Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkės T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) K. J. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai – T. O. ir V. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal priverstinės hipotekos lakštą Nr. 01/5/2011/0009929, 2011-06-15 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, T. O. ir V. O., užtikrindami Vilniaus apygardos teismo 2010-06-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2447-450/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-303/2011 įvykdymą, įkeitė K. J. skolininkei T. O. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus reikalavimo sumą sudaro 137 447,81 Lt bei 137 Lt žyminio mokesčio. Priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas – 2006-08-04 skolos raštelis, kuria kreditorius skolininkui paskolino 235 000 Lt ir Vilniaus apygardos teismo 2007-03-16 teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-2009-56/2007.

areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis T. O. Taip pat, skolininkai T. O. ir V. O. įspėti, kad negrąžinus skolos, t. y. 137 447,81 Lt bei 137 Lt žyminio mokesčio, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad skolininkai nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos.

CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditoriaus K. J. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutarė areštuoti įkeistų daiktų savininko bei skolininkės – T. O., įkeistą turtą pagal 2011-06-15 priverstinės hipotekos lakštą Nr. 01/5/2011/0009929 bei įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Skolininkė (įkeisto turto savininkė) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog kreditorius kreipėsi į hipotekos skyriaus teisėją dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, prieš tai nenutraukęs išieškojimo iš kito skolininkės turto – darbo užmokesčio. Be to, nurodo, kad vienu metu išieškojimas gali būti vykdomas tik iš vienos eilės turto. Tuo tarpu, šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio bei tuo pačiu metu yra pradėta išieškojimo iš jai priklausančio nekilnojamojo turto procedūra.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai. Hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1 dalis); šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo, šios bylos kontekste konstatuotina, jog tokiu atveju kai pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrinamas įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, auksčiau minėtos nuostatos aiškintinos kartu su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2011-06-15 įregistravus priverstinės hipotekos lakštą ir skolininkams nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius įgijo teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto, iš kurio yra išieškoma pirmąja eile. Jeigu pardavus kreditoriui įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, kreditorius galėtų reikalauti išieškojimą tęsti iš kito skolininkės turto. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad šiuo metu skola kreditoriui sudaro net 137 447,81 Lt, tuo tarpu per laikotarpį nuo 2010-02-10 iki 2011-08-11, t. y. pusantrų metų, iš skolininkės išieškota tik 15 533,47 Lt. Taigi, vidutinė iš skolininkės išieškoma suma per mėnesį sudaro tik 862,97 Lt (b. l. 65). Įvertinus šias aplinkybes, skolos dengimas kreditoriaus naudai truktų daugiau kaip 13 metų, o toks ilgas skolos dengimo laikotarpis iš esmės pažeistų ne tik paties kreditoriaus interesus, bet ir prieštarautų vykdymo proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius pagrįstai nutarė areštuoti įkeistus T. O. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pagrįstai nusprendė įspėti skolininką bei įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

T. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.