigytas DNB bankui suteikus kreditus, kuriuos atsakovas su sutuoktine grąžina dalimis, t.y. pagal abi kredito sutartis bankui kas mėnesį moka po 180,35 EUR (49, 54-58 b.l.). Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta vidutines pajamas gaunančiam atsakovui, didesne dalimi prisidedančiam prie šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, išlaikymo.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas žvejojo su spiningine meškere, turėdamas galiojantį žvejo mėgėjo bilietą (43 b.l.), žvejybos taisyklių pažeidimas buvo padarytas ne brakonieriavimo tikslu, atsakovo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, be to, atsakovas buvo pagavęs nedidelį kiekį žuvų, t.y. tris lydekas, nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad žvejojo neleistinoje vietoje (9, 10 b.l.). Teisme atsakovas dėl padarytos žalos taip pat apgailestauja.

Teismas nepagrįstu laiko ieškovo argumentą, kad sumažinus atsakovui padarytos žalos žuvų ištekliams dydį, atsakovas išvengs atsakomybės. Atvirkščiai, atsakovas realiai vertina savo galimybes atlyginti padarytą žalą. Be to, kaip matyti iš ieškinio turinio, atsakovas jau yra sumokėjęs administracinę nuobaudą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas vengia atsakomybės.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo materialinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra piktybiškumo ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki 960 EUR sumos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249, 6.251 straipsniai, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis, 33 straipsnis).

Įvertinus tai, kad net ir sumažinus žalos dydį iki 960 EUR, atsakovas pagal savo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus šeimai bei kreditoriams, neturi galimybės šios sumos sumokėti iš karto. Žalos atlyginimas priteisiamas iš esmės valstybei, kurios turtinė padėtis stabili, o atsakovo galimybės realiai įvykdyti teismo sprendimą iš karto yra ribotos, todėl šiuo teismo sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos žalos dydžio 960 EUR mokėjimas išdėstytinas atsakovui dalimis, priteistą sumą mokant dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokant po 40 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis).

Objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išanalizavus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į atsakovo išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. preliminarus sprendimas pakeičiamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 28,80 Eur žyminis mokestis bei 4,64 EUR pašto išlaidos, iš viso 33,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 430 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimą pakeisti:

Priteisti iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 960,00 EUR (devynių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) žuvų ištekliams padarytą žalą ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742148, naudai.

Išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui šiuo teismo sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742148, naudai priteistą žalos atlyginimo mokėjimą, įpareigojant atsakovą G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą ieškovui 960 EUR sumą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant 40,00 EUR (keturiasdešimties eurų 00 ct) įmoką kas mėnesį.

Priteistą sumą pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros sąskaitą Nr. LT604010042900000057, DNB banke, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo G. Č., (duomenys neskelbtini), 33,44 EUR (trisdešimt trijų eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.