Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-8680-1171/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-12
Bylos Nr.: e2-8680-1171/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15501-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Brazinskienė
Ieškovas: Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas: J. R. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-8680-1171/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15501-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.4.5; 1.3.2.1; 1.3.7.2; 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 1.3.9.2.2; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Mildai Sokolovskienei,

atsakovei J. R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei J. R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškė ieškinį atsakovei J. R. L., kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimą darbo byloje ir atsakovės J. R. L. reikalavimus Policijos departamentui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su DGK sprendimo motyvais. Mano, jog jis priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Pažymėjo, jog koreguotame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5-NA-2, akcentuota, kad įvykis iš esmės nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo suformuluotų kriterijų „atliekant darbo funkcijas“ ar „būnant darbo vietoje“. DGK sprendime nurodyta formuluotė „...atsakovo patalpose, kuriose ji galėjo būti dėl atliekamos darbo funkcijos...“ (nors tiksliai žinoma, kad aptariamu atveju atsakovė ten buvo dėl kitų priežasčių, ir dėlto tarp šalių ginčo nėra) - visiškai nepagrįstai išplečia nelaimingo atsitikimo darbe teritoriją, nes vykdant darbdavio pavedimą buvimas tam tikroje vietoje yra įtvirtintas Įstatyme, tačiau buvimas tam tikroje vietoje, nors tai ir būtų darbdavio teritorija ar patalpos, ne darbdavio pavedimu ir nevykdant darbinių funkcijų, kaip nelaimingo atsitikimo darbe kriterijus – yra DGK subjektyvi Įstatymo interpretacija, neatitinkanti įstatymų leidėjo įtvirtinto reguliavimo. Aptariamas įvykis (nes nelaimingo atsitikimo darbe sąlygų buvimo šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo, nesant nei vieno iš alternatyvių įstatymų leidėjo suformuluotų požymių - atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje), kurio metu atsakovė patyrė kojos traumą, atsitiko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės, kad Policijos departamento patalpos (darbo aplinka) atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o taip pat būtų saugios ir patogios visiems Policijos departamente besilankantiems interesantams ar svečiams. Ginčas tarp šalių prasidėjo dar iki Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5-NA-2 koregavimo paaiškėjus naujoms, teisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Tokių patikslinimų atlikimas nėra reglamentuotas, todėl, po konsultacijos su Valstybine darbo inspekcija, buvo tikslinamas pradinis dokumentas, o ne surašomas naujas. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, nors dokumentas po patikslinimo vadinasi Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, tačiau jo turinys neleidžia įvykio, kurio metu atsakovė patyrė kojos traumą, priskirti nelaimingam atsitikimui darbe, nesant konstatuotų atitinkamų įstatymų leidėjo įtvirtintų kriterijų. Pažymėjo, kad iš prie 2022-01-24 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 5-NA-2 pridėto atsakovės paaiškinimo dėl nelaimingo atsitikimo, ji pati nurodo, kad iš savo darbo vietos, esančios Liepyno g. 7, Vilniuje į pagrindinį Policijos departamento pastatą, esantį Saltoniškių g. 19, Vilniuje, 2021-12-22 dieną 16 val. 37 min. ji ėjo asmeniniu reikalu - pasiimti už šventę paliktų pinigų, išeinant prie pagrindinių durų paslydo ir nugriuvo ant kelių. Tai yra, atsakovė tuo metu ne atliko darbą darbdavio pavedimu, vykdė pareigines funkcijas ar turėjo poilsio pertrauką, o tvarkė savo asmeninius reikalus darbo metu (Žalos atlyginimo įstatymo 10 str. 2 d. 5 p.). Ieškovas neneigia ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, kad nustatytą darbo vietą atsakovė paliko gavusi darbdavio atstovo (tiesioginės viršininkės) sutikimą/leidimą. Svarbi yra aplinkybė, kad atsakovė iš karto įvykus nelaimingam atsitikimui (nors kolegos ir vadovė jai ne kartą siūlė tai padaryti ir gali šias aplinkybes paliudyti), nesikreipė dėl kelio traumos į medicinos įstaigą (t. y. - prisiėmė riziką dėl galimo būklės pablogėjimo), toliau vaikščiojo, lipo laiptais (darbo vieta yra 3 aukšte), ir į medikus kreipėsi tik praėjus trims dienoms - 2021-12-25. Neabejotinai toks pačios atsakovės neatsakingas elgesys ir neatsargumas sudarė prielaidas žalai jos sveikatai (pasunkinti traumą, pailginti nedarbingumo laikotarpį, sąlygoti liekamuosius reiškinius, etc.) padidėti ( Žalos atlyginimo įstatymo 10 str. 1 d.). Taip pat negalima atmesti galimybės, kad tarp nelaimingo atsitikimo darbe 2021-12-22 ir atsakovės kreipimosi į gydymo įstaigą 2021-12-25, galėjo