Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-2557-668/2013 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Kauno apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje A. U. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 2 d., t.y. tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko direktoriaus pareigose, siekdamas apgaule įmonės naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium S. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą suklastotą pažymą apie V. G. pajamas, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai kad V. G. 2007 m. II ketvirtį buvo išmokėtas 2651,9 lito mėnesinis darbo užmokestis, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2007-07-18 nuvykus su šiais dokumentais į AB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius kreditų vadybininkei R. V. V. G. vardu, bei pateikus pastarajai prašymą išduoti 40000 litų vartojimo kreditą V. G. asmens tapatybės kortelę ir netikrą pažymą apie pajamas, bei pasirašius banko dokumentus - kredito paraišką dėl 40000 litų vartojimo kredito suteikimo fiziniam asmeniu, 2007-07-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8218-09 ir kredito grąžinimo grafiką V. G. vardu, nukopijuotu V. G. parašu, bei 2007-07-23 pateikus V. G. vardu pasirašytą nukopijuotu V. G. parašu mokėjimo nurodymą Nr. 742750 dėl 40000 litų pervedimo iš V. G. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šie pinigai buvo apskaityti įmonės apyvartos žiniaraštyje kaip avansu gautos sumos, tokiu būdu, įmonės naudai įgydamas didelės 40000 litų vertės svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bei slėpdamas padarytą nusikaltimą laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2009-01-29 darė įnašus V. G. vardu bankui, įnešdamas pinigų sumas į nieko apie tai nežinančio V. G. vardu atidarytas sąskaitas AB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdamas palūkanas ir delspinigius bei grąžindamas dalį paskolos, tačiau vėliau pinigų nemokėjo, ko pasėkoje AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 9994 litų turtinė žala.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-2557-668/2013 prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium S. K., tačiau Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2013-07-09 nutarimu (t. 2, b.l. 110-112) ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. 182 str. 2 d. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 255 str.).

Prokuroro nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno ikiteisminio tyrimo trūkumo. Teismo argumentai, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 str. reikalavimai, kad pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, yra nepagrįsti, kadangi teismas turi baudžiamojo proceso įstatyme numatytas procesines galimybes pašalinti, neutralizuoti bylos trūkumus, jeigu tokie paaiškėja nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, neperduodamas baudžiamosios bylos prokurorui (BPK 256 str., 287 str., 288 str.). Be to, teismas aplinkybę dėl S. K. bendrininkavimo, įrašytą per klaidą kaltinamajame akte, turi galimybę pašalinti kaip nepasitvirtinusią, aprašydamas procesiniame sprendime, ir tai netrukdo teismui bylą nagrinėti. Skunde teigiama, kad ši prokuroro padaryta techninė klaida surašant kaltinamąjį aktą nėra joks esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi esminiais baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d. ), o tokių pažeidimų perduodant bylą nagrinėti teismui nepadaryta. Be to, kaltinamajame akte įrašytas kaltinimas pagal faktines aplinkybes nėra pakitęs, lyginant jį su naujai A. U. įteiktu įtarimu, nes visos tos pačios tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra surašytos naujai įteiktame įtarime ir pagal senąjį įtarimą surašytame kaltinamajame akte, todėl tai nėra esminė aplinkybė, iš esmės keičianti kaltinimą ir suvaržanti kaltinamojo teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro skundas netenkintinas.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamuoju aktu iš esmės apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-09-12 įtariamajam A. U. pareikšti patikslinti įtarimai, kuriuose nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. U. veikė kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Nurodyta, kad nenustatytomis aplinkybėmis A. U. iš nenustatyto asmens gavo V. G. asmens tapatybės kortelę ir suklastotą pažymą apie V. G. pajamas, šiuos dokumentus A. U. perdavė nenustatytam asmeniui (...), iš V. G. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus 40000 Lt po pinigų pervedimo juos apskaitė įmonės apyvartos žiniaraštyje.

Kaip matyti iš įtarimų, pareikštų A. U. 2013-05-07 (t. 2, b. l. 87), kurie buvo išdėstyti ir kaltinamajame akte, jis įtariamas veikęs bendrininkų grupėje kaip vykdytojas kartu su nenustatytu asmeniu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. K.. Pagal šiuos pareikštus įtarimus V. G. asmens tapatybės kortelę ir suklastotą pažymą apie V. G. pajamas nenustatytam asmeniui perdavė ne A. U., o S. K.. be to, šiuose įtarimuose A. U. nereiškiami kaltinimai, kad būtent jis apskaitė iš V. G. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus 40000 Lt įmonės apyvartos žiniaraštyje.

Taigi prokuroro argumentai, kad kaltinamajame akte padaryta tik techninė klaida ir visos kitos aplinkybės, išskyrus S. K. nuorodymą įtarime, nesikeitė, nepagrįsti.

BPK 187 straipsnyje „Pranešimas apie įtarimą“ nustatyta, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką. Naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys.

Nagrinėjamu atveju byloje atliekant ikiteisminį tyrimą keitėsi įtarimo turinys – įtarimo faktinės aplinkybės ir pačių įtarimų apimtis. BPK 219 str. 3 punkte nurodyta, kad, be kitų duomenų, kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei įtarime išdėstytą aprašymą. Šiuo atveju kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas iš esmės skiriasi nuo įtarimų, pareikštų A. U. ikiteisminio tyrimo metu – A. U. teismui atiduotas dėl kitų veikų, nei jam buvo pareikštas galutinis įtarimas.

Konstatuotina, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, nes jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Šie kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir jų negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo bylą nagrinėti iš esmės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.