- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-08
- Bylos Nr.
- 1-435-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00008-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- O. Ž.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 4 kartus: 1) 2014-04-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu; 2) 2018-05-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams; 3) 2020-09-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 30 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė 20 parų arešto; 4) 2023-02-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti šie įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nuteistajam 2024-01-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nutartimi papildomai paskirta pareiga – gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei O. Ž., o būtent: 2024-01-01, apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai O. Ž. į nosies sritį, tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino bei parodė, kad su nukentėjusiąja jis yra sugyventiniai. Bendrai gyvena kartu 11 m., veda bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini)Įvykio dieną kartu su nukentėjusiąją namuose šventė Naujuosius namus. Vėliau į jo namus buvo atvykusi sugyventinės pusseserė L., brolis D. P., tėvas J. P. ir aš su O. Ž.. Visi kartu vartojo degtinę. Jis asmeniškai išgėrė apie pusę litro išgerti. Nukentėjusioji taipogi vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė šampaną. Dėl girtumo kaltinime nurodytų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau pamena, kad vėliau atsibūdo tėvų namuose. Nepamena kaip atsirado tėvų namuose. Nukentėjusioji vėliau jam papasakojo, kad įvykio metu jis balkone kėlė balsą. Norėdama jį nuraminti, nukentėjusioji sutrenkė jam per petį. Atsigręžęs, jis spyrė nukentėjusiajai ir pabėgo iš namų. Policijos pareigūnus iškvietė jis, nes jam mama papasakojo ką jis padarė. Kvietė policijos pareigūnus norėdamas išsiaiškinti kas įvyko. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė dvejoms paroms. Jis pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajai smogti bei sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi. Girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: O. Ž. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad E. P. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį jau vienuolikti metai. 2023-12-31 pas juos namuose šventė Naujus metus. Iš T.pas ją į namus atvažiavo jos pusseserė L. E., buvo atėję E.brolis ir tėvas. E. brolis išėjo iš jų anksti, o tėvas buvo atėjęs su nakvyne. Šventė draugiškai, jokių pykčių tarp jų su E. nebuvo. 2024-01-01, apie 00.30 val., grįžus į namus po apsilankymo prie miesto eglės ir ruošiantis jau eiti miegoti, E. dar nuėjo į balkoną parūkyti ir ten dėl tuo metu buvusio girtumo pradėjo labai garsiai šūkauti ir keiktis. Ji tada priėjo prie pastarojo, norėdama apraminti. Švelniai jam ranka patapšnojo per petį ir pasakė, kad jis ramintųsi. E. tada jai nieko nesakęs iškarto spyrė vieną kartą į nosies sritį ir ją praskėlė. Iškart po spyrio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji rankomis susiėmė už jos ir pasakė E., kad dabar kvies policiją. Tai išgirdęs, E. lyg ir norėjo pulti dar ant jos, bet tada į tarpą tarp jų su E. puolė jos pusseserė ir E. jai nieko daugiau nebedarė. E. tėvas tuo metu buvo balkone ir atsitūpęs rūkė, negali nurodyti ar jis matė kaip E. jai įspyrė, nes tai buvo sekundžių reikalas, o be to ir E. tėvas tuo metu jau buvo labai girtas. Kol susirado savo telefoną ir pradėjo skambinti pagalbos numeriu, E. iš namų pabėgo ir dabar jau žino, kad jis būdamas tėvų namuose pats sau išsikvietė policiją, nes kol dar buvo pareigūnai jų namuose, ji girdėjo kaip per radijo ryšį buvo iškvietimas pas E. tėvus į namus. Ją apžiūrėjo į namus atvykusi greitoji med. pagalba, ją iškvietė turbūt atvykę policijos pareigūnai, po apžiūros į ligoninės priėmimo skyrių jos nevežė, nes tam nebuvo jokio reikalo, nosis nelūžusi, tik prakirsta. Tai antras toks kartas, kai E. prieš ją smurtavo. Pirmą kartą jis prieš ją smurtavo gal prieš kokius 6-7 metus, tada irgi buvo jam iškelta byla. E. tikrai buvo susitvarkęs, tarp jų jokių barnių, ar nesutarimų tikrai nebuvo ir kas jam čia dabar užėjo ji nei pati nežino, greičiausiai jis jau buvo „pergėręs“ ir tiesiog nebesuvokė ką daro. Jai suprantamai yra išaiškinta teisė jog gali pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jokio ieškinio byloje ji nereikš. Daugiau ji neturi ko pasakyti. (b.l. 44-47); 2024-01-01 Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ant O. Ž. nosies matomas apie 1 mm pločio ir apie 5 mm ilgio odos įbrėžimas. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų ant moters kūno nėra. (b.l. 48-50, 51-54); Specialisto teismo mediko išvada kurioje nurodyta, kad ant O. Ž. kūno sužalojimo nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. O. Ž. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 59); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad tiksli įvykio vieta yra tarp kavos staliuko ir balkono durų. Įvykio vieta fotografuota. (b.l. 14-16, 17-22); Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašu, kuriame nurodyta, kad O. Ž. kalba su BPC darbuotoja ir pasako, kad norėtų iškviesti policiją, sugyventinis spyrė į veidą ir praskėlė jai nosį. (b.l. 65-67); policijos pareigūnų „body“ kameros vaizdo įrašu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji pasakojo, kad jai atidarius balkoną ir liepos kaltinamajam miegoti, nes visi yra pavargę, kaltinamasis jai spyrė į nosį (b.l. 70-73). Padarytos nusikalstamos veikos objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padarė prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamos veikos apdarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo recidyvistu.
Kaltinamasis nesunkų nusikaltimą, prieš savo šeimos narį, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skirtina bausmė mažintina 1/3.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. skiriama bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2023-02-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo
„Esminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neneigė jo padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Nors kaltinamasis yra recidyvistas, turi neišnykusį teistumą, nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, toliau planuoja bendrą ateitį, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pakartotinai atidėtinas. Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam skirtini įpareigojimai bei pareigos.
Dėl kardomosios priemonės
E. P. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl kitų dokumentų
Daiktai – CD su vaizdo ir garso įrašais paliktini prie bylos.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d., -
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023-02-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje, laiku nuo 23 val. iki 6 val. Paskirti šiuos įpareigojimus:
- gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą bei teikti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui tai patvirtinančius duomenis
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (jeigu šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas pagal 2023-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Daiktus – CD su vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.