- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- eB2-2275-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00547-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Ibrahim“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ibrahim“ vadovo I. D. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ibrahim“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas I.D., kuris yra UAB „Ibrahim“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pateikė ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ibrahim“, prašydamas:
1.1. iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Ibrahim“ kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą;
1.2. restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „UBC“;
1.3. patvirtinti 2021 m. gegužės 11 d. UAB „Ibrahim“ kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą: paskirti 110 Eur (su PVM) mėnesinį atlygį už įmonės administravimą; nustatyti, kad kitoms administravimo išlaidoms: ryšių, pašto, kanceliarinėms, transporto ir kuro, teisinėms paslaugoms atlygis nustatomas pagal faktiškai suteiktas paslaugas laikotarpiui nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos iki sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą ar nutarties ją nutraukti įsiteisėjimo dienos;
1.4. leisti UAB „Ibrahim“ iš sąskaitų mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, naudojant didžiausią 4 952 Eur lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ibrahim“ įkurta 1995 m. rugsėjo 14 d. Šiuo metu įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, pradelstų įsiskolinimų įmonės kreditoriams, tačiau nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos bei nėra praradusi konkurencingumo rinkoje. Įmonė turi galimybę sėkmingai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pasinaudojusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo numatytomis galimybėmis bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. 2021 m. vasario 22 d. pranešimais dėl susitarimo dėl pagalbos UAB „Ibrahim“ bendrovės kreditoriai buvo informuoti, kad jei iki 2021 m. kovo 22 d. nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti, UAB „Ibrahim“ kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą UAB „Ibrahim“ iškėlimo. Iki nustatytos datos UAB „Ibrahim“ pavyko sudaryti susitarimą su vienu iš didžiausių bendrovės kreditorių A. D., kuris sutiko, kad iš bendro 2 215 000 Eur finansinio reikalavimo restruktūrizavimo proceso metu būtų apmokama 715 000 Eur suma. Bendrovė 2021 m. balandžio 23 d. išsiuntė pranešimus kiekvienam kreditoriui pagal kreditorių sąrašą dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. 2021 m. gegužės 11 d. UAB „Ibrahim“ kreditorių susirinkimas I grupėje 221 500 000 balsų (93,25 %), II grupėje 16 044 227 balsų (95,19 %) pritarė UAB „Ibrahim“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą bei patvirtino restruktūrizavimo planą. Kreditoriai taip pat pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai UAB „UBC“ ir nustatytai administravimo išlaidų sąmatai iki sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą ar nutarties ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Nuo pat UAB „Ibrahim“ įkūrimo bendrovė sėkmingai ir pelningai vykdė nekilnojamojo turto, patalpų, prekybinio ploto nuomos paslaugas. Iki 2018 m. spalio bendrovei priklausė „Ibrahim“ prekybos centras (pasažas), (duomenys neskelbtini), kuriame įmonė vykdė savo pagrindinę veiklą – komercinių patalpų nuomą. Nuomininkams laiku nemokant nuomos mokesčio, nepagrįstai nutraukus nuomos sutartis, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, susikaupė skolos. UAB „Ibrahim“ prekybos centro pastatui reikalaujant rekonstrukcijos, bendrovė 2017–2018 m. planavo vietoje „Ibrahim“ pasažo statyti daugiaaukštį verslo centrą, buvo vedamos derybos su keliais investuotojais, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei neišdavus leidimo statybai ir dėl nepatrauklaus pastato vaizdo negalint pritraukti naujų nuomininkų, 2018 m. bendrovė buvo priversta parduoti „Ibrahim“ prekybos centrą. Nuo 2018 m. liepos prasidėjo ir nuolatinė bendrovės vadovų kaita, o žalingi buvusių įmonės vadovų veiksmai bendrovės atžvilgiu privedė prie dar didesnių finansinių sunkumų (2019 m. įmonė patyrė net 70 933 Eur nuostolį). Įmonės vadovu 2019 m. gruodžio 31 d. tapus I. D., bendrovės veiklą imta stabilizuoti, tačiau tuo pat metu prasidėjus pasaulinei Covid-19 pandemijai, bendrovė neturėjo galimybės savo veiklos atnaujinti pilna apimtimi. Nurodytos aplinkybės lėmė, kad bendrovė negali tinkamai vykdyti veiklos, generuojamų bendrovės pajamų užtenka atsiskaityti tik su dalimi kreditorių ir užtikrinti bendrovės einamąją veiklą. Restruktūrizavus bendrovės skolas, atsirastų apyvartinių lėšų veiklos vystymui, bendrovė užtikrintų pelningą veiklą. Bendrovės turtas 2021 m. balandžio 30 d. sudarė 2 689 682 Eur, o įmonės įsipareigojimai 2 544 985 Eur, iš kurių pradelsta tik 170 479 Eur. Visų turimų įsipareigojimų bendrovė apmokėti vienu metu galimybės neturi. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 5 847,96 kv. m ploto pastatas–parduotuvė, tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos, taip pat 2,4000 ha žemės sklypas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis – kita, (duomenys neskelbtini). Bendrovei priklausantis žemės sklypas yra įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastatas – didžiausiam kreditoriui A. D. Pastatas su žemės sklypu 2021 m. sausio 1 d. nuomos sutarties pagrindu yra nuomojamas UAB „Delnora“. Pirmaisiais ir antraisiais restruktūrizavimo proceso metais nuomos kaina sudarytų 20 000 Eur/mėn. su PVM, trečiaisiais – 25 000 Eur/mėn. su PVM, ketvirtaisiais – 39 000 Eur/mėn. su PVM. Didžioji dalis įmonės debitorių skolas pripažįsta, yra mokios įmonės, restruktūrizavimo laikotarpiu pagrįstai tikimasi atgauti apie 50 % turimų debitorinių skolų. Per 4 restruktūrizavimo metus bendrovė tikisi sugeneruoti virš 1,1 mln. Eur grynųjų įplaukų, kurių pakanka atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu nėra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ibrahim“, taip pat nėra pateikta jokių ieškinių teismui iškelti bendrovei bankroto bylą. UAB „Ibrahim“ kreditorių finansiniai reikalavimas sudaro 2 543 806,63 Eur. Pagal tarp bendrovės ir kreditoriaus A. D. 2021 m. kovo 4 d. sudarytą susitarimą dėl kreditoriaus pagalbos ir skolos grąžinimo atidėjimo, šalys sutarė, kad iš bendro 2 215 000 Eur finansinio reikalavimo restruktūrizavimo proceso metu kreditoriui bus mokami 715 000 Eur. Tokiu būdu tenkinami reikalavimai restruktūrizavimo proceso metu sudarys 1 043 806,63 Eur. Bendrovės visi turimi įsipareigojimai sudaro 2 544 985 Eur, o turimas turtas – 2 689 682 Eur, todėl bendrovė neatitinka nemokios įmonės požymių. Restruktūrizavimo atveju bendrovei būtų sudarytos galimybės atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Pagal restruktūrizavimo planą planuojama sugeneruoti viso 1 140 395,97 Eur grynųjų įplaukų, iš kurių ir planuojama atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. Restruktūrizavimo proceso pabaigoje numatomas 107 000 Eur pinigų likutis galėtų būti panaudotas tuo atveju, jei verslo planas pasiteisintų nepilna apimtimi. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl UAB „Ibrahim“ neva nesumokėto 4 471,07 Eur darbo užmokesčio, 2 150,48 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, 3 642 Eur netesybų, viso 10 263,55 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu R. J. ieškinį atmetė, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tai pinigų likučio pilnai pakanka atsiskaityti su ieškovu. Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos nėra areštuotos. Didžiausia lėšų suma, reikalinga bendrovės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti, yra 4 952 Eur (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 str., 17 str., 21 str., 24 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmestinas. Bankroto bylą atsisakytina kelti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai yra visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 10 d.). Juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 str. 3 d. ir 4 d., gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų; 2) yra gyvybingas; 3) nėra likviduojamas dėl bankroto; 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 str. 1 d. 1–3 p., 22 str. 1 d. 1–3 p.).
4. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 24 str. 1–2 d. restruktūrizavimo byla iškeliama kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą. Teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai.
5. Siekiant iškelti atsakovei UAB „Ibrahim“ restruktūrizavimo bylą, turi būti nustatyta, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p.). Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 5 d. juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.
6. Pagal teismų suformuotą praktiką restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 d. nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
7. Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis gėris už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
8. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo, kuris yra UAB „Ibrahim“ vadovas ir vienintelis akcininkas, pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonė buvo įkurta 1995 m., vykdė nekilnojamojo turto, patalpų, prekybinio ploto nuomos paslaugas. Ieškovas įmonės akcininku yra nuo įmonės įsteigimo, vadovu – nuo 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau jis įmonei vadovavo ir 2002 m. kovo 7 d.–2003 m. birželio 9 d., 2003 m. gruodžio 22 d.–2011 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 23 d.–2018 m. birželio 28 d. laikotarpiais. Iš viso įmonės vadovai keitėsi 12 kartų, iki ieškovo 2019 m. gruodžio 17 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu įmonei vadovavo D. B., 2019 m. rugpjūčio 2 d.–2019 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu – V. J., 2018 m. birželio 29 d.–2019 m. rugpjūčio 1 d. – D. P. ir kt. Nenustatyta, kad įmonei per aktualų 5 metų laikotarpį teismas būtų iškėlęs restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukęs, įmonė nėra likviduojama.