būti ir daugiau atsakovės kojos kelio trauminių poveikių, nesusijusių su atsakovės darbu – buvo žiemos metas, kai anksti temsta, dėl atmosferos poveikio pasitaiko apledėjimas ir tokių traumų tikimybė yra gana didelė. Ieškovas pateikė įrodymus, kad savo ruožtu buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, saugioms sąlygoms pastate (darbo aplinkoje) užtikrinti ėmėsi visų reikalingų priemonių – nuo tinkamos ir nustatytus standartus atitinkančios grindų dangos pasirinkimo, iki valymo ir kilimėlių keitimo paslaugų įsigijimo, o taip pat budėtojų (į kurių pareigas įeina ne tik atvykusių į Policijos departamentą asmenų aptarnavimas, bet ir tvarkos pastate stebėjimas) posto įrengimo. Policijos departamento pastato patalpos prie pagrindinio įėjimo yra svarbios ne tik asmenų saugaus ir sklandaus judėjimo, bet ir reprezentacine prasme, todėl jų švarai, tvarkai ir saugumui yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Policijos departamento veiksmų neteisėtumo (teisės aktų reikalavimų nesilaikymo), kaip ir atidumo ir rūpestingumo pareigos nevykdymo konstatuoti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes (atsakovė darbo metu tvarkė asmeninius reikalus, ilgai nesikreipė į medikus ir tokiu būdu sudarė sąlygas žalai padidėti, etc., t. y. - egzistuoja darbdavio atsakomybę ribojančios sąlygos), bei faktą, kad už atsakovę jos darbdavys Policijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, o tai, kad ji anksčiau ilgą laiką dėl ieškovui nežinomų priežasčių nebuvo drausta socialiniu draudimu (t. y. - nebuvo nedarbingumo išmokai skaičiuoti reikalingo dirbto laikotarpio), nepriklausė nuo ieškovo valios ir negali būti Policijos departamento atsakomybės dalykas. Apie ankstesnę socialinio draudimo istoriją atsakovė Policijos departamentui jokių konkrečių duomenų nepateikė, jos teiktoje CV kreipiantis dėl darbo Policijos departamente yra nurodytos abstrakčios vykdytos veiklos ir laikotarpiai, nenurodant konkrečių darbdavių pavadinimų. CK įtvirtinta, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Dėl atsakovės nurodytų taksi išlaidų reabilitacijos procedūroms ir pridedamų įrodymų – kelionės kvitų - atsakovo manymu, šie dokumentai neįrodo, kad šios išlaidos buvo objektyviai būtinos, kad visuomeniniu transportu dėl sveikatos būklės vykti buvo uždraudę gydantys medikai duomenų atsakovė šioje byloje nepateikė. Pažymėtina, kad iki nelaimingo atsitikimo atsakovė dažnai į darbą atvykdavo ir namo vykdavo taip pat taksi automobiliu, nors atstumas nuo Policijos departamento iki jos gyvenamosios vietos nedidelis ir susisiekimas visuomeniniu transportu patogus, t.y.- taksi paslaugomis atsakovė nuolat naudojasi įprastiniame kasdieniniame gyvenime, tai jos laisvas pasirinkimas, o ne išimtis, sietina būtent su įvykusia kojos kelio trauma, kaip jau minėta, duomenų, kad išlaidos taksi buvo objektyviai būtinos (mediciniškai pagrįstos), byloje nėra pateikta, todėl šios išlaidos neatitinka CK 6.249 str. ir jokia apimtimi negali būti pripažintos žala. Dėl atsakovės nurodytų išlaidų už įtvarus (50 Eurų ir 12.29 Eurai), tai jokių medicininių indikacijų, pagrindžiančių dviejų įtvarų būtinumą, atsakovė šioje byloje nepateikė. Taip pat, pažymėtina, kad imobilizacija elastiniu bintu ar su šoniniais stabilizatoriais aktyvumo metu medikų buvo rekomenduota, bet nebuvo privalomai paskirta (tokiu atveju asmeniui šios priemonės visiškai kompensuojamos Ligonių kasų), taigi šių išlaidų objektyvaus būtinumo kriterijaus konstatuoti jokio pagrindo taip pat nėra. Atsakovė prašė 4000 Eur dydžio kompensacijos už neturtinę žalą, kuri akivaizdžiai buvo neadekvati jos nurodytiems neigiamiems išgyvenimams (kuriuos ji siejo ne tiek su trauma, kiek su asmeniniais nesutarimais su kolegėmis), atsakovės nurodytos neturtinės žalos nei realus egzistavimas, nei nurodytas dydis, visiškai nepagrįstas byloje pateiktais dokumentais ir įrodymais, abstraktus ir paremtas vien subjektyvia atsakovės nuomone ir vertinimais. DGK jos prašymą tenkino 10 % (400 Eur), tačiau, nesant įrodytų visų Policijos departamento civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, bet kokia suma deklaratyviai atsakovės nurodytai neturtinei žalai kompensuoti yra nepagrįsta, nes taip paneigiama neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė. Kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindą vertinant atsakovės fizinį skausmą ir dėl traumos pasekmių galimai patirtus nepatogumus, vis dėl to privalėjo būti vertinamos ir visos kitos Policijos departamento civilinės atsakomybės sąlygos kompleksiškai, kas atitiktų teisės doktriną, teisinį reglamentavimą ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kas nebuvo padaryta – nepagrįstai konstatavusi Policijos departamento neteisėtus veiksmus ir kaltę, DGK nesigilino į atsakovės nurodytos neturtinės žalos realumą ir nurodyto dydžio pagrįstumą. Policijos departamento nuomone, atsakovė privalo įrodyti ir pagrįsti tiek realų neturtinės žalos patyrimo faktą, tiek argumentuoti, kodėl