Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Savicko, Z. M.,Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Z. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. L. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 . sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-126/2008 pagal ieškovo UAB „IF draudimas“ ieškinį atsakovei R. L. A. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Apeliantė nurodo, kad teismas aprašomojoje sprendimo dalyje abstrakčiai nurodyta, kad atsakovė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką leidusi naudotis didesnio pavojaus šaltiniu. Teismas privalėjo nurodyti, kokių teisės aktų nustatytą tvarką ji pažeidė. Esant nekonkrečiam sprendimui tvirtina negalinti tinkamai surašyti apeliacinio skundo. Nurodo, kad apklausti liudytojai R. Š., A. Č. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be formalių įrodymų, kurie nesusiję su autoįvykiu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui. CPK 180 str. nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ji pagrindė aplinkybę, kad automobilį vairavo konkretus asmuo - D. D., tą pripažino ir pats D. D.. A. A. parodė, kad jis pardavė autoįvykį sukėlusį automobilį D. D.. Kad A. A., galėjo parduoti automobilį bet kuriam asmeniui, nustatyta ir nepaneigta. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176 – 182, 184, 185 str.. .Įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, tačiau šioje byloje šios taisyklės teismas nesilaikė, netinkamai taikė. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį ieškovas UAB„If draudimas“ prašo atsakovės R. L. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2008-09-24 sprendimą bei iš atsakovės ieškovui priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo agumentai, jog teismas, priimdamas 2008-09-24 sprendimą tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neatskleidė jų turinio, yra nepagrįsti. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus arba atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M, bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys"; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Rokiškio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, laikė neįrodyta aplinkybę, jog yra nustatytas automobilį vairavęs asmuo - D. D.. Teismas tokią savo poziciją grindžia policijos pareigūno R. Š., ieškovo darbuotojo A. Č. parodymais, prieštaravimais tarp atsakovės, jos sūnaus A. A. bei D. D. parodymų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog, nors D. D. ir sakė, jog autoįvykį padarė jis, tačiau nesugebėjo nurodyti konkrečių autoįvykio aplinkybių, nurodė, jog sudaužytą automobilį nuvarė į metalo laužą, kai tuo tarpu tiek atsakovė, tiek A. A. teismui patvirtino, jog automobilis stovi jų kieme. Šioje vietoje teismas reikšmingais laikė ir R. Š. parodymus, kuriuose jis teigia, jog D. D. iš pradžių sakęs, kad automobilį vairavo jis, tačiau detaliau aiškinantis įvykio aplinkybes, jis pripažino, kad automobilio nevairavo, o jo pažįstamas Aivaras prašęs prisiimti kaltę dėl autoįvykio ir žadėjo už tai atsilyginti.

Be to, nesutampa_liudytojų bei atsakovės parodymai ir dėl gautų už tariamai parduotą automobilį 5000 Lt. Liudytojui A. A. teigiant, jog perdavė už automobilį gautus pinigus motinai, pastaroji paaiškino, jog jokių pinigų nėra gavusi. Atsižvelgiant į liudytojų bei atsakovės parodymų nenuoseklumą bei prieštaravimą vieni kitiems, valstybės tarnautojo, neturinčio jokio suinteresuotumo bylos baigtimi parodymus, teismui kilo pagrįstų abejonių tokių parodymų teisingumu. Remdamasis šiais įrodymais, bei esant abejonėms dėl liudytojų parodymų teisingumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodyta atsakovės keliamą versiją, jog automobilis RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat eismo įvykį buvo parduotas, o eismo įvykio kaltininkas yra D. D.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įrodymų tyrimo ir sprendimo motyvavimo taisykleses yra pabrėžęs, jog nustatant, ar įrodymų šaltinių ir juose esančių duomenų nenurodymas teismo sprendime pažeidžia bendrąsias įrodinėjimo nuostatas, esančias CPK 176, 178 straipsniuose, turi būti vertinama ne vien pagal tai, ar paminėti duomenys yra tiesiogiai atspindėti teismų sprendime ar nutartyje - tačiau turi būti įvertinta, ar šie įrodymų šaltiniai ir įrodymai buvo naudojami teismo ar jie buvo pateikti į bylą ar buvo byloje ištirti. Jeigu konkrečios įrodinėjimo priemonės buvo byloje, o faktiniai duomenys, kaip įrodymai, buvo ištirti, tai vien jų neaprašymas teismu procesiniuose dokumentuose nesudaro CPK 176.178 straipsnių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijoos 2004-10-04 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-511/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendimą ar nutartį dėl atitinkamų CPK 222 straipsnio 4 dalyje (dabar CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje) nurodytų reikalavimų pažeidimo, galima naikinti tik tuo atveju, kai sprendime ar nutartyje visai nėra motyvų arba iš jame esančių argumentų neseka logiška išvada, kodėl teismas taip nusprendė" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiliniu bylu skyriaus teisėju kolesiios 2002-04-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-569/2002).