9. Iki 2018 m. spalio mėn. bendrovei priklausė „Ibrahim“ prekybos centras (duomenys neskelbtini), kuriame įmonė vykdė savo pagrindinę veiklą – komercinių patalpų nuomą. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 5 847,96 kv. m ploto pastatas–parduotuvė, tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos, taip pat 2,4000 ha žemės sklypas, kurio tikslinė naudojimo paskirtis – kita, (duomenys neskelbtini). Bendrovei priklausantis žemės sklypas yra įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastatas – didžiausiam kreditoriui A. D. Pastatas su žemės sklypu 2021 m. sausio 1 d. nuomos sutarties pagrindu yra nuomojamas UAB „Delnora“, sutarties terminas – iki 2026 m. kovo 1 d., nuomos mokestis per mėnesį iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 20 000 Eur, 2023 m. – 25 000 Eur, 2024–2026 m. kovo 1 d. – 39 000 Eur. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad žemės sklypo likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 653 851,29 Eur, prekybos paviljono – 41 140,65 Eur, ratinio ekskavatoriaus Komatsu – 10 208,80 Eur, vilkiko Mercedes Benz Actros 1844 – 10 208,80 Eur, ruošiamo naudoti automobilio – 45 000 Eur, pastato – 1 188 793,43 Eur. Viešai skelbiamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) duomenimis įmonės darbuotojų skaičius 2016 m. rugsėjo 24 d.–2020 m. spalio 3 d. laikotarpiu sumažėjo nuo 17 iki 3. Antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB „Ibrahim“, kaip skolininkės, atžvilgiu vykdomosios bylos nėra pradėtos. UAB „Ibrahim“ yra išieškotoja 5 vykdomosiose byloje dėl bendros 17 043,25 Eur skolos išieškojimo, skolininkai: UAB „Rovanesta“, UAB „Paladės alėja“, UAB „Grafico Baltics“, UAB „Natriče“, Š. V.: vykdomosios bylos pradėtos 2008–2012 m. Turto arešto aktų registro duomenimis UAB „Ibrahim“ atžvilgiu turto areštai nėra taikyti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2021 m. teismuose nagrinėjama 1 byla dėl skolos priteisimo, kurioje UAB „Ibrahim“ yra atsakovė, ir 5 bylos, kuriose UAB „Ibrahim“ yra ieškovė. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21889-727/2021 nagrinėjamas ieškovo R. J. ieškinys atsakovei UAB „Ibrahim“ dėl 4 471,07 Eur darbo užmokesčio, 2 150,48 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos ir 3 642 Eur netesybų priteisimo už 2016 m. rugsėjo 23 d.–2020 m. kovo 27 d. laikotarpį (byla iškelta 2021 m. sausio 8 d., ieškinys atmestas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021 yra nagrinėjamas ieškovės UAB „Ibrahim“ ieškinys atsakovei UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašoma: 1) pripažinti 2018 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo UAB „Ibrahim“ ir UAB „Aurintus“ sudarytą negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. spalio 30 d. tarp atsakovių UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ sudarytas transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartis niekinėmis nuo jų sudarymo momento; 3) priteisti UAB „Ibrahim“ naudai iš UAB „Aurintus“ 30 445,40 Eur ir 6 % metines palūkanas už priteistą 30 445,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje įrodinėjama, kad UAB „Ibrahim“ nekilnojamojo turto neatlygintina nuomos sutartis buvo suklastota, turtas buvo subnuomotas atlygintinai, neteisėtus veiksmus galimai atliko įmonės vadovo pavaduotojas R. J., kuris vadovavo ir UAB „Aurintus“.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1094-909/2021 nagrinėjamas ieškovės UAB „Ibrahim“ ieškinys atsakovei UAB „Aurintus“, tretiesiems asmenims BUAB „Algūna projekt“, D. P., kuriuo prašoma: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp 2019 m. tarp šalių sudaryto ieškovei priklausančio ratinio ekskavatoriaus Komatsu pirkimo–pardavimo sandorį; 2) taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovei ratinį ekskavatorių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Aurintus“ pareiškė priešieškinį ieškovei UAB „Ibrahim“, prašydama: 1) panaikinti ratinio ekskavatoriaus Komatsu teisinę registraciją UAB „Ibrahim vardu; 2) leisti registruoti ratinį ekskavatorių Komatsu UAB „Aurintus“ vardu be UAB „Ibrahim“ sutikimo; 3) išreikalauti ratinį ekskavatorių Komatsu iš svetimo neteisėto UAB „Ibrahim“ valdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje įrodinėjama, kad ieškovės ekskavatorius atsakovei buvo parduotas, suklastojant dokumentus, neteisėtus veiksmus galimai atliko R. J. su žmona.