vertina neturtinę žalą būtent tokia suma. DGK, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-131-7398/2022, sprendė, kad egzistuoja visos Policijos departamento civilinės atsakomybės sąlygos, su tokia pozicija nesutinkame. Policijos departamento neteisėtų veiksmų ir kaltės negalima konstatuoti – įvykio vietos grindų danga ir priežiūra atitiko nustatytus saugumo standartus, buvo tinkamai prižiūrima, nesant konstatuoto Policijos departamento veiksmų neteisėtumo ir kaltės atsakovės nurodytos žalos (turtinės ir deklaratyvios neturtinės) atlyginimui nėra teisinio pagrindo. Atsakovei nepagrindus įrodymais visų Policijos departamento civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, esant pačios atsakovės dideliam neatsargumui, susijusiam su žalos kilimu ir padidėjimu, nelaimingam atsitikimui atsitikus ne atsakovei veikiant darbdavio interesais, bet sprendžiant asmeninius, su jos darbine veikla jokiu būdu nesusijusius, klausimus, Policijos departamento atsakomybė dėl atsakovės nurodytos žalos negalima jokia apimtimi. Dėl šiame ieškinyje išdėstytų priežasčių DGK sprendimas neatitinka teisinio reglamentavimo ir privalo būti pakeistas, atsakovės pareikštų reikalavimų Policijos departamentui netenkinant visiškai.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į pastatą Saltoniškių g. 19, Vilnius, ji ėjo ne asmeniniais reikalais, o savo tuometinės tiesioginės vadovės J. G. nurodymu tam, kad atsiimtų pinigus, kurie buvo ieškovo rinkti ieškovo visiems darbuotojams organizuotai Kalėdinei šventei. Kadangi atsakovė šioje šventėje nedalyvavo dėl ligos, J. G. nurodė atsakovei atsiimti pinigus (duomenys neskelbtini) kabinete, esančiame Saltoniškių g. 19, ir šiuo tikslu suteikė atsakovei pertrauką, nurodžiusi programoje paspausti mygtuką „kitas darbas“. Taigi į pastatą Saltoniškių g. 19 atsakovė ėjo su darbdavio žinia ir leidimu, gavusi tam iš darbdavio pertrauką. Iki atsakovės traumos J. G. yra siuntusi atsakovę į Saltoniškių g. 19 nunešti pinigus ieškovo Kalėdinei šventei ir už kitus darbuotojus (kurių tuo metu nebuvo darbe arba jie dirbo nuotoliniu būdu). DGK posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad savo 2022-12-27 paaiškinime buvo aiškiai nurodžiusi įvykio vietą, tačiau dėl savo vadovės J. G., o vėliau dėl I. L. (atlikusios nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą) reikalavimų šis paaiškinimas buvo kelis kartus tikslinamas. Visgi, tiek J. G., tiek I. L. matė ir susipažino su pirminiu atsakovės paaiškinimu, kuriame buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „<...> išeinant prie durų paslydau ant plytelių ir nukritau ant kelių. Gestais parodžiau, kad viskas gerai ir išėjau pro duris.“ Taigi tiksli įvykio vieta ieškovui buvo žinoma nuo pat 2021-12-27, kuomet atsakovė pateikė paaiškinimą dėl aptariamo įvykio. Kadangi atsakovė aiškiai buvo nurodžiusi įvykio vietą, o 2022-01-24 nelaimingo atsitikimo darbe akte įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe bei nurodyta, kad įvykio priežastis yra slidžios grindys, Atsakovė neatkreipė dėmesio į kitas šiame akte nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad tiek DGK nagrinėjant darbo bylą, tiek ir šiuo metu atsakovė laikosi pozicijos, kad 2022-06-16 ieškovo parengtas naujas (kaip nurodo ieškovas, patikslintas) nelaimingo atsitikimo darbe aktas tebuvo priemonė ieškovui pagrįsti savo DGK išdėstytą poziciją, kuria siekiama išvengti civilinės atsakomybės dėl atsakovės patirtos žalos. Šią aplinkybę pagrindžia abiejų aktų analizė ir jų turinio palyginimas. Ieškovas tiek pačiame 2022-06-16 akte, tiek šiame ieškinyje teigia, kad šio akto parengimo pagrindas buvo neva tik 2022-06-01 paaiškėjusi visai kita įvykio vieta, tačiau, kaip minėta aukščiau, tiksli traumos vieta ieškovui buvo žinoma nuo pat pirminio atsakovės paaiškinimo pateikimo momento. Palyginus 2022-01-24 ir 2022-06-16 aktų turinį matyti, kad ieškovas patikslino ne tik įvykio vietą, o visą aktą iš esmės jį pakeisdamas – konstatuodamas, kad trauma įvykio ne dėl slidžių grindų, o kitų priežasčių, kad į pastatą Saltoniškių g. 19 atsakovė ėjo asmeniniais reikalais, o ne darbdavio nurodymu, nurodė, kad įvykis nėra laikomas nelaimingu atsitikimu darbe. Rengiant 2022-01-24 aktą ieškovui nekilo klausimų, dėl kokių priežasčių atsakovė buvo pastate Saltoniškių g. 19, ir jį atsakovas pripažino nelaimingu atsitikimu darbe, tuo tarpu 2022-06-16 akte jau atsirado teiginiai, kad šiame pastate atsakovė lankėsi asmeniniais reikalais (nors aplinkybę, kad į Saltoniškių g. 19 atsakovė ėjo pasiimti pinigų, ji taip pat nuosekliai nurodė nuo pat pirmojo paaiškinimo pateikimo momento), todėl neva nėra galimybės konstatuoti priežastinį ryšį tarp traumos ir darbo. Iš 2022-06-16 akto turinio ir jo priedų matyti, kad juo iš esmės siekta surinkti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo atsiliepime į atsakovės prašymą DGK išdėstytas aplinkybes ir tokiu būdu išvengti galimos civilinės atsakomybės. Objektyvus nelaimingo atsitikimo