Ieškovas nurodo, kad iš pirmos instancijos teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, vertino visas apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl naikinti priimto teismo sprendimo (jo dalies) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė apeliaciniame skunde ne kartą nurodo, jog automobilį RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavo D. D. ir šią aplinkybę įvardija kaip pakankamą nustatyti faktinį automobilio valdytoją, tačiau toks atsakovės paaiškinimas teismo buvo įvertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir didesnės įrodomosios galios neturi. Pirmosios instancijos teismas savo motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog atsakovė 2007-08-27 atsisakė policijos pareigūnams nurodyti duomenis apis_asmenį, kuris 2007-08-06 vairavo automobilį RENAULT Espace ir dėl to remiantis ATPK 133 str. 1 d. buvo nubausta 4000 Lt bauda. Teismas taip pat neneigia aplinkybės, jog atsakovė teismo posėdyje nurodė asmenį, vairavusį minėtą automobilį, tačiau vertindamas šį įrodymą kitų įrodymų kontekste, nusprendė, jog faktinis automobilio valdytojas nėra nustatytas. Dėl šios aplinkybės, atsakovės argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nurodė, kas padarė autoįvykį" yra atmestini.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas abstrakčiai nurodo, kad atsakovė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką leidusi naudotis didesnio pavojaus šaltiniu ir konkrečiai nenurodo, kokia tvarką atsakovė pažeidė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas laikė nustatyta aplinkybe, jog atsakovė, būdama teisėta automobilio savininkė nepasirūpino, jog jos nuosavybėje esančiu didesnio pavojaus šaltiniu nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims. Nurodo, jog net ir pasitvirtinus faktui, jog automobilis RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat eismo įvykį galėjo būti parduotas D. D., nekeičia atsakovės atsakomybės apimties. Remiantis galiojančiais teisės aktais, bei Lietuvos Respublikos teismų praktika, (Vilniaus apygardos teismo 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A50-217/2005), nenustačius asmens, padariusio žalą tiesioginiais savo veiksmais, atsiradusi žala priteisiama iš automobilio, kuris netinkamai įformino automobilio perdavimą. Nesant raštiško automobilio pirkimo-pardavimo sandorio bei tinkamo automobilio įforminimo transporto priemonių registre, teisėtu automobilio savininku ir kartu valdytoju pagal VĮ „Regitra" duomenis lieka atsakovė. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas aprašomojoje dalyje du kartus prieštarauja savo teiginiams: sprendimo 2 lape nurodo, kad „iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį vairavo D. D.", o 3 sprendimo lape nurodo, kad ji leidusi naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui. Nurodo, jog teismo sprendimui, kaip procesiniam dokumentui, yra keliami tam tikri reikalavimai, išdėstyti LR CPK. Vienas iš jų - sprendimo turinio reikalavimas, kuris nustato, jog sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka, atsakovo bei kitu dalyvaujančių byloje asmenų atsikirtimu ir paaiškinimu santraukos. Remiantis šia teismo sprendimo išdėstymo tvarka, atsakovės teiginys, jog teismas aprašomojoje dalyje du kartus prieštarauja savo teiginiams yra niekuo nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo 2 lape yra tiesiog pateikiama atsakovės paaiškinimų santrauka, kuriuose ji pati teigia, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį vairavo D. D.".

Atsakovė savo apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja ir tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Šis apeliacinio skundo teiginys yra grindžiamas aplinkybe, jog teismo posėdžio metu pakartotinai nebuvo apklaustas liudytojas D. D. bei liudytojas N. Š.. Nurodo, jog nei Atsakovė nei jos advokatas per visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikę prašymo apklausti liudytoją N. Š., šio žmogaus pavardė nei pirmosios instancijos teismui nei ieškovui iki šiol taip pat nebuvo žinoma, todėl šis atsakovės argumentas atmestinas. Prašymas pakartotinai apklausti liudytoją D. D. buvo pateiktas 2008-0-19 teismo posėdžio metu, motyvuojant tuo, jog būtina išsiaiškinti, ar D. D. buvo atvykęs į AB „IF draudimas" ir ar pateikė asmens dokumentą. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas liudytojas buvo apklaustas ankstesnio teismo posėdžio metu ir jame paliudijo, jog buvo nuvykęs į AB „IF draudimas", teismas, siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo, pagristai ši prašymą atmetė. Atsakovei nenurodžius, kokias naujas svarbias aplinkybes D. D. galėtų paliudyti pakartotinės apklausos metu, darytina išvada, jog teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė įrodymus byloje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d.1 p.)

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame atsakovės R.L. A. skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustayta, kad atsakovė R. L. A. 2007-08 mėn. buvo automobilio RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2006-08-01, 2007-08-01 ji su UAB „If draudimas” sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/0293554, jos pagrindu buvo išduotas liudijimas LT/AIB 0051622. Sutartimi atsakovė apdraudė transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims.

Draudimo sutarties galiojimo metu, t.y. 2007-08-06 apie 01 val. 30 min. Rokiškio miesto Panevėžio gatvėje prie namo Nr. 12, eismo įvykio metu R. L. A. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama nenustatyto asmens, atsitrenkė į tris stovinčias transporto priemones ir jas apgadino. Minėto eismo įvykio metu buvo taip pat apgadinta UAB „Zirzilė" valdomo statinio, adresu Panevėžio g. 12, Rokiškyje, koloną. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį, paliko įvykio vietoje žalą tretiesiems amemnims padariusį , sugadintą automobilį iš įvykio vietos pasišalino.

Ieškovas UAB„If draudimas“ tretiesiems asmenims automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-06 dieną padarytą žalą tretiesiems amenims atlugino, sumokėjo jiems 12189,96 Lt.

Tiriant autoįvykį atsakovė R. L. A. policijos pareigūnams, nustačiusiems, kad ji pati automobilio tikrai nevairavo, nenurodė asmens, kuris vairavo jai priklausantį automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nors pripažino, kad automobilį buvo patikėjusi valdyti savo sūnui A. A., tačiau nenurodė ir nepripažino, kad automobilį vairavo jis. Neprisipažino, kad Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-06 vairavo A. A., neprisipažino ir atsakovės nurodomas asmuo D. D.. D. D. pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo A. A., sukėlė autoįvykį, sugadino tris automobilius. Šiomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ir nubausta R. L. A. už tai, kad atsisakė nurodyti asmenį, kuris vairavo automobilį įvykio dieną.

Atsakovė R. L. A. tvirtina, kad automobilį vairavo D. D., tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta. Jeigu automobilį būtų vairavęs D. D., tai jis tai būtų daręs ne dėl perdavimo naudotis jam automobilį panaudos tikslu, bet, kaip tvirtina atsakovė, automobilį jis nupirko iš jos.

Teisiniai argumentai

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustato draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Faktas, kad autoįvykį sukėlęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, byloje nėra ginčijamas. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kas vairavo atsakovei R. L. A. priklausantį automobilį. Jo pati R. L. A. nevairavo. Vertinant pirminius, tuoj po įvykio, surinktus įrodymus (paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje), tikėtina, kad kad Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-06 dieną vairavo ir autoįvykį sukėlė A. A., tačiau atsakovė R. L. A. to nepripažįsta, nors nurodo, kad valdyti automobilį jam perdavė. A. A. nepripažįsta, kad vairavo automobilį įvykio dieną. Šiomis aplinkybėmis, kai pati atsakovė R. L. A., tik siekdama išvengti atsakomybės, klaidina asmenis, tiriančius įvykio aplinkybes, galima daryti išvadą kad atsisako nurodyti asmenį, kuris iš tikrųjų sukėlė autoįvykį 2007-08-06 ir iš įvykio vietos pasišalino. Ji, Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, turi atsakyti pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. CK 6.270 str. 2 dalies pagrindu kaip didesnio pavojaus valdytojas, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės teisės pagrindu ir neužtikrinantis, kad automobilis būtų naudojamas atsakingai ir saugiai, nepadarytų žalos tretiesiems asmenims, o kai tokia žala padaryta, laikytis žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkos pagal draudimo sutarties sąlygas. Atsakovė neįrodė, kad ji prarado galimybę valdyti automobilį dėl kieno nors kaltų veiksmų, dėl ko ji galėtų būti atleista nuo atsakomybės( CK 6.270 str. 3 d.). Atvirkščiai, dėl jos nerūpestingumo ir jai sutinkant automobilį užvaldė kiti asmenys ir juo padarė žalą tretiesiems asmenims, pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti tretiesiems asmenims išmokėtas sumas. Kadangi D. D. nagrinėjant civilinę bylą teisme jau pripažino, kad vairavo automobilį, tai atsakovė turi teisę iš jos priteistą sumą draudikui , ją sumokėjusi, regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų iš D. D.. Pagal atsakovės nurodomas aplinkybes D. D. automobilį galėjo vairuoti tik todėl, kad jį nupirko. Automobilio perleidimo D. D. pagrindas neįrodytas dėl atsakovės ir jos liudytojų nurodomų faktų neatitikimo, nesant jokių oficialių įrodymų apie automobilio nuosavybės teisės pasikeitimą. Nesant raštiško automobilio pirkimo-pardavimo sandorio bei tinkamo automobilio įforminimo transporto priemonių registre, teisėtu automobilio savininku ir kartu valdytoju pagal VĮ „Regitra" duomenis lieka atsakovė. Kad automobilis buvo parduotas ieškovė administracinėje byloje šios aplinkybės nenurodė. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyta, kas vairavo atsakovei nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį 2007-08-06 dieną įvykio metu. Teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo UAB „If draudimas“ nurodytais argumentais dėl atsakovės R. L. A. atsikirtimui į ieškinį pateiktų įrodymų vertinimo, tinkamu procesinių įstatymų laikymosi bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jų nekartoja. Atsakovė, tvirtindama, kad leido sūnui Aivarui naudotis automobiliu, ji pardavinėti, jau tvirtina, kad D. D. automobilį vairavo be jos žinios. Bet juk automobilį D. R. galėjo perduoti tik atsakovės teisėtas automobilio valdytojas A. A.. Šiomis aplinkybėmis ji negali išvengti atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo spredimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.nutaria: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 dienos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės R. L. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 1239 Lt ieškovui UAB „If draudimas“ ( įm. kodas 111686815) advokato pagalbos išlaidų ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą. Teisėjai Rimantas Savickas Zina Mickevičiūtė Laimutė Sankauskaitė