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3950-565/2020 nusprendė atmesti ieškovės UAB „Ibrahim“ ieškinį atsakovei UAB „Aurintus“, kuriuo ieškovė prašė patvirtinti transporto priemonės Mercedes-Benz S 350 Blu 4 Matic, pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovė padavė, o ieškovė nupirko šią transporto priemonę, sudarymą. Teismas sprendė, kad šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarė pagrindinės automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, trečiasis asmuo I. D. (ieškovas šioje byloje) nemokėjo įmokų už automobilį. Ieškovės UAB „Ibrahim“ apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-559/2021.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2977-661/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-881/2020 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Ibrahim“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir priteisti iš UAB „Ibrahim“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 4 292 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodytoje byloje ieškovė UAB „Ibrahim“ ieškiniu prašė: 1) sumažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apskaičiuotus delspinigius nuo 167 054,90 Eur iki 20 964,95 Eur; 2) pripažinti atsakovės 2019 m. kovo 6 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę (duomenys neskelbtini), palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėje nurodytus delspinigių įskaitymus nepagrįstais; pripažinti, kad 2019 m. kovo 6 d. UAB „Ibrahim“ pagal 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį skola už žemę yra 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, delspinigiai – 773,26 Eur.
15. Pagal 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Ibrahim“ turto vertė sudarė 3 008 735 Eur sumą, iš jos 1 289 812 Eur – ilgalaikis (materialus) turtas, trumpalaikis – 1 718 923 Eur, iš jų 807 969 Eur – per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos), 910 954 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai, skolas sudarė per vienerius metus mokėtina 4 013 338 Eur suma, pardavimo pajamos siekė 6 125 483 Eur, pelnas – 926 969 Eur, t. y. nors įmonės skolos viršijo turto vertę, tačiau įmonė dirbo pelningai. 2019 m. įmonės turtinė padėtis pablogėjo, nes įmonės turto vertė sumažėjo iki 2 431 850 Eur, iš jų 1 448 223 Eur ilgalaikis (materialus) turtas, trumpalaikis – 983 627 Eur, iš jų 720 847 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 262 780 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai, skolas sudarė per vienerius metus mokėtina 3 507 386 Eur suma, pardavimo pajamos sumažėjo iki 4 908 Eur, įmonė patyrė 70 933 Eur nuostolių, t. y. įmonės skolos antrus metus iš eilės viršijo įmonės turto vertę, kuri sumažėjo daugiau nei 0,5 mln. Eur, įmonė veiklos praktiškai nevykdė, patyrė ženklių nuostolių. 2020 m. įmonės turtinė padėtis nežymiai pagerėjo, palyginus su 2019 m., nes įmonės turto vertė padidėjo iki 2 626 746 Eur, iš jų 1 940 715 Eur ilgalaikis (materialus) turtas, trumpalaikis – 686 031 Eur, iš jų 674 777 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 11 254 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai, skolas sudarė per vienerius metus mokėtina 2 543 347 Eur suma, pardavimo pajamos padidėjo iki 46 685 Eur, įmonė gavo 11 425 Eur pelno, t. y. įmonės skolos tapo mažesnės nei turto vertė, įmonė dirbo pelningai, tačiau ženkliai sumažėjo įmonės piniginių lėšų (iš esmės – apyvartinių lėšų) dydis. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad 2020 m. pradelsti įsipareigojimai sudarė 170 479 Eur sumą. 2021 m. balandžio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės turtinė padėtis nežymiai pagerėjo, palyginus su 2020 m., nes vien per 4 einamųjų metų mėnesius įmonės turto vertė padidėjo iki 2 689 682 Eur, iš jų 1 937 907 Eur – ilgalaikis (materialus) turtas, 751 775 Eur – trumpalaikis turtas, iš kurio 740 981 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 10 794 Eur – piniginės lėšos ir jų ekvivalentai, skolas sudarė per vienerius metus mokėtina 2 544 985 Eur suma, pardavimo pajamos padidėjo iki 80 020 Eur, įmonė gavo 61 298 Eur pelno, t. y. įmonės turto vertė padidėjo iš esmės dėl debitorinių skolų padidėjimo, pardavimo pajamos padidėjo dukart nei per visus 2020 m., įmonė gavo daugiau pelno nei per 2019–2020 m., tačiau įmonės piniginių lėšų ir jų ekvivalentų suma iš esmės liko nepakitusi, palyginus su 2020 m., todėl tai patvirtina ieškovo argumentus dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai 2021 m. balandžio 30 d. balanso parengimo dienai sudarė 170 479 Eur, t. y. tiek pat kaip ir 2020 m.
