- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-303/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. O., T. O.
- Ieškovas
- K. J.
- Advokatai
- Giedrius Justas Baranauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams V. O. ir T. O. dėl priverstinės hipotekos nustatymo; trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje patraukta J. M. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. J. prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovams V. O. ir T. O. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems Sūduvių g. 33, Buivydiškių, k., Vilniaus r., 194 904 Lt sumai iki visiško Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių įvykdymo. Nurodė, kad minėtu sprendimu ieškovui iš atsakovo V. O. buvo priteista 240 700 Lt suma. Atsakovui neįvykdžius prievolės, ieškovas kreipėsi į antstolį. Kilus neaiškumų dėl sprendimo už akių vykdymo tvarkos, teismai išaiškino, kad ieškovui priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių (atsakovų) turto, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Iki šiol sprendimas už akių neįvykdytas, todėl kyla grėsmė, kad jo įvykdymas pasunkės ar net taps neįmanomas. Ieškovas pažymėjo, kad būtent ginčo namo statybai ir buvo panaudotos iš ieškovo pasiskolintos lėšos. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, atsakovai pradėjo skyrybų procesą. Toks elgesys rodo atsakovų siekį išvengti priteistų skolų išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto. Turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra įkeistas atsakovės T. O. motinai J. M. . Jos naudai hipoteka perėjo po to, kai AB bankas „Snoras“ perleido reikalavimo teises pagal su atsakovais sudarytą kreditavimo sutartį. Ieškovo vertinimu, atsakovai, įkeisdami turtą J. M. , taip pat siekė jį apsaugoti nuo išieškojimo. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis lygus 499 000 Lt, ir šiuo metu bent dalis prievolės turėtų būti įvykdyta, tuo tarpu žemės sklypo ir pastato vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, siekia 938 435 Lt. Dėl šios priežasties priverstinės hipotekos nustatymas tam pačiam turtui nepažeis ankstesnio hipotekos kreditoriaus interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: iki visiško Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo už akių įvykdymo ieškovo 137 447,81 Lt dydžio reikalavimui užtikrinti nustatė priverstinę hipoteką atsakovės T. O. vardu registruotam ginčo turtui.
Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos tenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal teismų išaiškinimus hipoteka gali būti nustatoma bendrai atsakovams nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui.
Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik tuo pačiu teismo sprendimu, kuriuo yra patenkinami ieškovo kreditoriniai reikalavimai, nes tokio teisinio reguliavimo nenumato nei CK 4 knygos II dalies XI skyriaus normos, nei atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika. Atsakovė ir tretysis asmuo nepagrįstai vadovaujasi CPK XXXVI skyriaus nuostatomis, kurios reglamentuoja hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, pakeitimo ir pabaigimo, perleidimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinės skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančius teisinius santykius, nes ieškovas prašo ne hipotekos įregistravimo, o priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Teismas taip pat sprendė, kad negalima nutraukti bylos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovo pareiškimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismingas Vilniaus apygardos teismui, kuris priėmė sprendimą už akių dėl ieškovo reikalavimo dėl pinigų išieškojimo iš atsakovo.
Teismas atmetė atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, kad aptariamoje civilinėje byloje jau buvo taikytas atsakovo turto areštas. Hipoteka yra savarankiška turtinio reikalavimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, todėl nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atmesti prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu galioja ir kitų kreditorių reikalavimai pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, nėra pagrindinė sprendžiant klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, kadangi, kaip nurodė ieškovas, būtent ginčo gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos paskolintos piniginės. Tokiu būdu negalima teigti, kad šiam kreditoriui suteikiamas koks nors prioritetas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šis turtas įkeistas atsakovės motinai J. M. , būtent jai bankui perleidus reikalavimo teises tuo metu, kai tarp šalių jau vyko ginčas dėl skolos priteisimo, žinant faktines aplinkybes, kur buvo panaudoti paskolinti pinigai.