tyrimas nebuvo atliktas nei rengiant 2021-01-24 aktą, nei neva 2022-06-16 tikslinant aktą. Nurodytas aplinkybes patvirtina faktas, kad turėdamas tokią pareigą ieškovas (jo suburta komisija) nei pirmą, nei antrą kartą tariamai tirdama nelaimingą įvykį nesugebėjo apžiūrėti, užfiksuoti įvykio vietos, tinkamai apklausti atsakovę apie įvykio vietą ir aplinkybes – nors 2022-06-16 akte teigiama, kad tariamai atsakovės paaiškinime buvo netinkamai nurodyta įvykio vieta, rengiant 2022-06-16 aktą ieškovas iš tiesų netyrė ir nesiaiškino tikrosios įvykio vietos – prie 2022-06-16 akto ieškovas pridėjo tą patį atsakovės 2021-12-27 paaiškinimą, kuriame, jo teigimu, yra nurodyta netiksli įvykio vieta, ir neprašė atsakovės pateikti naujo paaiškinimo, patikslinant įvykio vietą, ar fiziškai parodyti įvykio vietą. Maža to, ieškovas pats rengdamas 2022-06-16 aktą netinkamai nurodė įvykio vietą pastato Saltoniškių g. 19 plane. Nurodytą atsakovės poziciją pagrindžia ir 2022-06-16 akto priedai, o būtent tarnybiniai pranešimai, kurių turinys akivaizdžiai yra priderintas prie ieškovo 2022-06-16 akte išdėstytų teiginių ir pozicijos, visi tarnybiniai pranešimai yra beveik identiški, parengti pagal tą patį šabloną, net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, kas patvirtina faktą, jog šie pranešimai nebuvo parengti asmeniškai kiekvieno iš darbuotojų, o jiems galimai buvo iš anksto pateikti jau surašyti arba buvo nurodoma, ką būtent reikia juose parašyti. Pažymėtina ir tai, kad stebina ir visų šių ieškovo darbuotojų atmintis – visi jie 2022 m. birželio mėn. t. y. praėjus net daugiau nei pusei metų nuo įvykio, puikiai sugebėjo atsiminti jiems niekuo neypatingą 2021-12-22 dieną (kaip daugelis jų teigia, niekas nematė ir negirdėjo, kad 2022-12-22 atsakovė būtų nukritusi), kartais net nurodant tikslų laiką, nors vargu ar sugebėtų atsiminti, kas vyko bet kokią kitą dieną. Atsakovei asmeniškai kreipusis į vieną iš buvusių kolegių J. P. dėl 2021 m. gruodžio 22-23 d. įvykių, pastaroji buvo nustebusi, kaip ji galinti atsiminti, kas įvyko prieš pusę metų, nors prie 2022-06-16 akto pridėtame jos 2022-06-02 tarnybiniame paaiškinime ji aprašė įvykį net nurodydama laiką valandų ir minučių tikslumu. Nurodytas aplinkybes patvirtina pridedamos susirašinėjimo WhatsApp programėlėje ekrano nuotraukos ir byloje esantis 2022-06-16 nelaimingo atsitikimo darbe aktas su priedais. Svarbu pažymėti ir tai, kad rengdamas 2022-06-16 aktą ieškovas netyrė, kokia buvo grindų danga įvykio vietoje, o tik parengė darbuotojų tarnybinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad nusiskundimų dėl slidžių grindų nebuvo gauta. Ieškovas nei pats, nei atsakovei ir jos atstovei prašant per visą darbo bylos nagrinėjimo laikotarpį nesugebėjo pateikti duomenų apie Saltoniškių g. 19 grindų dangą. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pastato Saltoniškių g. 19, Vilniuje, pirmajame aukšte būtų suklijuotos jo nurodomos plytelės, o taip pat, kad pastato Saltoniškių g. 19, Vilniuje, pirmojo aukšto grindų danga įvykio metu atitiko tokiai dangai keliamus reikalavimus (atsparumo slydimui, skysčiams ir pan.). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek 2022-06-16 akte teigia, kad atsakovė nukrito patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 1-6, iki jos iš lauko praeinama per 2 drėgmę sugeriančius kilimėlius, todėl iki patalpos Nr. 1-6 vanduo, sniegas ir purvas ant ateinančių į pastatą asmenų avalynės nebūna atnešamas. Dėl šios priežasties ieškovas padarė išvadą, kad įvykis atsitiko ne dėl slidžios grindų dangos, o dėl tyrimo metu nenustatytos priežasties – galimai atsakovės blogos savijautos ar didelio skubėjimo. Pažymėtina, kad nurodytos išvados tėra ieškovo prielaidos, nepagrįstos tyrimo metu surinktais duomenimis. Visų pirma, ieškovas nei nagrinėjant darbo bylą DGK, nei su šiuo ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių grindų kilimėlių konkrečiose patalpose buvimo faktą ir/ar jų keitimo periodiškumą (galbūt kilimėliai ten buvo sudėti, bet nėra duomenų, kad jie buvo keičiami ir kaip dažnai). Be to, valytoja, kurios parodymais ieškovas grindė 2022-06-16 aktą, priešingai, nei ieškinyje ir 2022-06-16 akte teigia ieškovas, nurodė, kad minėtoje vietoje (jau už grindų kilimėlių), yra prinešama smėlio ir druskos mišinio iš gatvės (jos paaiškinimas pridėtas prie 2022-06-16 akto). Logiškai vertinant šį teiginį, akivaizdu, kad buvo prinešamas ir sniegas su vandeniu, kadangi neįmanoma žiemą iš lauko, kur yra sniegas ir ledas, apibarstytas smėlio ir druskos mišiniu, prinešti tik smėlio ir druskos mišinio, neprinešant kartu ir sniego/vandens – druskos ir smėlio mišinio paskirtis yra tirpdyti ledą ir tokiu būdu mažinti slidumą, dėl ko susidaro druskos, smėlio ir ištirpusio ledo/sniego mišinys. Taigi akivaizdu, kad į 2022-06-16 aktą buvo įtrauktos tik ieškovui palankios, jo atsakomybę šalinančios ar ribojančios aplinkybės, o ne nešališkai ištirtos ir įvertintos visos su Atsakovės trauma ir jos kilimu susijusios aplinkybės. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad nagrinėjant darbo bylą DGK ieškovas pateikė duomenis apie plytelių atitikimą nustatytiems reikalavimams (eksploatacinių savybių deklaraciją), vėliau, DGK jau priėmus sprendimą, susisiekė su rangovu ir neva buvo nustatyta konkrečių plytelių, sumontuotų įvykio vietoje, markė, modelis, ant pakuotės gamintojo nurodyta atsparumo slydimui klasė. Taip pat ieškovas nurodo, kad Saltoniškių g. 19 remonto darbai vyko 2018 m., todėl neva praėjus nemažam laiko tarpui duomenų gavimas iš rangovo buvo apsunkintas ir užtruko. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Saltoniškių g. 19 pirmame aukšte buvo suklijuotos būtent šios konkrečios plytelės, nurodytos iеškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje. Aplinkybės, susijusios su duomenų gavimu iš rangovo ir apie jų apsunkinimą bei trukmę neatitinka tikrovės. Nagrinėjant ginčą DGK ieškovo ne kartą buvo reikalauta pateikti duomenis apie Saltoniškių g. 19 pirmo aukšto grindų dangą ir, kad ji atitinka tokiai dangai keliamus reikalavimus, to prašė atsakovė, prašė atsakovės atstovė tiek raštu. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina faktą, kad ieškovas nei rengdamas pirmąjį aktą, nei „tikslindamas“ antrąjį aktą objektyviai ir visapusiškai netyrė atsakovės nelaimingo atsitikimo, nesiekė nustatyti tikrųjų atsakovės traumos priežasčių, nesiaiškino, kokia buvo grindų danga įvykio metu ir pan., tą ieškovas pradėjo daryti tik DGK priėmus ieškovui nepalankų sprendimą. Atsakovė, kurios sveikata buvo sužalota, turi teisę gauti visišką nuostolių atlyginimą, tame tarpe ir negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvus sužalota. Kadangi VSDFV mokama ligos išmoka sudaro tik 62,06 % asmens kompensuojamojo darbo užmokesčio, atsakovė, net ir turėdama reikiamą stažą ligos išmokamai gauti, nebūtų gavusi 100 % žalos (negautų pajamų pavidalu) atlyginimo ir dėl civilinėje teisėje galiojančio visiško žalos atlyginimo principo vis tiek turėtų teisę pareikšti ieškovui reikalavimus dėl likusių 37,94 % negautų pajamų, kadangi, kaip minėta, asmeniui, o ypač jo sveikatai, padaryta žala turi būti atlyginama visiškai. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai apie tai, kad DGK sprendime pateikta formuluotė „ ...atsakovo patalpose, kuriose ji galėjo būti dėl atliekamos darbo funkcijos…“ (nors tiksliai žinoma, kad aptariamu atveju atsakovė ten buvo dėl kitų priežasčių, ir dėl to tarp šalių nėra ginčo) - visiškai nepagrįstai išplečia nelaimingo atsitikimo darbe teritoriją. Būtent dėl šių aplinkybių yra kilęs ginčas – pastate Saltoniškių g. 19 traumos dieną 2021-12-22 atsakovė lankėsi ne savo noru ir iniciatyva, o dėl to, kad turėjo pasiimti pinigus, kurie buvo rinkti ieškovo organizuotai Kalėdinei šventei. Kalėdinė šventė buvo organizuojama ir pinigai šventės vietos nuomai buvo renkami būtent ieškovo iniciatyva, o ne atsakovės. Pinigų rinkimas buvo organizuojamas ne darbuotojui apeinant ir surenkant pinigus, o visiems darbuotojams sunešant pinigus į Saltoniškių g. 19, (duomenys neskelbtini) kabinetą, todėl atsakovė buvo priversta dėl šių pinigų eiti į Saltoniškių g. 19. Be to, kaip minėta aukščiau, atsakovės buvusi tiesioginė vadovė J. G. net yra siuntusi Atsakovę nunešti pinigus už kitus darbuotojus, todėl teiginys, kad į Saltoniškių g. 19 atsakovė ėjo savo iniciatyva asmeniniais reikalais nėra pagrįstas – ten atsakovė buvo priversta eiti tam, kad atsiimtų už Kalėdinę šventę rinktus pinigus, apie tai buvo informuota ir leidimą bei pertrauką tam jai suteikė jos tiesioginė vadovė, eidama į Saltoniškių g. 19 atsakovė buvo darbdavio žinioje. Be to, kaip minėta, pastate Saltoniškių g. 19, atsakovė buvo priversta lankytis kiekvieną dieną, kadangi tik ten yra valgykla ir kavos aparatas, kuriais atsakovė galėjo naudotis pietų pertraukos metu.

Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe dieną ji blogai jautėsi dėl (duomenys neskelbtini). Ji taip pat turi sveikatos ((duomenys neskelbtini)) problemų, todėl vaikšto lėtai. Pasakymas, kad skubėjo, reiškia, jog ji skubėjo pagal savo asmenines galimybes. Pinigus nešė turėdama vadovės leidimą. Vadovė liepė paspausti „kitas darbas“. Šį mygtuką spaudžia ir eidama į tualetą. Teigė, kad Kalėdinę šventę organizavo darbdavys – Policijos departamentas, darbuotojai prie to turėjo finansiškai prisidėti. Kadangi dėl sveikatos būklės ji į šventę eiti negalėjo, vadovė liepė nueiti ir atsiimti pinigus.

Liudytoja I. L. teismo posėdyje parodė, kad atsižvelgus į atsakovės paaiškinimą, jai nekilo jokių abejonių dėl įvykio. Vaizdo įrašo neprašė, nes trauma nesudėtinga. Įvykio vieta neužfiksuota, nes buvo Kalėdinis laikotarpis. Tyrimą atliko susirašinėdama elektroniniu paštu. Atlikdama pirmą tyrimą konstatavo, kad įvykis atsitiko darbo metu ir įmonės teritorijoje, gilintis, kur atsakovė ėjo, nekilo minčių. Atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, jog atsakovė vykdė papildomas funkcijas.

