Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. U. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje A. U. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarymu.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas su (duomenys neskelbtini) direktorium S. K.. Tačiau 2013-07-09 Kauno apygardos prokuroro nutarimu (2 t., b. l. 110-112) ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. 182 str. 2 d.

Esant tokioms aplinkybėms byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių ( BPK 255 str.).

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Šiuo atveju surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 str. reikalavimai, pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje A. U. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarymu, perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 1 (vieno) mėnesio terminą trūkumams pašalinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.