Teismas nurodė, kad pagal antstolės 2010 m. gegužės 21 d. pažymą neišieškota atsakovo skolos dalis sudaro 137 447,81 Lt. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pažymoje nėra visiškai tiksliai nurodyta išieškota suma ir, pasak atsakovės, iš jos atlyginimo išskaitoma kiekvieną mėnesį ir šiuo metu išieškota bendra suma yra didesnė daugiau kaip 4 000 Lt nei nurodyta pažymoje, neįrodyta, tačiau, net tikint atsakovės paaiškinimu, tai iš esmės nepakeičia išieškotos skolos dydžio, kas sudarytų pagrindą daryti priešingus vertinimus. Teismo nuomone, yra pagrindas neišieškotos skolos sumai nustatyti priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką. Būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką sąlygoja ir pakankamai didelis ieškovo reikalavimas atsakovams, kuris iki šiol yra neįvykdytas.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.171 straipsnio 11 priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė lygi 77 435 Lt, o gyvenamojo namo – 861 000 Lt, todėl bendra šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 938 435 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė T. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų priskirtinumą teismams (CPK 5, 22 str.). Pirma, ieškovas neturėjo procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos nustatymo įsiteisėjusiojo teismo sprendimo vykdymo stadijoje, nes įstatymas nesuteikia asmeniui teisės tokį prašymą pateikti bet kurioje proceso stadijoje. Dėl šios priežasties teismas negalėjo priimti ieškovo prašymo ir jį nagrinėti, o prašymą priėmęs, turėjo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Antra, teismas ieškovo prašymą išnagrinėjo įstatyme nenumatyta procesine tvarka: ginčas nebuvo spręstas nei ginčo, nei ypatingąja teisena. Procesinės teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo sprendžiamas ginčas, procesine sprendime nenurodytos, todėl nėra galimybės nustatyti, kuo remiantis buvo priimtas būtent tokios procesinės formos dokumentas, taip pat, ar nebuvo padaryta civilinio proceso teisės pažeidimų.
2. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarčių priėmimo sąlygas ir tvarką (CPK 290 str. 1 d.). Iš CK 4.175 straipsnio 2 dalies ir 4.178 straipsnio analizės akivaizdžiai matyti, kad klausimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo gali būti sprendžiamas tik teismo sprendimu, be to, priverstinė hipoteka gali būti nustatyta tik tuo teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl pinigų išieškojimo. Būtent dėl šios priežasties įstatymai nenumato asmens teisės reikalavimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo pareikšti bet kurioje civilinio proceso stadijoje, o kreditoriaus (išieškotojo) teisių įgyvendinimas yra užtikrinamas kitomis priemonėmis: laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat priverstiniu skolininko nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą apribojimu vykdymo procese. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl pinigų išieškojimo gali būti užtikrintas priverstine hipoteka savarankiško proceso metu, ir šį klausimą išsprendė įstatyme nenumatyta procesine forma – nutartimi, bei nenurodė nė vienos teisės normos, pagrindžiančius tokius jo sprendimus (išvadas).
3. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarties priėmimo ir išdėstymo tvarką (CPK 291 str.). Teismo nutartyje iš esmės nėra nurodyta jokių teisės normų ir teisinių argumentų, kuriais remiantis buvo patenkintas ieškovo prašymas. Teismo išvada, kad priverstinės hipotekos nustatymas ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepažeis kitų kreditorių įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtintų reikalavimų, taip pat išvada, kad turto areštas yra nepakankama teisinė priemonė ir negali užtikrinti ieškovo reikalavimų įgyvendinimo, taip pat yra visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos teisės aktais. Be to, teismo nutarties turinys yra išdėstytas nesuprantamai ir nesudaro vieningos visumos: negalima suprasti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuteiks ieškovui prioriteto kitų tos pačios eilės kreditorių atžvilgiu dėl to, kad, ieškovo teigimu, paskolintos piniginės lėšos neva buvo panaudotos ginčo namo statybai, ar dėl to, kad bankas, kuris suteikė paskolą šio namo įrengimui, reikalavimo teises perleido apeliantės motinai ir jai aptariamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas šiuo metu.
4. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese (CPK 185 str.). Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimo dydžiu teismo nutarties priėmimo dieną. Nebuvo ištirta antstolės pažyma dėl skolos išieškojimo iš skolininko, o tai sąlygojo neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimo masto.
Ieškovas K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Iš CK 4.178 straipsnio nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl priverstinės hipotekos nustatymo negali būti kreipiamasi po teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, ginčas nebuvo nagrinėtas ginčo teisenos tvarka: byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti atsiliepimus, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
2. Teismo priimamų procesinių dokumentų formas reglamentuoja CPK, o ne CK, todėl CK 4.175 straipsnio 2 dalyje, 4.178 straipsnyje pavartotas teismo sprendimo terminas nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, spręsdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą, negali priimti nutarties.
3. Teismo nutartis yra aiški, išsami ir motyvuota, nutartyje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4.178 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais.
4. Teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Nors apeliantė teigia, kad antstolės pateikta pažyma yra netiksli, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės keliami klausimai dėl priverstinės hipotekos teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti taikymo sąlygų ir tokio prašymo nagrinėjimo procesinės tvarkos.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo sąlygų teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, o įstatymas suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Ši teisės norma konkretizuojama CK 4.178 straipsnyje, nustatančiame, kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Nors straipsnyje detalesnių priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų nėra įtvirtinta, teismų praktikoje pripažįstama, kad: pirma, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, antra, kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, toks asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, ir, trečia, teismas turi pagrįsti ir motyvuoti, kodėl patenkintų reikalavimų užtikrinimui reikia nustatyti priverstinę hipoteką ir būtent šiam kreditoriui suteikti prioritetą prieš kitus kreditorius, taip pat svarstyti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, ar nebus pažeisti kitų skolininkų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą nustatyti priverstinę hipoteką siejo su tuo, kad būtent prašomo įkeisti turto statybai buvo panaudotos ieškovo paskolintos lėšos, šis turtas atsakovės motinai buvo įkeistas kilus ginčui dėl skolos priteisimo, be to, patenkintas ieškovo reikalavimas yra didelis bei iki šiol neįvykdytas. Priešingai nei teigia apeliantė, nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai yra aiškūs ir neprieštaringi.
Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje situacijoje buvo pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką. Tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lemia atsakovų nesąžiningumas. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po to, kai teismo sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą, tarp banko, kuriam atsakovai, užtikrindami kredito grąžinimą, buvo įkeitę ginčo turtą, ir tuo metu 71 m. amžiaus sulaukusios J. M. , kuri yra atsakovės (apeliantės) motina ir atsakovo uošvienė, buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią J. M. sumokėjo bankui beveik 550 tūkst. Lt ir perėmė banko reikalavimo teisę į atsakovus bei jų įsipareigojimus užtikrinančią ginčo turto hipoteką (b. l. 6-7, 33-35, 61-67). Pradėjus išieškojimo veiksmus, teisme buvo užvesta atsakovų santuokos nutraukimo byla (b. l. 9, 36-41). Nurodytoje byloje apeliantė teigia, kad ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu ieškovui kreipusis dėl priverstinės hipotekos nustatymo, J. M. ėmėsi įgyvendinti savo, kaip hipotekos kreditoriaus teises, dėl ko buvo paskelbtos ginčo turto varžytynės (b. l. 75). Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma šių veiksmų leidžia daryti pagrįsta išvadą apie atsakovų ir trečiojo asmens nesąžiningumą, siekiant bet kokia kaina išvengti atsiskaitymo su ieškovu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje keliamų klausimų pobūdį, taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 759 straipsnio 1 dalį, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (2 dalis), tokiu būdu įgydamas galimybę užsitikrinti savo interesų apsaugą (CPK 639 str.). Įstatymas nenumato draudimo prisijungti prie hipotekos kreditoriaus pradėto išieškojimo iš įkeisto turto (CPK 745 str.), todėl, nesant pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ar asmeniui to nepageidaujant, jis galėtų pasinaudoti nurodyti galimybe. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai hipotekos kreditoriui nevykdo išieškojimo iš įkeisto turto ir neduoda sutikimo iš šio turto patenkinti kito išieškotojo reikalavimus (CPK 746 str.), toks nesutikimas gali būti ginčijamas, įrodinėjant, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal C. R. skundą dėl antstolių veiksmų, bylos Nr. 3K-3-394/2003).
Dėl pareiškimo nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti nagrinėjimo tvarkos
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, tačiau sutikti su šiais argumentais negalima.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įstatymas nedraudžia klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti išspręsti vėliau, nei priimamas sprendimas dėl reikalavimų tenkinimo. Nėra jokių įtikinamų argumentų, kurie galėtų pateisinti tokio draudimo būtinumą. CPK 4.178 straipsnyje vartojamas teismo sprendimo terminas neturėtų būti sutapatinamas su CPK numatytu vienu iš teismo procesinių dokumentų – sprendimu (CPK 116 str.), nes būtent CPK, o ne CK yra tiesiogiai skirtas civilinio proceso reglamentavimui (CPK 1 str., CK 1.1 str.).
Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad ji išspręsta ginčo teisenos tvarka. Procesinis sprendimas priimtas sudarant galimybę šalims pasisakyti ir rungtis, jo turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 219 str.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kodėl atmeta apeliantės argumentus dėl tikslios ieškovo išieškomos sumos, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais teismo motyvais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ją palieka nepakeistą, o skundą atmeta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.