Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2016-03-03 atsakymo Nr. 42-264(1) ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-03-21 sprendimo Nr. 2S-1453,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-04-07 gautas nuteistojo K. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2016-03-03 atsakymo Nr. 42-264(1) bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-03-21 sprendimo Nr. 2S-1453.

Teismo prašo pripažinti, kad atliekant bausmę jam buvo apsunkinta teisinė padėtis, nes nusikaltimą padarė 2007 metais, nuteistas 2012 metais, o (duomenys neskelbtini) str. pataisa įsigaliojo tik nuo 2013-01-01.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.

Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio skundai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-07-16 nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-11 nutartis byloje Nr. I-6969-484/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-03 nutartis byloje 1-5996-580/2014).

Byloje esantys įrodymai, liudija, kad K. B. kreipėsi į Vilniaus pataisos namus su prašymu taikyti jo atžvilgiu BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo tvarką bei sąlygas, ir spręsti lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo prašymas buvo išnagrinėtas pateikiant jam Vilniaus pataisos namų 2016-03-03 atsakymą, taip pat įstatyme numatyta ikiteismine tvarka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-03-21 sprendimu. Minėti sprendimai K. B. sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl nors pareiškėjas jų ir neginčija, iš pateikto skundo motyvų bei nurodytų aplinkybių matyti, kad su šiais sprendimais nesutinka. Taigi, sprendžiant byloje keliamą ginčą, būtina įvertinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-03-21 sprendimo, kuriuo yra užbaigta ikiteisminė šio ginčo nagrinėjimo procedūra, pagrįstumą bei teisėtumą.

Vertinant K. B. keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad jis Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 str. 2 d., 309 str. 4 d. (4 veikos), 152 str. 1 d. (2 veikos), 161 str. 2 d. (4 veikos), 150 str. 3 d. (dvi veikos), 151¹ str. 1 d. (3 veikos), 162 str. 1 d. (2 veikos), 153 str. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 161 str. 2 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 151¹ str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 162 str. 1 d., 233 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 151¹ str. 2 d. paskiriant jam subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę (asmens byla, I dalies II tomas, b. l. 24–42)

Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-22 nuosprendžiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nuosprendis pakeistas – pagal BK 309 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, nusikalstama veika dėl L. P. seksualinio prievartavimo perkvalifikuota iš BK 150 str. 3 d. į BK 151¹ str. 1 d., veika iš BK 153 str. perkvalifikuota į BK 152 str. 1 d., ir nuteistajam paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; K. B. dėl veikų, numatytų BK 161 str. 2 d. (2 veikos), 162 str. 1 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 162 str. 1 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisintas.

Lietuvos A. T. 2013-05-14 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos nuosprendį ir apeliacinės instancijos nutartį – panaikino veikos, numatytos BK 150 str. 3 d., perkvalifikavimą į BK 151¹ str. 1 d. ir bylą šioje dalyje nutraukė; pagal BK 150 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 4 metų ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam paskyrė 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Taigi, K. B., be kitų nusikaltimų, atlieka bausmę ir už nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 3 d. (lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu), padarymą.

Nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje (duomenys neskelbtini) str. 2 p. redakcijoje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, lygtinai nepaleidžiami. Iki tol galiojusioje BVK redakcijoje tokia lygtinio paleidimo sąlygą nebuvo numatyta.

Pažymėtina, kad BVK 3 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors BVK 3 str. 3 d. numato, jog įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų. Nagrinėjamo ginčo atveju spręstinas klausimas, kokia BVK redakcija, t. y. šiuo metu galiojanti ar galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, taikytina, todėl BVK 3 str. 3 d. nuostatomis vadovautis nėra pagrindo. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateiktas ir apeliacinės instancijos teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1093-485/2014 ir kt.).

Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad Baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. įtvirtintas principas, nustatantis švelnesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamąją galią, yra baudžiamosios teisės principas, nelaikytinas bendruoju teisės principas, o bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, bet bausmių vykdymo teisė, kuri pagal savo prasmę yra procesinė teisė; teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014 ir kt.).

Taigi, BVK, kuris numato bausmių atlikimo tvarką bei sąlygas, taip pat reglamentuoja nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus, yra laikytinas būtent procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl taikant bei aiškinant BVK normas, negalima remtis BK 3 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad K. B. jam paskirtą bausmę turi atlikti taikant galiojančias BVK nuostatas, kurios, kaip minėta, nenumato, jog asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina, kad toks teisės aiškinimas buvo pateiktas ir ankstesniu atveju, kai buvo sprendžiamas K. B. teismui pateikto skundo, kuris iš esmės analogiškas šioje byloje nagrinėjamam, pagrįstumas bei teisėtumas (Vilniaus apygardos teismo 2015-09-22 nutartis baudž. b. Nr. 1S-1329-318-2015), o pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-03-21 sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo keliamas ginčas įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka, pripažinti neteisėtu, todėl K. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 158 str., (duomenys neskelbtini) str., 364 str., teismas,

nutarė:

Nuteistojo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.