Liudytoja B. M. teismo posėdyje parodė, jog tyrimą atliko paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vedėjo sprendimu. Tyrimo metu liudytojai parodė, jog nusiskundimų dėl grindų nebuvo gavę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 16.45 val. atsakovė darbo metu paslydusi nugriuvo Policijos departamento administracinio pastato hole, adresu Saltoniškių g. 19, Vilniuje, kuri buvo darbuotojos darbo vieta; patyrė kelio sumušimą (traumą), dėl ko buvo laikinai nedarbinga nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. kovo 18 d. Tirti šiam įvykiui darbdavys sudarė komisiją, kuri, atlikusi tyrimą, surašytu 2022 m. sausio 24 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 5-NA-2 (Aktas) konstatavo veiksnį, lėmusį sužalojimą – kritimas dėl slidžių grindų, taip pat konstatavo nelaimingo atsitikimo priežastį – pastato išėjimo teritorijoje esančio praėjimo nepakankama priežiūra, neatitinkanti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Ieškovui argumentuojant, jog ginčą nagrinėjant DGK jam buvo atskleistos naujos aplinkybės dėl įvykio vietos, ieškovas inicijavo naują tyrimą ir 2022 m. birželio 16 d. buvo surašytas patikslintas aktas, kuriame veiksniai, lėmę sužalojimą, nurodyti – žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių, o nelaimingo atsitikimo priežastys įvardintos – saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Patikslinto akto turinyje dėstoma išvada, jog įvykis atsitiko ne dėl slidžios grindų dangos, o dėl tyrimo metu nenustatytos priežasties – galimai darbuotojos blogos savijautos ar didelio skubėjimo. Atsakovei nesutinkant su patikslintu aktu, jis buvo apskųstas VDI, kartu prašant atlikti naują nešališką nelaimingo atsitikimo tyrimą. 2022 m. spalio 3 d. VDI surašė naują Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5-NA-5 (VDI Aktas), o patikslintą aktą pripažino negaliojančiu. VDI Akte nurodyta, jog sužalojimą lėmęs veiksnys – žmogaus griuvimas dėl slidumo, o nelaimingo atsikitimo priežastys – darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti. VDI Akte, be kita ko, buvo nustatyta, jog pastato (Saltoniškių g. 19, Vilnius) hole yra patiesti du kilimėliai, kurie keičiami du kartus per savaitę, o patalpos valomos kiekvieną dieną. Taip pat holo grindų plytelės atitiko R10 atsparumo slydimo klasę.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, atsakovei teigiant jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrus turtinę ir neturtinę žalą ją privalo atlyginti darbdavys (ieškovas). Tuo tarpu ieškovas teigia, jog įvykis iš esmės nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo suformuluotų kriterijų „atliekant darbo funkcijas“ ar „būnant darbo vietoje“ ir todėl nekyla atsakomybė. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovą ir atsakovę įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2553 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Taigi, darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybę reglamentuojančio DSSĮ 46 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Kaip nurodyta VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės 2022-01-10 pažymoje, atsakovė patyrė kelio sumušimą, šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Atsakovė traumą patyrė darbo metu, ieškovės patalpose. Taigi, šiuo atveju žala padaryta darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir šalis įvykio metu siejant darbo santykiais, taigi darbdavys atsako bendrais CK ir DK įtvirtintais pagrindais (nustačius neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę).

Iš 2022 m. sausio 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 5-NA-2 (toliau – Aktas) nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe pagal J. R. L. paaiškinimą įvyko 2021 m. gruodžio 22 d. apie 16.30 val. išeinant iš pastato prie pagrindinių durų, kur ji paslydo ir nukritusi susitrenkė vienos kojos kelį. Apie incidentą nedelsiant informavo tiesioginę vadovę. 2021 m. gruodžio 23 d. kelis buvo mažai patinęs ir nesimatė jokių mėlynių, todėl atsakovė tęsė darbą. 2021 m. gruodžio 24 d. darbe koją vis labiau skaudėjo ir pradėjo tinti, naktį pradėjo ryškėti mėlynės. 2021 m. gruodžio 25 d. ryte koja po nakties buvo patinusi, o ant kelio susiformavusi mėlynė. 2021 m. gruodžio 25 d. būklei pablogėjus, atsakovė kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Atlikus rentgeno tyrimus, lūžių nenustatyta, tačiau išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir pateiktos rekomendacijos tolimesniam gydymuisi. Nelaimingo atsitikimo priežastis – pastato teritorijoje esančio praėjimo nepakankama priežiūra, neatitinkanti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Veiksniai lėmę sužalojimą - J. R. L. kritimas dėl slidžių grindų. Pasak ieškovo, paaiškėjus naujoms aplinkybės, dėl nelaimingo atsitikimo įvykio vietos, 2022 m. birželio 16 d. buvo surašytas patikslintas aktas, tačiau jį apskundus VDI, kartu prašant atlikti naują nešališką nelaimingo atsitikimo tyrimą, 2022 m. spalio 3 d. VDI surašė naują Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5-NA-5, o patikslintą aktą pripažino negaliojančiu. VDI akte nustatyta kad sužalojimą lėmęs veiksnys - žmogaus griuvimas dėl slidumo. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau - Nuostatai) 14 punktą, įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Kadangi aptariamas nelaimingo atsitikimo darbe įvykis nebuvo priskirtas prie sunkių, jį tyrė pats darbdavys. Nelaimingo atsitikimo priežastis – pastato teritorijoje esančio praėjimo nepakankama priežiūra, neatitinkanti sausos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, jog Aktas surašytas paties darbdavio, jame esančios aplinkybės ir pats Aktas nenuginčyti ir nebuvo ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad VDI nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Naujo akto atsiradimas buvo įtakotas paaiškėjus naujoms aplinkybės, dėl nelaimingo atsitikimo įvykio vietos. Iš 2021-12-27 atsakovės paaiškinimo dėl nelaimingo atsitikimo matyti, jog ji nurodė tokią aplinkybę:“ išeinat prie pagrindinių durų paslydau ir nugriuvau ant kelių“. Atsakovės paaiškinimais, minėtas paaiškinimas buvo tikslinamas dėl jos vadovės J. G., o vėliau dėl I. L. (atlikusios nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą) reikalavimų. Teismo posėdyje liudytoja I. L. parodė, jog „dėl atsakovės paaiškinimo jokių abejonių nekilo, atliekant tyrimą įvykio vieta nebuvo fiksuota, nes buvo Kalėdinis laikotarpis, tyrimą atliko susirašinėjant elektroniniu paštu. Vaizdo įrašo neprašė, nes trauma nesudėtinga“. Teismo vertinimu, dėl tokio toks atsainus ir paviršutiniško požiūrio atliekant tyrimą ir darbdavys turi prisiimti atsakomybę. Esant tokiai situacijai, naujo tyrimo iniciavimas akivaizdžiai pažeidžia darbuotojo interesus, jau vien dėl to, jog atliekant pirminį įvykio tyrimą tiek darbdavys, tiek jo sudaryta komisija savo galioje turėdami galimybę visapusiškai ištirti visas nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes ir pasitikrinti vaizdo kamerų įrašus, kas būtų leidę objektyviai įvertinti situaciją, to nepadarė. Akivaizdu, kad toks naujo tyrimo organizavimas neturint vaizdo įrašo, be to, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po nelaimingo atsitikimo darbe paaiškinimų rinkimas verčia abejoti jų patikimumu ir objektyvumu, ir tai neproporcingai apsunkina atsakovės pareigą pagrįsti patirtą žalą ir darbdavio civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius į žalos atlyginimą. Palyginus pirminį ir VDI aktus matyti, jog skirtingais tyrimais buvo nustatyta ne tik kita nelaimingo atsitikimo vieta (teisingiau pirmuoju atveju net nebuvo aiškintasi), tačiau ir priežastys. Kaip jau minėta, pirminiame akte nelaimingo atsitikimo priežastis – pastato teritorijoje esančio praėjimo nepakankama priežiūra, neatitinkanti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, VDI akte – Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti. Kadangi ieškovė per teisės aktų nustatytą terminą neapskundė pirminio akto išvadų, nepagrįstai ilgai laukė ir tik praėjus beveik pusei metų iniciavo naują tyrimą, todėl darbdavys turi prisiimti teisines pasekmes ir atsakomybę dėl tokios situacijos.

Ieškovas akcentuoja, kad įvykis iš esmės nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo suformuluotų kriterijų „atliekant darbo funkcijas“ ar „būnant darbo vietoje“. Iš atsakovės paaiškinimų matyti ir tai pagrindžia byloje esanti susirašinėjimo medžiaga, jog atsakovė į gretimą pastatą ėjo ne asmeniniais reikalais, o savo tuometinės tiesioginės vadovės J. G. nurodymu tam, kad atsiimtų pinigus, kurie buvo ieškovo rinkti jo paties organizuotai Kalėdinei šventei. Pinigus nešė turėdama vadovės leidimą, paspaudusi mygtuką „kitas darbas“. Teismas visiškai sutinka su DGK pozicija, jog šis įvykis, kuriame atsakovė patyrė kelio traumą laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, nes jis įvyko atsakovės darbo metu (DK 111 straipsnio 1 dalis), darbdavio patalpose, kuriose ji galėjo būti dėl atliekamos darbo funkcijos. Aplinkybė, kad tuo metu atsakovė darbdavio atstovo leidimu tvarkė asmeninius reikalus, šio konstatavimo nepaneigia. Taip pat pažymėtina, jog asmeninio pobūdžio reikalų tvarkymas buvo tiesiogiai susijęs su paties ieškovo, kaip darbdavio, organizuojama švente. Todėl šioje vietoje darbdavio atliekamų organizacinio pobūdžio veiksmų ne tik sumenkinimas iki darbuotojo asmeninio pobūdžio reikalų, bet ir atsiribojimas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe nėra moralus ir teisingas.