16. Teismas konstatuoja, kad nors UAB „Ibrahim“ turi finansinių sunkumų, tačiau įmonė yra moki, nes pagal aktualiausius teismui pateiktus duomenis įmonės turto vertė yra 2 689 682 Eur, skolos – 2 544 985 Eur, iš jų pradelsta tik 170 479 Eur sumai. Įmonės finansiniai sunkumai iš esmės pasireiškia piniginių, o kartu ir apyvartinių, lėšų trūkumu, taip pat debitorių neatsiskaitymu, nes jų įsiskolinimai pagal vėliausią 2021 m. balandžio 30 d. balansą sudaro 740 981 Eur, o pagal restruktūrizavimo plane nurodytą 2020 m. vasario 10 d. skolininkų sąrašą – 671 822,59 Eur. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad visos debitorinės skolos yra pradelstos daugiau nei 30 dienų. Prie įmonės finansinių sunkumų taip pat prisidėjo teisminiai ginčai, susiję su įmonės ilgalaikiu turtu, jo perleidimu, nuomos teisėtumu, praturtėjimu įmonės sąskaita, paskaičiuotų delspinigių už išsimokėtinai įsigytą valstybinės žemės sklypą pagrįstumu, buvusio darbuotojo reikalavimais dėl darbo užmokesčio priteisimo ir pan.
17. Teismas iš dalies sutinka, kad įmonės finansiniams sunkumams galėjo turėti įtakos ir šalyje paskelbtas karantinas, kuris turėjo įtakos daugeliui šalies ekonomikos sektorių, tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris numatė tam tikras lengvatas su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms. Kita vertus, nagrinėjamu atveju įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė 2019 m., t. y. iki pirmojo karantino, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 16 d., todėl laikytina, kad karantinas prisidėjo ne prie įmonės finansinių sunkumų atsiradimo, o galimai prie galimybių tęsti įprastą veiklą.
18. Teismas pažymi, kad įmonės gautinos sumos yra pradelstos ilgą laiką ir skolos nėra išieškomos (teismuose yra nagrinėjamos bylos tik dėl nepagrįsto praturtėjimo už nekilnojamojo turto nuomą, automobilio pripažinimo ieškovės nuosavybe, ekskavatoriaus grąžinimo, kuris ir taip įtrauktas į balansą 21 477,50 Eur verte), todėl debitorinės skolos, kaip realus įmonės turtas, yra labiau hipotetinio pobūdžio, nes faktiškai debitorinės skolos gali būti neatgautos ar atgautos tik iš dalies. Restruktūrizavimo plano lentelėje „Prognozuojamų piniginių srautų ir pelningumo generavimas be PVM, atsiskaitymas su kreditoriais“ nurodyta, kad per ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė tikisi atgauti 335 911,20 Eur debitorines skolas, t. y. ir pats įmonės vadovas bei savininkas abejoja visų debitorinių skolų išieškojimų. Panašaus dydžio debitorinės skolos įmonės balansuose fiksuojamos nuo 2019 m., todėl jų hipotetinis atgavimo pobūdis neturi įtakos įmonės mokumui, nes pačios įmonės pradelsti įsipareigojimai yra ženkliai mažesni nei įmonės ilgalaikio turto vertė (1 937 907 Eur), t. y. net nevertinant trumpalaikio turto. Bendros įmonės skolos, t. y. kartu su pradelstomis skolomis, kreditoriams turi mažėjimo tendenciją nuo pat 2018 m., kai skolos sudarė daugiau nei 4 mln. Eur, o šiuo metu 2,5 mln. Eur, iš kurių pradelsta tik 170 479 Eur. Byloje nenustatyta, kad iš UAB „Ibrahim“ turto būtų pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, kreditoriai aktyviai kreiptųsi dėl skolų priteisimo, todėl tai patvirtina, kad įmonės finansiniai sunkumai neturi ženklios įtakos santykiams su kreditoriais. Nors įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2019 m., kai fiksuotas 70 933 Eur nuostolis, įmonė veiklos praktiškai nevykdė, keitėsi įmonės vadovai, prasidėjo ginčai dėl buvusių įmonės valdymo organų veiksmų, susijusios su įmonės turtu, tačiau tiek 2020 m., tiek pagal aktualiausius einamųjų metų finansinius duomenis įmonės finansinė padėtis ženkliai pagerėjo, įmonė pradėjo dirbti pelningai, gauti ženklesnes pajamas. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad įmonės negalėjimas apmokėti pradelstas skolas nėra laikinas ir įmonė negalės apmokėti pradelstų skolų per artimiausius tris mėnesius bei toliau vykdyti savo pagrindinę veiklą, kaip nurodyta ir restruktūrizavimo plane – nekilnojamojo turto nuomą.
19. Teismas pažymi, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., svarstant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, būtina įvertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą, kuris suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 6 d.). Ūkinė komercinė veikla suprantama, kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 21 d.).
20. Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama pagal restruktūrizavimo proceso tikslus, yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Atitinkamai restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę–komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė aktyvios ūkinės–komercinės veiklos praktiškai nevykdė 2019 m., nes tuo metu įmonės pardavimo pajamos (apyvarta) sudarė tik 4 908 Eur, įmonė patyrė 70 993 Eur nuostolių, kurie susidarė iš esmės dėl bendrųjų ir administracinių sąnaudų 73 801 Eur sumai, nors dar 2018 m. įmonės apyvarta siekė daugiau nei 6 mln. Eur, pelnas – 926 969 Eur. 2020–2021 m. balandžio mėn. finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat 2021 m. sausio 1 d. su UAB „Delnora“ sudaryta ieškovės nekilnojamojo turto nuomos iki 2026 m. kovo 1 d. sutartis patvirtina, kad įmonė pratęsė savo pagrindinę veiklą, gauna pajamas ir nekilnojamojo turto nuomos laikotarpiu turėtų gauti beveik 1,25 mln. Eur sumą, pelną, kuris per keturis einamųjų metų mėnesius viršijo 2019–2020 m. buvusius veiklos rodiklius. Akivaizdu, kad įmonė realiai vykdo ūkinę–komercinę veiklą ir generuoja pajamas bei pelną, kuris nuo 2020 m. nuolat didėja, pradelsti įsipareigojimai yra ženkliai mažesni už įmonės turto vertę: bendrovės turtas 2021 m. balandžio 30 d. sudarė 2 689 682 Eur, o įmonės įsipareigojimai 2 544 985 Eur, iš kurių pradelsta tik 170 479 Eur. Įmonės kreditoriai nesiekia įmonės bankroto ir neinicijuoja skolų išieškojimo priverstine tvarka, įmonei netaikyti turto areštai, nepateikti privalomi nurodymai nurašyti lėšas, t. y. šiuo metu įmonės atžvilgiu nėra taikomi jokie apribojimai, kurie trukdytų vykdyti pagrindinę įmonės veiklą.
22. Teismas pažymi, kad UAB „Ibrahim“ nekilnojamojo turto nuomos 2021 m. sausio 1 d. sutartis buvo sudaryta su UAB „Delnora“, kurios vadovas yra A. D., t. y. tas pats asmuo, kuris yra ir didžiausias UAB „Ibrahim“ kreditorius, o kreditorinis reikalavimas užtikrintas ieškovės nekilnojamojo turto (pastato) hipoteka (žemės sklypas įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos). UAB „Ibrahim“ su A. D., kuriam įmonė skolinga 2 215 000 Eur, 2021 m. kovo 4 d. sudarė susitarimą, kad iš bendro kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo proceso metu per keturis metu būtų sumokėta 715 000 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nekilnojamojo turto nuomos sudarymas su didžiausio įmonės kreditoriaus vadovaujama įmone, didelių nuolaidų įmonei suteikimas dėl skolos grąžinimo, taip pat aukščiau nustatytos aplinkybės, susijusios su įmonės mokumu, patvirtina, kad nepriklausomai nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti UAB „Ibrahim“ turi palankias galimybes vykdyti savo pagrindinę veiklą, nes tuo suinteresuotas tiek pagrindinis įmonės kreditorius, tiek kiti kreditoriai, kurie, nepaisant laikinų įmonės sunkumų, nesiekia išieškoti skolas priverstine tvarka ar iškelti įmonei bankroto bylą ir pan. Darytina išvada, kad UAB „Ibrahim“ yra gyvybinga įmonė, tačiau tai savaime nereiškia, jog įmonei besąlygiškai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, neįvertinus realių restruktūrizavimo plano įgyvendinimo galimybių.
23. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, kad jie numato įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę ir sutinka, jog dalies jų reikalavimai (ar jų dalis) bus tenkinami vėliau, restruktūrizavimo proceso eigoje ar ir jam pasibaigus. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-450/2020).
24. Teismas pažymi, kad nors kreditorių vaidmuo, pritariant restruktūrizavimo plano projektui, yra reikšmingas, tačiau pagal įstatymą restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva, nes restruktūrizavimo planą tvirtina teismas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 24 str. 1 d. ir 111 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su įmonės finansiniais sunkumais, turtinę padėtį, restruktūrizavimo plane numatytas veiklos stabilizavimo priemones (vykdyti tą pačią nekilnojamojo turto nuomos veiklą, išieškoti debitorines skolas, užbaigti teisminius ginčus), teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės leis įmonei vykdyti stabilią ūkinę–komercinę veiklą, išvengti apyvartinių lėšų trūkumo, dėl kurio ieškovas iš esmės ir siekia restruktūrizavimo bylos jo vadovaujamai ir jam priklausančiai įmonei iškėlimo.
25. Restruktūrizavimo plano lentelėje „Prognozuojamų piniginių srautų ir pelningumo generavimas be PVM, atsiskaitymas su kreditoriais“ nurodyta, kad įmonė per ketverių restruktūrizavimo metų laikotarpį ketina sugeneruoti 1 140 395,97 Eur grynųjų pinigų srautus, iš jų 2021 m. – 234 839,98 Eur, 2022 m. – 234 839,98 Eur, 2023 m. – 276 477,54 Eur, 2024 m. – 394 238,47 Eur, iš kurių didžiąją dalį sudaro pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, o likusią 335 911,20 Eur dalį – debitorinės skolos. Nurodytų sumų gavimas restruktūrizavimo proceso pabaigoje (4 metais) sugeneruotų 107 843,34 Eur pinigų likutį. Teismas pažymi, kad tokių piniginių lėšų likutis restruktūrizavimo proceso pabaigoje nėra realus, nes į gautinas sumas yra įtrauktos ir debitorinės skolos, kurios yra pradelstos ilgą laiką, todėl tokių skolų išieškojimas praktiškai yra neįmanomas, juolab, nėra duomenų, jog įmonė inicijuotų priverstinį skolų išieškojimą. Išieškotinos debitorinės skolos pagal restruktūrizavimo planą sudaro 335 911,20 Eur, todėl, nesant jokių prielaidų ar pastangų šią sumą išieškoti, nėra pagrindo spręsti, kad įmonė restruktūrizavimo proceso metu ar jo pabaigoje turės piniginių lėšų likutį ne tik leidžiantį įmonei vystyti, plėsti veiklą, bet ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės inicijuotos civilinės bylos dėl nepagrįsto praturėjimo (30 445,40 Eur), ekskavatoriaus grąžinimo (kuris ir taip pat atsispindi įmonės balanse), automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta (vertė 47 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė) nėra susijusios su debitorinių ir neginčijamų skolų išieškojimu, bylos šiuo metu nėra išnagrinėtos, todėl papildomų lėšų gavimo perspektyvos laikytinos neįrodytomis.
26. Teismas konstatuoja, kad UAB „Ibrahim“ restruktūrizavimo plane nurodytos ūkinės–komercinės veiklos stabilizavimo priemonės yra nerealios ir prieštaringos, nes įmonė iš esmės ketina vykdyti tą pačią veiklą, kuri ir lėmė dabartinę jos finansinę būklę, t. y. piniginių, apyvartinių lėšų veiklos vystymui stygių. Teismas kritiškai vertina restruktūrizavimo plane nurodytas numatomas gauti pajamas dalyje dėl debitorių skolų, kurios yra ilgalaikės, todėl nėra pagrindo tikėtis jų atgavimo, juolab, debitoriniai įsiskolinimai nuo 2018 m. iki šiol sudaro reikšmingą dalį įmonės turto. Vien pajamų gavimas iš nekilnojamojo turto nuomos neužtikrina restruktūrizavimo plane nurodytų pajamų gavimo, nes pajamų iš nuomos neužtektų apmokėti plane nurodytus kreditorinius reikalavimus bendrai 1 043 806,63 Eur sumai, nes, atskaičius visus mokesčius, debitorines skolas, geriausiu atveju būtų gauta tik 804 484,77 Eur suma. Restruktūrizavimo plano sėkmingam įvykdymui neturėtų įtakos ir sėkminga įmonės iškeltų aukščiau nurodytų civilinių bylų baigtis, nes ieškinių tenkinimo atveju įmonės turto vertė padidėtų daugiausiai apie 80 000 Eur (nors ieškinys pirmosios instancijos teisme dėl 47 000 Eur vertės automobilio buvo atmestas, todėl preliminariai ieškinys laikytinas nepagrįstu) sumai, kurios vis tiek nepakaktų atsiskaitymui su kreditoriais.
27. Teismas daro išvadą, kad restruktūrizavimo plane nurodytos gautinos pajamos nėra pakankamos, kad užtikrintų stabilią bendrovės turtinę padėtį, pelningumą, o kartu ir veiklos vystymą. Bendrovė ketina pajamas gauti iš esmės tik iš tokios pačios veiklos vykdymo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas turės teigiamą efektą, t. y. leis išsaugoti vykdomą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, pagal šiuo metu teismui pateiktą restruktūrizavimo planą, kuris yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra galimas, nes jame nenurodytos realios priemonės tolimesnei sėkmingai bendrovės veiklai. Teismas pažymi, kad nors įmonės turtas šiuo metu nėra areštuotas, įmonė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumų, tačiau vis tiek nesiima priemonių atgauti reikšmingas debitorines skolas, kurių suma pagal aktualiausius finansinės atskaitomybės duomenis yra lygi kreditorinių reikalavimų sumai, kurią įmonė ketino grąžinti savo kreditoriams per 3 metų laikotarpį restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nors šiuo metu įmonė yra susidūrusi su palyginus neženkliais finansiniais sunkumais, atsižvelgiant į ilgalaikio turto vertę, tačiau tokie sunkumai net ir pagal restruktūrizavimo planą negalėtų būti išspręsti tinkamai. Darytina išvada, kad restruktūrizavimo plane užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, nurodytos priemonės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia sėkmingos įmonės turtinės, finansinės padėties stabilizavimo ilgesniam laikotarpiui galimybės.
28. Teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plane nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai ūkinės–veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, realiai patvirtinantys įmonės užsibrėžtą tikslą gauti papildomų pajamų, apyvartinių lėšų, pelną. Įmonės restruktūrizavimo plane numatyta vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurios rezultatais nors po 2019 m. ūkinės–komercinės veiklos nevykdymo nežymiai pagerėjo (iš esmės dėl 2021 m. sausio 1 d. sudarytos nekilnojamojo turto nuomos sutarties), tačiau plane nenumatyta jokių kitų realių priemonių, siekiant pagerinti įmonės veiklos rodiklius ir pasiekti deklaruojamus tikslus. Debitorinių skolų, pradelstų daugiau nei 30 dienų, nurodytų 2020 m. vasario mėn. debitorių sąraše, išieškojimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes iki šiol įmonė nesiėmė jokių veiksmų skoloms išieškoti. Plane nurodyti teisminiai ginčai taip pat ženklių pajamų net ir palankių įmonei teismo procesinių sprendimų priėmimo atveju nesugeneruotų. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, iš esmės vykdant tą pačią veiklą, nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl teismas neturi pagrindo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą vien todėl, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritarė įmonės kreditoriai.
29. Teismas pažymi, kad įmonės restruktūrizavimo planas taip pat neatitinka įmonės kreditorių lygiateisiškumo principo, nes įmonė pirmuosius 3 metus planavo atsiskaitinėti tik su nekilnojamojo turto hipotekos kreditoriais (A. D., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir vienu darbuotoju (ieškovu), o likusių 10 kreditorių reikalavimus bendrai 168 074,68 Eur sumai apmokėti tik paskutiniais 4 restruktūrizavimo metais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad įmonė neturi realių galimybių pasiekti restruktūrizavimo plane užsibrėžtų tikslų, laikytina, kad restruktūrizavimo procesas negali būti orientuotas tik į dalies įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimą, žinant, jog restruktūrizavimo plano pabaigoje įmonė vis tiek negalės atsiskaityti su visas kreditoriais.
30. Teismas daro išvadą, kad įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, todėl UAB „Ibrahim“ atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., 111 str. 3 d. 4 p.).
31. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 str. 2 d. bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 str. 2 d. teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
32. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog įmonės restruktūrizavimo planas iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįgyvendinamas, nereiškia, kad įmonė neturi jokių galimybių stabilizuoti veiklą ir išvengti bankroto, t. y. imtis naujų, papildomų ir realių priemonių užsibrėžtiems veiklos vykdymo, vystymo ir atsiskaitymo su kreditoriams tikslams pasiekti. Nustačius, kad UAB „Ibrahim“ šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų (pradelstų įsipareigojimų, apyvartinių lėšų trūkumą), atsižvelgiant į ilgalaikio turto vertę, į tai, kad bendrovės turtas 2021 m. balandžio 30 d. sudarė 2 689 682 Eur, o įmonės įsipareigojimai 2 544 985 Eur, iš kurių pradelsta tik 170 479 Eur, kad įmonė yra moki ir gyvybinga, vykdo veiklą, moka mokesčius, gauna pelną, įmonės kreditoriai nesiekia skolų išieškojimo priverstine tvarka ir/ar bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, todėl bankroto bylą UAB „Ibrahim“ atsisakytina kelti (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str., 21–22 str., 24 str., 111 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 str., teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Ibrahim“ restruktūrizavimo bylą.
Atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Ibrahim“ bankroto bylą.
Išsiųsti nutarties kopijas ieškovui UAB „Ibrahim“ vadovui I. D., atsakovei UAB „Ibrahim“ (EPP būdu), Lietuvos antstolių rūmams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.