- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-02
- Bylos Nr.
- 2-30-494/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03993-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 367,15 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-02-20 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas A. F. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo 367,15 Lt dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota, remiantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną priklausė atsakovui V. G.. 2013-02-20 eismo įvykio metu, nenustatyto asmens vairuojama minėta transporto priemonė apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi nebuvo nustatytas vairavęs ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos asmuo, AB „Lietuvos draudimas" turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš transporto priemonės savininko. Žalą turėtų atlyginti automobilio savininkas ir autoįvykio kaltininkas solidariai, tačiau nenustačius kaltininko dėl autoįvykio, žalą privalo atlyginti automobilio savininkas. Nustačius autoįvykio kaltininką, automobilio savininkas turi galimybę iš jo prisiteisti dalį ar visą atlygintinos ieškovui žalos dydį regreso tvarka CK 6.270 str. 3 d. pagrindu (Panevėžio apygardos teismo 2009-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-280/2009). Vertindami automobilio savininko atsakomybės pagrindus, teismai pažymėjo, jog automobilio savininkas turi atsakyti kaip didesnio pavojaus valdytojas, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės teisės pagrindu ir neužtikrinantis, kad automobilis būtų naudojamas atsakingai ir saugiai, nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Laikoma, kad dėl automobilio savininko nerūpestingumo ar jam sutinkant automobilį užvaldė kiti asmenys ir juo padarė žalą tretiesiems asmenims, pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko draudikas įgijo teisę reikalauti sumokėti tretiesiems asmenims išmokėtas sumas. Kai dėl automobilio galimo valdymo netekimo yra ir automobilio savininko kaltė (nebuvo pakankamai apdairus, atsakingas prižiūrėdamas savo turtą, pažeidė kelių eismo taisykles, nes, įvykus eismo įvykiui su jam priklausančia transporto priemone, nenurodė įvykio metu automobilį vairavusio asmens ir nesiėmė priemonių tam išsiaiškinti), automobilio savininko atsakomybė turėtų būti solidari su automobilį eismo įvykio metu neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, kuris nenustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kadangi atsakovas pagal CK 6.270 str. 1 ir 3 dalis neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jis privalo atsakyti už jam priklausančia transporto priemone padarytą žalą, o taip pat ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Administracinės bylos medžiagoje yra surinkti įrodymai, jog A. F. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nėra atlyginta.
Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje ieškovas pateikė šiuos įrodymus: Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenį (b.l. 6), 2012-12-11 Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9), Vilniaus apskrities VPK informaciją apie įvykį ir 2014-02-20 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo (b.l. 10-11), prašymą išmokėti draudimo išmoką (b.l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros protokolą (b.l. 13-14), pranešimą apie eismo įvykį (b.l. 15-16), paklausimą dėl eismo įvykio patvirtinimo ir pranešimą apie nuostolių atlyginimą (b.l. 17-18), 2014-03-07 transporto žalų skyriaus ekspertizę/sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-22), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23), 2014-03-10 vietinio mokėjimo nurodymą apie išmokėtą nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą (b.l. 7), 2014-03-18 pretenziją V. G. dėl žalos atlyginimo (b.l. 24) ir kitus dokumentus.
Pateikti įrodymai patvirtina, kad 2012-12-11 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo V. G. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria vieneriems metams buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-02-20, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas A. F. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsitrenkė į stovėjusį automobilį). Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo asmenybė nenustatyta. Vilniaus apskrities VPK 2014-02-20 nutarime nurodyta, kad tyrimo metu V. G. pareiškė, kad įvykio metu jo automobilį vairavo pažįstamas S., kurio asmens duomenis pateiks vėliau, tačiau tokių duomenų policijai nepateikė. Dėl to V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams nepavyko nustatyti automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (b.l. 11). Dėl eismo įvykio metu A. F. padarytos žalos ieškovas 2014-03-10 išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 367,15 Lt draudimo išmoką ir kreipėsi su pretenzija į automobilio savininką – atsakovą V. G. dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str., 6.251 str.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 16 str. 2 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai ją vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį. Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. LR CK 6.6 str. 3 d. nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Pagal teismų suformuotą praktiką transporto priemone padarytą žalą turėtų atlyginti automobilio savininkas ir autoįvykio kaltininkas solidariai, tačiau nenustačius eismo įvykio kaltininko, žalą privalo atlyginti automobilio savininkas, jeigu jis neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, fakto, kad prarado galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat jeigu dėl automobilio valdymo netekimo yra savininko kaltė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilį (duomenys neskelbtini) vairavęs ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos asmuo nebuvo nustatytas, atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. 2 d. numatytos pareigos pateikti draudikui turimą informaciją ir įrodymus apie eismo įvykį, padėti nustatyti įvykio aplinkybes bei neįrodė, kad dėl jo automobiliu padarytos žalos jis nėra atsakingas, nepateikė duomenų policijai ar draudikui, kas vairavo jo automobilį eismo įvykio metu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš transporto priemonės savininko, kaip solidariai atsakingo asmens. Dėl to, iš atsakovo priteistina ieškovui 367,15 Lt žalos atlyginimo (CK 6.38 str., 6.263 str., 6.270 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų metinės procesinės palūkanos už išieškomą 367,15 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį visiškai, remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos - 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 367,15 Lt (106,33 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (20,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.