- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-200-913/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00774-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- A. B., J. V.
- Advokatai
- Darius Karvelis, Vidmantas Žilinskas, Manvydas Šivickas
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.4.1.4; 3.2.6.1
2022 m. gegužės 26 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei (nuotoliniu būdu per Zoom),
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. B. ir J. V. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir J. V. dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo atnaujinti terminą pareiškimui teikti dėl tėvystės nuginčijimo, nustatant dukters R. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinį tėvą; nustatyti, kad R. B., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra ne A. B., gim. (duomenys neskelbtini), o J. V., gim. (duomenys neskelbtini); nustačius, kad R. B. biologinis tėvas yra ne A. B., panaikinti gimimo akte ir vaiko registracijos dokumentuose įrašus apie vaiko tėvą; nustatyti R. B. gyvenamąją vietą kartu su jos motina L. B.; nustačius, kad dukters R. B. biologinis tėvas yra ne A. B., panaikinti 2015-03-26 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-46-786/2015 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto dalį dėl A. B. išlaikymo priteisimo R. B.; priteisti iš atsakovo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovų valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2006 metais dirbo Vilniuje, Maxima bazėje, ten apsaugos darbuotoju dirbo ir atsakovas J. V., su kuriuo ieškovė turėjo trumpalaikių lytinių santykių. Tačiau su juo susipyko ir grįžo gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini), ir jau buvo nėštume. Po kiek laiko trumpam buvo apsilankęs ir atsakovas J. V.. Ieškovė jau palaikė ryšius ir su atsakovu A. B., nes jai, kartu su atsakovu A. B. (duomenys neskelbtini) buvo gimusi duktė S. B.. Atsakovas J. V. sužinojęs apie jos nėštumą ir apie tai, kad ji augina dar dukterį S. ir palaiko ryšius su A. B., bei jam pranešusi, kad turbūt nuo jo yra nėščia, iš jos išvyko, pareiškęs, kad tai ne jo vaikas, nes ji galėjo turėti kitų santykių su kitais vyrais ar A. B.. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra R.. Po dukters gimimo, su A. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Kartu įregistravo ir dukters R. vaiko gimimo dokumentuose duomenis apie vaiko tėvus. Su A. B. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo gyvena atskirai. Atsakovas A. B. apie tai, kad gali būti ne vaiko biologinis tėvas įtarinėjo, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ji manė, kad gali būti, kad vaiko tėvas yra A. Nutraukiant santuoką dėl vaiko tėvystės jokių pretenzijų iš atsakovo A. B. nebuvo teisme pareikšta. Atsakovas tokių saitų kaip tėvo ir vaiko neturėjo, tačiau ir neprieštaravo juo būti ir nutraukiant santuoką, nes buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui, kurio jis nemokėjo ir nemoka iki šiolei. Su dukterimi R. B. atsakovas J. V. iš pradžių palaikė ryšius, tačiau sužinojęs, kad prašys materialiai palaikyti dukterį, nutraukė santykius ir su ieškove, ir su dukterimi. Duktė savo išvaizda yra itin panaši į atsakovą, ypatingai tai pasireiškė dukrai suėjus 13 metų, todėl ieškovė įsitikino, kad vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, nustatant tikrąjį biologinį vaiko tėvą. Nustačius vaiko biologinį tėvą, vaiko tėvui atsiranda pareiga išlaikyti ir materialiai remti vaiką bei auklėti ir domėtis juo. Vaiko poreikiams tenkinti vidutiniškai yra reikalinga 300 Eur per mėnesį, valstybės išmoka vaikui šiuo metu sudaro 72 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė prašo atnaujinti terminą pareiškimui teikti dėl tėvystės nuginčijimo nustatant dukters R. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinį tėvą, tačiau nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti. Ieškovė nurodė, kad nuo pat dukros gimimo žinojo, kad atsakovas A. B. nėra biologinis dukters R. B. tėvas. Pažymi, kad, kaip už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingas asmuo, vaiko motina, ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip 14 metų nuo vaiko gimimo, žinodama ir sutikdama, kad vaiko tėvu būtų įrašytas ne tikrasis vaiko tėvas, bet kitas asmuo, t. y. atsakovas A. B.. Todėl ji savalaikiai neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas iš pradžių palaikė ryšius su dukterimi R. B.. Atsakovui iki procesinių dokumentų įteikimo nebuvo žinoma, kad ieškovė laiko jį R. B. tėvu, nes nuo 2006 m. gegužės mėnesio jis jokių santykių su ieškove neturėjo ir su ja nebendravo. Atsižvelgiant į tai, prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl termino tėvystei nuginčyti atnaujinimo. Atsakovas nesutinka, kad yra R. B. biologinis tėvas, tačiau neprieštarauja, kad teismas paskirtų DNR ekspertizę siekiant nustatyti ar R. B. yra jo dukra. Atsakovas nepasisako dėl kitų ieškinio reikalavimų, nes atlikus DNR ekspertizė prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Su L. B. yra susilaukę dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ši dukra jau pilnametė. (duomenys neskelbtini) susituokė su L. B., jų santuoka buvo nutraukta 2015 metais. Dar iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. Nors jis jos gimimo akte buvo įrašytas tėvu, yra įsitikinęs, kad taip nėra. Mano, kad tikrai negali būti R. tėvu, kadangi tuo metu, kai L. tapo nėščia, ji dirbo Vilniuje, turėjo draugą J. V., su juo kartu gyveno ir atvažiuodavo ir į (duomenys neskelbtini). O kai ji išsiskyrė su savo draugu, jau buvo nėščia, todėl nėra jokios tikimybės, kad jis galėtų būti R. biologiniu tėvu. Su . bendrauja labai mažai, galima sakyti nebendrauja, kadangi ji nelaiko jo savo tėvu, o jis žino, kad ji nėra jo dukra. Mano, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina, kadangi bylos turi būti sprendžiamos vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto principu, o pritaikius ieškinio senatį vaiko interesai būtų pažeisti pirmiausiai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. paaiškino, kad nori, kad priteistų iš J. V. alimentus po 170 eurų kas mėnesį, nes išlaidos kas mėnesį didėja, didelė infliacija. Jos atlyginimas 511 eurų, ji turi dar vieną mažametį vaiką, todėl jai reikia daugiau pajamų. Dukra turi internetą, telefoną, už viską reikia mokėti, todėl jis turėtų išlaikyti tą vaiką, nes tai yra jo vaikas. Kad J. V. yra R. tėvas ji žinojo nuo 2006 metų. Ji (dukra) tuo metu buvo maža, nelabai suprato, ji gyveno su A. B., kurį dukra laikė tėvu. Bet jai pradėjus augti, bręsti, ji (dukra) pradėjo suvokti, kad čia ne jos tėvas, nes ir vyresnė dukra pasakydavo, kad čia ne tavo (R.) tėtis. Ir tada ji pasakė dukrai, kad A. B. nėra jos tikrasis tėvas, kad tikrasis tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Tada dukra R. pasakė, kad ji norėtų su juo susipažinti. Ji bandė rašyti jam per facebook, bet jis (J. V.) ją užblokavo. Vėliau jos dukrą (S.) jis buvo priėmęs į draugus, ji rašė jam apie tai, kad jis turi dukrą, bet jis atrašė, kad jis neturi dukros. Būdama nėščia ji suėjo su būsimu vyru (A. B.), jie pradėjo kartu gyventi, ir jų pajamos buvo mažos, ir tuo metu norint gauti socialinę pašalpą, reikėjo turėti tėvystę, ir todėl jis jos pagailėjo, nes jie gyveno kartu, ir jis davė pavardę. A. B. pripažino tėvystę pareiškimu. Ji žino apie senaties terminą tėvystei nuginčyti. Po ekspertizės, J. V. ją priėmė į draugus (facebook), jie pradėjo susirašinėti. Jis pradėjo rašyti, kad jis 15 metų dukros nematė. Jis labai bijo dėl alimentų. Jie nekonfliktuoja, bet ryšių nepalaiko. A. B. yra geriantis, kol kartu gyveno, buvo ryšys tarp vaiko ir tėvo. Jie nėra svetimi vienas kitam. Šiuo metu R. nenori su juo bendrauti, šalinasi jo, kontakto nebėra, nes