Darbdavio teigimu administracinio pastato, kuriame griuvo J. R. L. pirmame aukšte holą asmuo praeina per du drėgmę sugeriančius kilimėlius kurie žiemą keičiami du kartus per savaitę, patalpas valo kiekvieną dieną valytoja. Liudininkai O. T. ir O. M. paaiškinimuose teigia, jog įvykio nematė ir dėl grindų paviršiaus slidumo niekas pastabų nereiškė. Įstaigos (pastato Saltoniškių g. 19, Vilnius) pirmame aukšte holo grindų paviršius matinės akmens masės plytelės pagal eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 01CPR/Bla/RO/01 ir plytelių gamintojo akuotės techninę charakteristiką atitinka R10 atsparumo slydimo klasę (pagal Europos standarto EN 14411 reikalavimus). Taigi darbdavys savo argumentus įrodinėja taikytomis organizacinėmis priemonėmis (naudojamasi drėgmę sugeriančiais kilimėliais, jų dažnu keitimu, kiekvieną darbo dieną valytojos teikiamomis paslaugomis). Vertinant tokius ieškovo paaiškinimus, iš tiesų teismas neturi pagrindo netikėti, jog patalpos tam tikra tvarka yra prižiūrimos ir valomos. Tačiau ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog nelaimingo atsitikimo metu, t.y. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 16 val. 45 min. grindinys buvo tinkamos būklės (saugios). Tai, kad holą asmuo praeina per du drėgmę sugeriančius kilimėlius, kurie žiemą keičiami du kartus per savaitę, ši faktinė aplinkybė pati savaime nereiškia, jog būtent nelaimingo atsitikimo metu kilimėliai tikrai buvo sausi - duomenų nepateikta. Iš byloje esančios Drėgmę ir purvą sugeriančių kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugų sutarties matyti, jog paslauga suteikiama pagal paslaugų-priėmimo perdavimo aktą, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kada prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui kilimėliai buvo pakeisti ir kad nelaimingo atsitikimo metu jie iš ties buvo funkcionalūs (t.y. sausi), juolab jog iš VDI akto matyti, jog lauko teritorija prie įstaigos buvo apsnigta. Iš O. T. 2022 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimo matyti, jog kokia grindų būklė ji neatsimena, o tai, kad O. M. 2022 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime teigia, jog dėl grindų paviršiaus slidumo niekas pastabų nereiškė, tai dar nereiškia, jog grindys buvo sausos. Be to, kaip byloje nustatyta, valytoja darbą buvo baigusi 14 val., tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko apie 16.45 val. Pati atsakovė pastebėjo, jog su batais atsinešė sniego. Todėl ieškovo atstovės nurodyti teiginiai, jog grindys buvo sausos teismo vertintini kritiškai, nes neįrodyti.

Iš paskutiniojo VDI nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad konstatuota veiksniai lėmę sužalojimą - žmogaus griuvimas dėl slidumo, Akte nėra konstatuota darbuotojo kaltė, lygiai kaip ir to priežastimi nebuvo įvardintas ir didelis darbuotojo neatsargumas, į kurį apeliuoja ieškovas. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Būtent ieškovui kilo pareiga užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlyga. Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad būtent darbdavė, atsakinga už darbuotojų saugą darbe, todėl darbdavė neužtikrino tokios sausos dangos, kuri darbuotojams nekeltų traumų pavojaus – taip ieškovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių atsakovei atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo netinkamų veiksmų užtikrinant saugias darbo sąlygas ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas konstatuoja egzistuojant visas ieškovo kaip darbdavio atsakomybės sąlygas, todėl ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtą ir įrodytą žalą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Atsakovė kreipdamasi į DGK prašė priteisti negautas pajamas (skirtumą tarp nustatyto darbo užmokesčio bei gautos ligos išmokos laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpiu) bei nuostolius (pavežėjo išlaidas vykstant į reabilitacijos procedūras bei išlaidas už įsigytus savo lėšomis įtvarus), viso 136,49 Eur.

Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotinos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Atsakovė neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų tarp darbo užmokesčio netto, kurį ji būtų gavusi, nebūdama laikinai nedarbinga, ir gautos 474,02 Eur ligos išmokos, todėl šis paskaičiuotas skirtumas, t. y. 1/10 jo dalis (191,19 Eur), kaip negautos pajamos šiuo teismo sprendimu išieškotinos darbuotojos naudai CK 6.283 straipsnio 2 dalies pagrindu. Skaičiuodama išmokas, komisija teisingai sprendė, kad darbdavio išmokėta materialinė pašalpa nėra darbo sutartimi garantuotas darbo užmokestis, todėl ji pagrįstai nebuvo įtraukta į negautų pajamų paskaičiavimą.

Nors ieškovas kategoriškai nesutiko, jog atsakovei būtų atlygintos jos patirtos išlaidos dėl įtvarų įsigijimo ir pavežėjo paslaugų, tačiau, teismo nuomone, įgyvendinant gydytojų rekomendacijas, įtvarų įsigijimo išlaidos objektyviai pagrįstos, o ir pavežėjimo paslaugos esant apsunkintam judėjimui dėl skausmo buvo būtinos, todėl pagrįstai DGK priteisė atsakovės naudai 1/10 dalį įtvarų vertės – 6,23 Eur, ir 1/10 dalį už pavežėjimo paslaugas patirtų išlaidų – 7,42 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pirmiausia spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Neturtinės žalos pripažinimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y., kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės.

Atsakovė neturtinės žalos atsiradimą grindė nelaimingo atsitikimo darbe faktu – fiziniu skausmu ir kojos (kelio traumos) rimtomis pasekmėmis bei bendradarbių žeidžiančiu ją bendravimu, tiesioginės vadovės pasikeitusiu elgesiu po traumos, prašomos informacijos nesuteikimo, administracijos abejingumu, jai patyrus traumą darbe ir neturint lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju vertintinos tokios aplinkybės kaip atsakovės patirtas fizinis skausmas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir atsiradusios neigiamos sveikatos pasekmės, taip pat atsakovės elgesys, kuriuo ji prisiėmė traumos riziką.

Iki nelaimingo atsitikimo darbe atsakovė, jos paaiškinimais, bendravimo problemų neturėjo, o nutikus nelaimingam atsitikimui teko bylinėtis dėl medicininių išlaidų padengimo, santykiai su vadove pasikeitė, atsakovė teigė, jog darbas jai patiko, tačiau po nelaimingo atsitikimo nematė galimybių pagal savo sveikatą dirbti pas atsakovę. Teismas mano, kad prašomos priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą DGK pagrįstai sumažino iki 400 Eur. Atsakovė šios sumos neginčijo, todėl ji paliktina.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų teiginių, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos, 191,19 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 19 ct), atskaičius mokesčius, negautų pajamų bei 13,65 Eur (trylika eurų 65 ct) nuostolių atsakovės J. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-7398/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė