- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-737-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03194-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. rugsėjo 19 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – 4 000 Eur už netinkamas sąlygas, orumo pažeidimą, kankinimą, orių sąlygų neužtikrinimą konvojavimo metu periodiškai nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2018 m. sausio 1 d. transporto priemonėse ir teisme (t. 1, b. l. 1–12).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas ir kitos fundamentalios teisės ir laisves, kurias įtvirtina tiek Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – ir EŽTK), būtų gerbiamos.
2.2. Pasak pareiškėjo, jį konvojuojant sąlygos buvo apgailėtinos, nežmoniškos, jis ištisai turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo purvini, niekas jų nevalė ir neatliko antisanitarinio, higienos valymo, stiklai buvo nučiupinėti rankų, purvini, į transporto priemones prinešta žemių, šiukšlių, dažniausiai mėtėsi įvairios šiukšlės. Pareiškėjas dėl netvarkingų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams ir prašė, kad nedelsiant tai užfiksuotų, bet pareigūnai į jo nusiskundimus visiškai nereaguodavo ir neužfiksuodavo, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), bet sakė, kad jis gali kreiptis su pretenzijomis į teismą. Konvojavimo metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo demonstruojami viešai šaunamieji ginklai, ne kartą mojuota rankoje guminėmis lazdomis, tai jam sukeldavo nežmonišką neapykantą, baimę, kad jį tikrai gali nušauti, susidoroti, sumušti, panaudoti fizini smurtą, jam nuolat keltas stresas, naktimis keletą kartų sapnavo košmarus, kad į jį šaudo kareiviai, kad jį smaugia ir kankina. Be to, konvojavimo metu kelyje tekdavo ne kartą šlapintis į plastikinius butelius, nes nesuteikdavo galimybes pasinaudoti tualetu, ir dar matant kitiems asmenims. Automobilyje nebuvo saugos diržų, rankenų, už kurių, galima prisilaikyti konvojavimo metu. Pareiškėją pykindavo, nebuvo jokios ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, žiemą buvo nežmoniškai šalta, vasara – karšta, nes transporto priemonės korpusas buvo metalinis. Pažymėtina, kad nežmoniškos konvojavimo sąlygos reiškia EŽTK 3 straipsnio pažeidimą.
2.3. Pervežant konvojavimo automobiliais nuolat be pagrindo naudotos specialiosios priemonės (antrankiai), vedamas į teismus ir teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais. Pareiškėjas buvo teisiamas viešuose teismo posėdžiuose, kur dalyvavo liudytojai, kiti proceso dalyviai, kur jį filmavo, fotografavo informavimo priemonių atstovai, taigi, jo viešas buvimas su antrankiais menkino jo įvaizdį ir sukėlė pažeminimą, bejėgiškumą, baimę, kančią, nepilnavertiškumo jausmą (taip elgtasi daugiau kaip 4 m.), be to, jis turėjo objektyvią baimę, kad buvimas su antrankiais pakenkė jo nekaltumo prezumpcijai, sudarant teisėjams ir kitiems proceso dalyviams įspūdį, kad yra pavojingas. Šiuo atveju nebuvo jokių realių argumentų, kad laikymas su antrankiais teismo posėdžių metu yra būtina priemonė, tai traktuotina tik kaip priemonė pažeminti žmogų, uždarytą aptvare. Dėl antrankių panaudojimo pareiškėjas remiasi, be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byla Svinarenko ir Slyadnev prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A143-48/2012.
2.4. Pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas konvojavimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi konvojavimo sąlygomis, yra laikomas, jam sudarius saugią sveikatai konvojavimo aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka atsakovui, be to, būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus, renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas (EŽTT byla Ananyev ir kiti prieš Rusiją, LVAT administracinės bylos Nr. A492-176/2013, Nr. A492-493/2013, Nr. A442-1346/2013, Nr. A858-977/2013).
2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, EŽTT praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, LVAT praktika, nurodo, kad jį konvojuojant skunde nurodytomis aplinkybėmis, jis jautėsi kankinamas ir žeminamas, konvojavimo sąlygos sukėlė nežmonišką diskomfortą, nepatogumus, neapykantą, baimę, stresą, fizines, dvasines kančias, jis jautėsi sumenkintas, pažemintas, kentė skausmus, šios sąlygos turėjo ypatingą poveikį sveikatai (paūmėję skausmai nugaroje, maudžiantis skausmas, kamuojantis ir rašant, ir naktimis, nežmoniškai tirpsta rankos nuo alkūnių iki pirštų galų), t. y. jis patyrė neturtinę, kuri turi būti atlyginta.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 19–22).
1. Remiantis turimais duomenimis skunde nurodytu laikotarpiu Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 25 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius-Kybartai-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Kaunas-Vilnius. Skunde nurodytu laikotarpiu Tarnyba pareiškėjo į bendrosios kompetencijos teismus nekonvojavo. Planinio konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Dėl specialiojo transporto
Tarnyba konvojavo asmenis specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti 2 gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu, specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama minėtais dokumentais. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus (toliau – ir NVSPL Tyrimo skyrius) dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl šių automobilių atitikties Taisyklių 146.4 punktui. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus tikrina specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, esant reikalui, transporto priemonė keičiama. Pareiškėją konvojuojant 2017 m. liepos 12 d., dėl kamerose esančio kondensato specialioji transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pakeista į kitą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Asmenų konvojavimas vykdomas, vadovaujantis Taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.
3. Dėl antisanitarinių sąlygų
Tarnyba nesutinka, kad konvojavimo metu sąlygos buvo antisanitarinės. Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 15 punkte nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją, neplaninės dezinfekcijos atliekamos, atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.
4. Dėl režimo reikalavimų, taikomų konvojuojamiems
Tarnyba užtikrina tinkamą specialaus transporto konvojavimui paruošimą, t. y. konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu, vadovaujantis Taisyklių 129 punktu, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, konvojaus viršininkas ar jo padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Taisyklių 126–128 punktų režimo reikalavimus. Taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose).
5. Dėl saugos diržų
Taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pasak pareiškėjo, konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, tačiau specialiosios paskirties transporto priemonėse „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo konvojuotas pareiškėjas, saugos diržai įrengti. Tarnybos visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktuose nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisės.
6. Dėl tualetų
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
7. Dėl ginklų, specialiųjų priemonių
Remiantis Taisyklių 3 punktu, konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Tarnyba neturi duomenų, kad konvojuojant pareiškėją skunde nurodytu laikotarpiu prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės.
8. Dėl galimai netinkamo elgesio
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu.
9. Dėl civilinės atsakomybės
Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys, nenustačius bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (EŽTK 3 straipsnis). Taigi,, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių, konvojuojant pareiškėją, Tarnyboje neužfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš Tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, taigi, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, o todėl civilinė atsakomybė negalima.
III
Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame pateikia, be kita ko, tokius argumentus (b. l. 183).
1. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl dažno tualeto poreikio: 2017 m. nustatytas prostatos vėžys, šlapinimosi sutrikimai, be to, liga rasta po ilgų kelionių konvojuojant, sutrikus organizmo veiklai; be to, teko ne kartą šlapintis į buteliuką, matant kitiems konvojuojamiesiems, dėl to patyrė patyčias ir pažeminimą, nes konvojaus pareigūnai neužtikrino privatumo.
2. Specialaus transporto priemonėse tinkamai neveikdavo šildymo sistema, būdavo per karšta, vėsinimo sistemos nebuvo, reikėjo kęsti duslų orą.
3. Specialiajame transporte tekdavo būti susispaudus 4–5 asmenims, į prašymus patalpinti atskirai nereaguota, be to, saugos diržai neatitiko reikalavimų, nes nebuvo įmanoma prisisegti, tai tebuvo saugos diržų imitacija.
4. Nebuvo įregistruoti pareiškėjo prašymai dėl su šlapių daiktų nuo bagažinėje buvusio vandens. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl sveikatos į konvojaus pareigūnus, nes buvo etapuojamas sumuštu veidu, tačiau pagalba buvo suteikiama, tik esant kritinei situacijai. Taigi, konvojaus pareigūnai nekreipdavo dėmesio į pareiškėjo prašymus, skundus, nes kitu atveju jo prašymai, skundai būtų užregistruoti, būtų pateikti atsakymai, o dabar daug kas yra nuslėpta.
IV
Teismo posėdyje pareiškėjas A. S. iš esmės rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiomis transporto priemonėmis: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelės, atitinkamai 1 t., b. l. 33, 36, 32, 29, 31, 34, 49, 37, 30, 35, 39).
2. Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. – 2018 m. sausio 1 d. buvo konvojuojamas: 2017 m. kovo 15 d. iš Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 123–126)), 2017 m. kovo 16 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 127–130)), 2017 m. kovo 21 d. iš Šiaulių TI į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 131–134)), 2017 m. balandžio 12 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 135–138)), 2017 m. balandžio 13 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 139–142)), 2017 m. balandžio 19 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 143–146)), 2017 m. balandžio 20 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 147–150)), 2017 m. balandžio 28 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 151–154)), 2017 m. gegužės 8 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 155–158)), 2017 m. gegužės 12 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 159–162)), 2017 m. liepos 12 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 163–166)), 2017 m. liepos 13 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 51–54)), 2017 m. liepos 18 d. Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 55–58)), 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 59–61)), 2017 m. rugsėjo 4 d. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 63–66)), 2017 m. rugsėjo 17 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 67–70)), 2017 m. rugsėjo 27 d. iš Lukiškių TI-K į Kybartų PN (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 71–74)), 2017 m. rugsėjo 29 d. iš Kauno TI į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 75–78)), 2017 m. spalio 5 d. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 79–82)), 2017 m. lapkričio 6 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 83–86)), 2017 m. lapkričio 8 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 87–90)), 2017 m. lapkričio 24 d. iš Kauno TI į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 91–94)), 2017 m. lapkričio 29 d. iš Lukiškių TI-K į Kybartų PN (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 95–98), 2017 m. gruodžio 4 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 99–102)).
3. Remiantis Tarnybos pareigūno 2018 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl A. S. skundo“, Tarnybos pareigūnai nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjo į bendrosios kompetencijos teismus nekonvojavo (t. 1, b. l. 40).
4. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 13-A/2013/2809 kopija (t. 1, b. l. 192–199): pareiškėjui 2017 m. kovo 29 d. diagnozuotas lėtinis prostatitas (ligos kodas N41.1), 2017 m. balandžio 3 d. jis skundėsi šlapinimosi sutrikimais, 2017 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas atvestas pas medikus dėl sumušimo antakio srityje, bet kitų nusiskundimų sveikata neturėjo.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. S. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.
2. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Pareiškėjas A. S. 2017 m. kovo 14 d. – 2018 m. sausio 1 d. buvo konvojuojamas: 2017 m. kovo 15 d. iš Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 123–126)), 2017 m. kovo 16 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 127–130)), 2017 m. kovo 21 d. iš Šiaulių TI į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 131–134)), 2017 m. balandžio 12 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 135–138)), 2017 m. balandžio 13 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 139–142)), 2017 m. balandžio 19 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 143–146)), 2017 m. balandžio 20 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 147–150)), 2017 m. balandžio 28 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 151–154)), 2017 m. gegužės 8 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 155–158)), 2017 m. gegužės 12 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 159–162)), 2017 m. liepos 12 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 163–166)), 2017 m. liepos 13 d. iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 51–54)), 2017 m. liepos 18 d. Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 55–58)), 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš Kybartų PN į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 59–61)), 2017 m. rugsėjo 4 d. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 63–66)), 2017 m. rugsėjo 17 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 67–70)), 2017 m. rugsėjo 27 d. iš Lukiškių TI-K į Kybartų PN (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 71–74)), 2017 m. rugsėjo 29 d. iš Kauno TI į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 75–78)), 2017 m. spalio 5 d. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 79–82)), 2017 m. lapkričio 6 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 83–86)), 2017 m. lapkričio 8 d. iš Šiaulių TI į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 87–90)), 2017 m. lapkričio 24 d. iš Kauno TI į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 91–94)), 2017 m. lapkričio 29 d. iš Lukiškių TI-K į Kybartų PN (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 95–98), 2017 m. gruodžio 4 d. iš Kauno TI į Šiaulių TI (kelionės žiniaraštis (t. 1, b. l. 99–102)) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Pareiškėjas konvojuotas šiuo specialiuoju transportu: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą); nurodytas specialusis transportas atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos, atitinkamai 1 t., b. l. 33, 36, 32, 29, 31, 34, 49, 37, 30, 35, 39). Specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos; pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama, efektyvi ventiliacija (1 t., b. l. 23-25, 41-44, 45-46), dirbtinė apšvieta (1 t., b. l. 26-28, 47-48), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl kondensato, karščio, šalčio, apšvietimo nėra pagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai važiuoti, nes buvo per daug daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų. Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.
Nors pareiškėjas nurodo, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, jog prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės.
Konvojavimo taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose); duomenų, kad transporto priemonės būtų nešvarios, netinkamos nėra į bylą pateikta.
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Remiantis teismui pateikta konvojaus dokumentacija, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose (žr., pvz., 1 t., b. l. 84, 88 ir kt.). Nors pareiškėjas nurodė, kad jam yra prostatos vėžys (žr. atsikirtimą į atsiliepimą, t. 1, b. l. 183), tačiau nustatyta, kad jam yra lėtinis prostatitas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), o duomenų, kad šis sutrikimas kilo dėl konvojavimo – nėra. Be to, minėtas sveikatos sutrikimas netrukdo pareiškėjo konvojuoti.
2.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo A. S. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
3. Teismas pabrėžia, jog Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis, o šioje byloje įvertinus tarnybinę dokumentaciją (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai specialiąją priemonę – antrankius – panaudojo, konvojuodami pareiškėją. Dar daugiau, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo A. S. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų. Be to, teismas akcentuoja, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą Tarnybos pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturi teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Tarnybos pareigūnai atsisakė vykdyti teismo posėdžio pirmininko nurodymus ir teismo salėje nuimti pareiškėjui antrankius, laikyti pareiškėją už grotų. Teismo vertinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas negali būti konstatuotas vien dėl to, kad teismo posėdyje kaltinamasis yra laikomas su antrankiais ar už grotų. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika identiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-520/2016, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-442/2018).
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo A. S. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.