ji žino, kad turi tėvą (J. V.). Ji savo kaltės neįžvelgia, kad 15 metų nieko nedarė. R. yra mokami vaiko pinigai 72 Eur, ir kadangi A. B. nemoka alimentų, moka valstybė 74 Eur per mėnesį. Ji pyko ant J. V., kad jis tuo metu kai ji buvo nėščia, nepripažino, kad jis tėvas. Nuo A. B. ji nieko neslėpė, jis žinojo kai pripažino tėvystę, kad vaikas ne jo, kodėl jis neginčijo savo tėvystės, ji negali pasakyti. Šiuo metu A. B. su dukra R. nebendrauja, nebent gatvėje susitikę pasisveikina, eurą kokį duoda. R. dabar A. B. sako, kad ji turi tėvą, bet tik po ekspertizės. Ji nelaiko A. B. savo tėvu. R. sužinojo, kad A. B. nėra jos tėvas apie 2014 – 2015 metus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo A. B. atstovas advokatas Darius Karvelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip ir praeitą posėdį sakė ir pats A. B., jis ieškinį pilnai pripažįsta. Buvo tokia situacija, kad jau R. gimus, jis sudarė santuoką su L. B., ir pripažino tėvystę R. pareiškimu, nors jau ir pats žinojo, kad nėra vaiko tėvas. O vėliau, nutraukiant santuoką, nutrūko santykiai su dukra. Jis nebendrauja su dukra, jos neišlaiko, nebent gatvėje pasisveikina, nes jie vienas kito nelaiko tėvu ir dukra. Santykiai nutrūko. R. šiai dienai jo nelaiko tėvu, o jis – nelaiko jos dukra, todėl jis ieškiniui neprieštarauja, ir sutinka kad būtų nustatyta, kad ne jis yra vaiko tėvas. Ekspertizė nustatė, kad vaiko tėvas yra J. V., todėl jis sutinka, kad būtų nustatyta, kad vaiko tėvas yra J. V., priteistas išlaikymas bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Dėl ieškinio senaties termino – tai yra tikrai praėję daug laiko, bet byla šiuo atveju yra pradėta vadovaujantis vaiko interesais, nes jei R. laiko tėvu J. V., ir faktas yra toks patvirtintas ekspertize, sprendimas turėtų būti priimtas vaiko interesais ieškinį patenkinant, ieškinio senatis neturėtų būti taikoma.
7. Atsakovo J. V. atstovas advokatas Manvydas Šivickas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip nurodė atsiliepime atsakovas, kad su ieškiniu nesutinka. Atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad R. B. yra atsakovo J. V. dukra, bet mano, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo, kadangi tokių nei rašytinių, nei kitų paaiškinimų neišgirdo. Pažymėtina, kad ji kaip už vaiko gyvenimą atsakingas asmuo ieškinį po vaiko gimimo pareiškė praėjus 14 metų, nors ji sutiko, kad atsakovas A. B. būtų įrašytas vaiko tėvu, ir pats A. B. žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovė turėjo savalaikiai užtikrinti vaiko teises, veikti vaiko interesais. Teismas turėtų atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, nustatyti koks yra emocinis socialinis vaiko ryšys su A. B.. Byloje yra pateikta VTAS išvada, kurioje yra nurodyta, kad R. pati nurodo, kad tėvu laiko A. B., nes jis ją užaugino, ji toliau su juo bendrauja. R. yra nurodžius, kad atsakovas ją pasveikino su gimimo diena. R. šiuo metu yra 15 metų ir jos ryšys yra stipresnis su A. B., ir teismas turėtų atsižvelgti į R. nuomonę. Galima konstatuoti, kad savo tėvu ji laiko A. B., jos noras buvo sužinoti savo biologinį tėvą. Ekspertizė yra padaryta, ginčo dėl to, kas yra vaiko biologinis tėvas, nėra. Tačiau teismas turėtų atsižvelgti į A. B. veiksmus, dėl kokių priežasčių A. B. pripažino tėvystę, nors jis žinojo, kad nėra vaiko tėvas. 2020-09-29 LAT nutarties Nr. e3K-3- 387-916/2020 18 punkte yra nurodyta, kad asmuo, kuris žinojo, kad nėra vaiko tėvas, jis praranda teisę ginčyti vaiko tėvystę. Jis turėjo suvokti tokio veiksmo pasekmes. Šiuo metu yra susiformavęs glaudus R. ir A. B. ryšys, taip pat teismas turi atsižvelgti, kad ir po ekspertizės akto gavimo, tarp R. ir J. V. ryšiai nesiformuoja, tą patvirtino ir ieškovė. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, kiti reikalavimai yra išvestiniai, todėl nesutinkant su reikalavimu dėl tėvystės, nesutinka ir su kitais reikalavimais. Jei teismas manytų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą nuginčyti tėvystę, tai prašomas išlaikymo dydis yra net mažesnis nei šiuo metu numato teismų praktika, jis nėra per didelis. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi dar vieną nepilnametę dukrą. Jo pajamos ir turtinė padėtis nėra žinomos. Atsakovas buvo nustebęs dėl DNR ekspertizės rezultatų, jis nurodė, kad vieną kartą turėjo lytinių santykių su ieškove, jis šios aplinkybės šiuo metu neginčija, bet jis jokio ryšio su R. nepalaiko, tas ryšys nesiformuoja.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad Tarnybos atstovai 2021 m. gruodžio 3 d. bendravo su nepilnamete R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir išklausė nepilnametės nuomonę. Su nepilnamete R. B. pokalbis prasidėjo apie jos pomėgius, mokymąsi. Mergaitė sakė, kad mokosi Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos aštuntoje klasėje. Mokslai sekasi gerai. R. pasako, kad šiuo metu ji gyvena su mama ir jaunesniuoju broliu. Taip pat sakė, kad turi suaugusią seserį S. R. paklausus kas yra jos tėtis, koks jo vardas, mergaitė atsakė, kad jos tikro tėčio vardas yra J., tačiau jo nepažįsta. Mergaitė pasakojo, kad jai mama socialiniame tinkle parodė tikro tėčio J. paskyrą ir R. jam parašė. J. atrašė, kad jis dukros neturi, o dukra, kurią jis turi gyvena kartu su juo. Daugiau R. J. nerašė, bet norėtų su juo susitikti, pabendrauti, jai yra įdomu, kaip J. sureaguotų ją pamatęs gyvai. R. teigė, kad ji išoriškai yra panaši į J., turi apgamą tokioje pačioje vietoje, jos akys rudos kaip ir J. Paklausus R. kas jai yra A., R. atsakė, kad A. ji laiko taip pat savo tėčiu, nes A. ją užaugino, su juo bendrauja, tarp jų yra šilti santykiai. Paklausus ar R. bendrauja su A., kai jos mama išsituokė su juo, mergaitė atsakė, kad bendrauja, susitinka, nes gyvena netoli vienas kito, A. pasveikina ją gimimo dienos proga ir kitų švenčių proga. R. tiksliai negalėjo atsakyti, ar ji norėtų, kad būtų pakeista jos pavardė. Mergaitė akcentavo, kad ji nori žinoti tikrą tiesą, o tai, kas yra nurodyta dokumentuose, nėra labai svarbu. Ieškovė L. B. prašo nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę, kuri buvo patvirtinta savanorišku pripažinimu (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo), dukros R. B. atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovas J. V. yra nepilnametės R. B. tėvas, o R. B. yra jo dukra. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nuo pastojimo pradžios žinojo aplinkybę, kad atsakovas A. B. galimai nėra biologinis nepilnametės R. B. tėvas, tačiau ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ji pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą ir ieškinyje nenurodė priežasčių, kodėl buvo praleistas CK numatytas ieškinio senaties terminas. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias išsakė nepilnametė R. B., atsakovas A. B. šiuo metu nėra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo teisių ir pareigų nepilnametės R. B. atžvilgiu vykdymo, tarp atsakovo A. B. ir nepilnametės R. B. yra susiformavęs emocinis ryšys. Tarnybos vertinimu nepilnametė R. B. turi teisę žinoti savo kilmę, nes tai yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra keliamas klausimas ir dėl biologinio R. B. tėvo nustatymo, todėl iš esmės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nepažeistų geriausių nepilnametės R. B. interesų ir vaiko teisės žinoti savo kilmę, tačiau Tarnyba mano, kad taip pat turi būti atsižvelgta į galiojantį teisinį reglamentavimą, numatantį, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis yra vieneri metai (CK 3.152 straipsnio 1 dalis) ir kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius. Tarnyba taip pat mano, kad taip pat turi būti atsižvelgta į galiojantį teisinį reglamentavimą, numatantį, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis yra vieneri metai (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Tarnyba teikia pirminę preliminarią išvadą, kad pateiktas ieškinys iš esmės nepažeidžia nepilnametės R. B. vieno iš svarbiausių vaiko interesų - vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, taip pat ir teisę teisiškai pripažinti savo kilmę. Taip pat Tarnyba mano, kad taip pat turi būti atsižvelgta į galiojantį teisinį reglamentavimą, numatantį, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis yra vieneri metai ir kokia būtų teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą. Nurodė, kad išklausius šalis, institucija lieka prie savo pozicijos, kad pats ieškinys nepažeidžia R. interesų žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus ir teisiškai pripažinti savo kilmę, tačiau VTAS laikosi pozicijos, kad turi būti atsižvelgta į ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, kad šalys nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat kad pati R. nurodė, jog jai yra svarbu žinoti tiesą kas yra jos biologinis tėvas ir nėra skirtumo kas bus parašyta dokumentuose. Jei ieškinys būtų tenkintas, tai dėl prašomo išlaikymo dydžio jis tikrai nepažeis vaiko interesų, jis būtų tik patiems būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovei L. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B., kurios tėvu yra nurodytas atsakovas A. B. (e. b. l.). L. B. ir A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Ginčo, kad ne A. B. yra R. B. tėvas, byloje nekilo, tai patvirtino ir šalys, teisme teikdamos paaiškinimus. Šia aplinkybe niekuomet neabejojo ir pati ieškovė, nes kaip ji teigia, ji visą laiką žinojo, kad jos dukters R. tėvas yra kitas asmuo, ne atsakovas A. B.. Atsakovas A. B. notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino, kad yra R. tėvas, todėl (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. tėvu įrašytas A. B..
11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akto Nr. ES 19/2022(01) nustatyta, kad J. V. yra R. B. biologinis tėvas su 99,99999999999% tikimybe (e. b. l.).
12. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra susiklosčiusi netipiška situacija, kuomet vaiko motina siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvu pripažintą asmenį, tėvystę pripažinusį pareiškimu, nurodydama, kad kitas asmuo – J. V. – yra tikrasis jos dukters R. B. tėvas. Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat pastojimo pradžios (nuo 2006 metų), t. y. 15 metų, žinojo, kad tikrasis jos vaiko tėvas yra J. V.. Ši faktinė aplinkybė byloje taip pat yra patvirtinta ekspertizės aktu, kur nustatyta, kad J. V. yra R. B. biologinis tėvas su 99,99999999999% tikimybe.
13. Taigi, šioje byloje yra esminiai du klausimai: ar yra pagrindas atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą, ir ar yra pagrindas tėvystei nuginčyti suteikiant prioritetą biologinei tėvystei.
Dėl tėvystės nuginčijimo
14. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
15. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.
16. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
17. Šiuo atveju ieškovė, vaiko motina siekia nuginčyti dukters gimimo liudijime įrašytą asmenį tėvu pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Kaip jau nustatyta, byloje nėra ginčo bei yra įrodyta, kad atsakovas J. V. yra R. B. biologinis tėvas su 99,99999999999% tikimybe. Tačiau, teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija neleidžia prioriteto suteikti biologinei tėvystei.
18. Biologinė tėvystė turi reikšmę, tačiau ne lemiamą tokio pobūdžio bylose. EŽTT yra pabrėžęs, kad esminę reikšmę turi apsvarstymas, kas atitiktų geriausius vaiko interesus; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (2014-02-18 sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
19. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant kas atitiktų geriausiai vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).
20. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius bendravo su nepilnamete R. B. ir išklausė vaiko nuomonę. Apklausos metu R. B., paklausus kas yra jos tėtis, koks jo vardas, atsakė, kad jos tikro tėčio vardas yra J., tačiau jo nepažįsta. Mergaitė pasakojo, kad jai mama socialiniame tinkle parodė tikro tėčio J. paskyrą ir R. jam parašė. J. atrašė, kad jis dukros neturi, o dukra, kurią jis turi gyvena kartu su juo. Daugiau R. J. nerašė, bet norėtų su juo susitikti, pabendrauti, jai yra įdomu, kaip J. sureaguotų ją pamatęs gyvai. R. teigė, kad ji išoriškai yra panaši į J., turi apgamą tokioje pačioje vietoje, jos akys rudos kaip ir J. Paklausus R. kas jai yra A., R. atsakė, kad A. ji laiko taip pat savo tėčiu, nes A. ją užaugino, su juo bendrauja, tarp jų yra šilti santykiai. Paklausus ar R. bendrauja su A., kai jos mama išsituokė su juo, mergaitė atsakė, kad bendrauja, susitinka, nes gyvena netoli vienas kito, A. pasveikina ją gimimo dienos proga ir kitų švenčių proga. R. tiksliai negalėjo atsakyti, ar ji norėtų, kad būtų pakeista jos pavardė. Mergaitė akcentavo, kad ji nori žinoti tikrą tiesą, o tai, kas yra nurodyta dokumentuose, nėra labai svarbu (e. b. l.).
21. Ši Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta informacija rodo, kad tarp R. B. ir atsakovo A. B. per jų bendrą gyvenimą susiformavo glaudūs tėvo ir dukters santykiai. Teismo vertinimu, R. B., būdama 14 metų amžiaus, jau gebėjo aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl tėvystės nuginčijimo 2021-12-03 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 8TSD-(8.8.27.E)-1831. Be to, vertinant socialinę aplinką, kurioje gyvena šalys, atsakovo A. B. gyvenimo būdą (polinkį į alkoholio vartojimą), įžvelgtina, jog tiek pats A. B. šioje situacijoje renkasi sau visų pirma finansiškai priimtiniausią variantą sutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu, tokiu būdu itin neatsakingai vertindamas savo kaip socialinio tėvo statusą, bei 2007 metais pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo prisiimtas tėvystės pareigas; kartu ir pati ieškovė, pareikšdama tėvystės nuginčijimo ieškinį po daugiau nei 14 metų, kai dukra yra paauglystės periode ir labai jautriai reaguoja į savo tapatybę, sukelia dukrai nepamatuotus lūkesčius, jog dukros gyvenimas ir socialinė aplinka galimai pasikeis, ir pasikeis į geresnę pusę. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, R. nuo mažens iki pat šiol suvokia ir priima atsakovą A. B. kaip savo tėvą, todėl tai, jog šis asmuo nepateisino ieškovės lūkesčių, dėl ko buvo nutraukta šalių santuoka, o šiuo metu jis neteikia išlaikymo dukrai, nėra priežastis tėvystės nuginčijimui, nes tai pažeistų vaiko interesus, kadangi nors ir yra įrodyta, kad atsakovas J. V. yra biologinis R. tėvas, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šis asmuo nekuria jokio emocinio, socialinio ryšio su savo biologine dukra, akivaizdžiai siekia išvengti iš biologinės tėvystės nustatymo išplaukiančių pareigų, kas rodo, jog nauji tėvo ir dukros santykiai gali nesusiklostyti.
22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs šalių ir vaiko nuomonę, išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, sprendžia jog esamos situacijos pakeitimas vaikui gali nesuteikti tų emocijų, kurių yra tikimasi, nes nėra duomenų, kad tarp atsakovo J. V. ir R. B. gali susiklostyti nauji tėvo ir dukros santykiai, kas gali sukelti naujas neigiamas psichologines pasekmes, todėl nėra pagrindo prioritetą teikti biologinei tėvystei. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas dėl per ilgą laiką vyravusio tarpusavio socialinio santykio, šiuo atveju pažeistų vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nuginčyti A. B. tėvystę R. B. atmetamas.
Dėl ieškinio senaties
23. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
24. Ieškovė ieškiniu prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, lėmusių šio termino praleidimą. Priešingai, pati ieškovė savo paaiškinime nurodė, jog ji visą laiką žinojo, kas yra tikrasis jos vaiko tėvas. Nutrūkę jos ir atsakovo J. V. santykiai lėmė, jog ieškovė pasirinko savo ateitį ir bendrą gyvenimą sieti su atsakovu A. B.. Šis pasirinkimas lėmė, jog ieškovė su atsakovu A. B. ne tik susituokė, tačiau atsakovas A. B. notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino, kad yra R. tėvas. Kad nėra R. B. biologinis tėvas atsakovas A. B. žinojo, tačiau net ir šalims nutraukiant santuoką 2015 metais, jis sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas R., ir tėvystės niekuomet neginčijo.
25. Sprendimą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijo ieškovė argumentuoja tuo, jog dukrai pradėjus augti, bręsti, ji (dukra R.) pradėjo suvokti, kad čia ne jos tėvas, nes ir vyresnė dukra pasakydavo, kad A. B. nėra R. tėtis. Ieškovė pasakė dukrai, kad A. B. nėra jos tikrasis tėvas, kad tikrasis tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet dukra R. pasakė, kad ji norėtų susipažinti su tikruoju savo tėvu.
26. Teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl nesikreipimo laiku į teismą priežasčių svarbumo. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad ieškovei nuo pat pastojimo pradžios buvo žinoma, kas yra tikrasis jos dukters tėvas, bet tuo metu priimti sprendimai dėl bendro gyvenimo su atsakovu A. B., santuokos sudarymo su juo, bei nurodytas tuo metu egzistavęs poreikis gauti socialines išmokas, lėmė, jog tuo metu ieškovei buvo patogu ir priimtina, kad jos dukters vaiko tėvu būtų būtent A. B., ir ji nesiėmė jokių veiksmų savo dukters interesų labui, t. y. ji laiku neinicijavo proceso dėl dukters biologinės tėvystės nustatymo, o to pasekoje, tarp ieškovės dukters ir atsakovo A. B. susiformavo tiek teisinis, tiek emocinis, tiek socialinis ryšys, t. y. tėvo ir dukters ryšys. Todėl po ilgo laiko tarpo, t. y. po daugiau nei 14 metų atėjęs noras nustatyti tikrąją biologinę tiesą, kuris yra inspiruotas pačios dukters išsakytu pageidavimu sužinoti kas yra jos biologinis tėvas, nėra tikrai svarbi ir esminė aplinkybė, galinti pateisinti ieškovės neveikimą dukters interesais tokį ilgą laiko tarpą.
27. Todėl teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į šalių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė aplinkybę, kad atsakovas A. B. nėra R. B. biologinis tėvas, o J. V. yra R. B. biologinis tėvas žinojo dar prieš jai gimstant, t. y. prieš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 17 d. pripažintina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo R. B. atžvilgiu yra praleistas, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Šiuo atveju svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė.
28. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu – dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
29. Ieškovė be reikalavimų dėl termino atnaujinimo ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti ir tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, buvo pareiškusi išvestinius reikalavimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo vaikui priteisimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo yra atmesti, likę reikalavimai nespręstini, kadangi visi klausimai, susiję su šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo jai priteisimu yra išspręsti 2015 m. kovo 26 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-46-786/2015.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šioje byloje ieškovei L. B. ir atsakovui A. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ir jie yra 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2802-10209, atsakovas – 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3549-88. Tuo tarpu atsakovas J. V. šią bylą vedė per atstovą advokatą Manvydą Šivicką, už kurio suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje atsakovas sumokėjo 700 Eur (e. b. l.). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, byloje susidariusios žyminio mokesčio išlaidos, išlaidos už ekspertizę bei procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos. Tuo tarpu ieškovės ieškinį atmetus, atsakovo J. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės L. B. (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.